Ar už bendrabučio kambarį prašmatniame naujos statybos pastate sumokėjus 90-120 eurų jiems dar lieka pinigų linksmybėms mieste? Griežtos taisyklės skelbia, kad bendrabučio patalpose negalima nei rūkyti, nei vartoti alkoholio. „Keisti man šie apribojimai. Juk esame suaugę žmonės“, - tokia tvarka stebisi iš Ispanijos atvykusi studentė Estrela. Tačiau kalbinti lietuvaičiai kaip tik tikino esantys patenkinti griežta tvarka.
Daugelis vyresnės kartos atstovų studentiškus laikus prisimena su nostalgija, ypač tie, kurie turėjo laimės gyventi bendrabutyje. O kaip gyvena šiuolaikiniai studentai?
Geriau brangiau, bet kokybiškai
„Vakarų ekspreso“ žurnalistai apsilankė tik trečią sezoną veikiančiame naujajame Klaipėdos universiteto bendrabutyje. Be jokios abejonės, gyvenimo sąlygos čia nė iš tolo neprimena tų, kokiomis jaunimas gyvena senos statybos bendrabučiuose. Tačiau kone dvigubai skiriasi ir kaina, tad ne kiekvienas studentas gali sau leisti tokią prabangą.
Visgi turintys tokią privilegiją tvirtina, kad jau geriau mokėti brangiau, bet gyventi civilizuotai.
„Kituose Klaipėdos bendrabučiuose sąlygos apgailėtinos. Man yra tekę gyventi ir Malūnininkų gatvėje buvusiame bendrabutyje. Ištvėriau tik keturias savaites, nes sąlygos buvo tragiškos - sienos skylėtos, kai kur net grindų normalių nebuvo. Ko gero, todėl ir pastatė naująjį bendrabutį. Mano nuomone, jau geriau brangiau sumokėti, bet turėti normalias gyvenimo sąlygas. Dabar jaučiuosi tarsi gyventume mini viešbutyje“, - džiaugėsi ketvirtakursė Monika.
Už vietą dviviečiame kambaryje reikia mokėti 90 Eur. Pavyzdžiui, universitetui priklausančiuose senos statybos bendrabučiuose studentai kas mėnesį moka 50-65 Eur.
Tik šiais mokslo metais naujajame bendrabutyje apsigyvenusi ketvirtakursė Saulė Medelytė taip pat sakė matanti tik pranašumus.
„Viskas nauja ir gražu. Baisu net sienas liesti, kad neišteptume. Kai matai tokią tvarką, ir pats negali elgtis kitaip. Man taip pat yra tekę gyventi Malūnininkų bendrabutyje, ten visai kas kita. Tiesa, tenka pripažinti, kad studentiška dvasia ten buvo kur kas stipresnė. Ko tik mes ten nedarydavome. Pamenu, sutikdami vienus Naujuosius metus, išlaužėme duris, pro kurias galima patekti ant stogo, kad pasilipę galėtume iššauti fejerverkus....“ - prisiminimais dalijosi Saulė.
Mergina svarstė, kad tokio studentiško polėkio, galbūt, naujose erdvėse pasigestų pirmakursiai, tačiau vyresnių kursų studentams kaip tik gerai, kai niekas netrikdo ramybės ir galima ramiai ruoštis paskaitoms.
Apribojimai tenkina
Studentės džiaugėsi, kad bendrabutyje įvesti griežti apribojimai dėl svaigalų vartojimo ar rūkymo.
„Mums patiems dėl to tik geriau. Kitaip nepavyktų išlaikyti tokios tvarkos ir švaros“, - svarstė Monika.
Tiesa, merginos neslėpė, kad kartais norisi ir bendrabutyje vakarėlį surengti.
„Tačiau viskas yra proto ribose“, - tikino studentės.
Esą, jei kartais ir tenka budėtojai eiti raminti įsismarkavusių studentų dėl per garsiai sklindančios muzikos, dažniausiai belstis tenka į užsieniečių kambarius.
„Jų kitas temperamentas“, - šyptelėjo lietuvaitės.
Pasak studenčių, nėra jokių problemų ir norintiesiems atsivesti svečių. Netgi yra sudarytos galimybės juos apnakvyndinti. Tokia paslauga kainuoja 10 Eur vienai nakčiai.
„Atvykusi čia iš sykio pajutau, koks yra „barako“ gyvenimas. Man jis labai patinka. Visų pirma todėl, kad čia daug bendraamžių ir visi labai draugiški. Vakarais ilgai kalbamės. Žinoma, galime tik džiaugtis, kad turime tokias puikias gyvenimo sąlygas, nes, kiek girdėjau iš savo tėvų, jie studijų laikais gyveno tikrai ne tokiomis sąlygomis“, - pasakojo Augustė.
Atsiveža ir mamos kotletukų
Pirmakursė Erika Gečaitė neslėpė, kad prieš apsigyvenant bendrabutyje, būta įvairių baimių. Didžiausia jų - ar pavyks susidraugauti su kambarioke.
Kol kas neišgąsdino nei mokslai, nei gyvenimas bendrabutyje. Kambario draugė puiki, pripratau ir maistą ruošti bendroje virtuvėje, nors iš pradžių galvojau, jog tai bus nemenkas iššūkis“, - pasakojo Erika.
Mergina pasakojo, kad nors iš pirmo žvilgsnio ir gali atrodyti, kad tokiame bendrabutyje gyvenantiems jaunuoliams pinigų netrūksta, esą daugelis taip pat skaičiuoja kiekvieną centą.
„Pavyzdžiui, skaičiuojame, kad dviese maistą gamintis pigiau nei vienam“, - minėjo mergina.
Pasak jos, ir šiais laikais įprasta, kad studentai daug maisto atsiveža iš namų. Pavyzdžiui, mamos iškeptų kotletų, kuriuos reikia tik pasišildyti.
„Ar būtų galimybė patiems negaminti maisto ir maitintis kavinėse? Žinoma, kad ne. Pirmą savaitę teko šitaip eksperimentuoti. Nors stengiausi kavinėse pirkti tik akcijinius patiekalus, greitai supratau, kad toks gyvenimo būdas - ne studento kišenei“, - atviravo Erika.
Užsieniečių bendravimas šiltesnis?
Vaikščiojant bendrabučio koridoriuose iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad čia gyvena kone vieni užsieniečiai. Mat daugelis jų mielai leidžia laiką moderniai įrengtose bendrabučio virtuvėse. Kartu gaminasi valgį, žaidžia stalo žaidimus, groja gitaromis, kartu žiūri filmus arba tiesiog sėdi susiglaudę ant sofos, įbedę žvilgsnius kiekvienas į savo kompiuterį.
Tuose aukštuose, kur daugiausia gyvena lietuvaičiai, virtuvės patalpos, bent tą vakarą, kai apsilankė žurnalistai, buvo tuščios.
„Lietuvaičiai taip pat bendrauja tarpusavyje. Tik gal mūsų grupelės daug mažesnės. Užsieniečiai labiau linkę burtis į bendruomenę, jų bendravimas šiltesnis. Juos, matyt, vienija tai, kad jie atvykėliai, jiems norisi turėti bendraminčių„, - svarstė Saulė.
Mediciną studijuojantis ir praktiką į Klaipėdos universitetinę ligoninę atlikti atvykęs Vasilijus iš Gruzijos taip pat gyvena naujajame bendrabutyje. Vaikiną sutikome virtuvėje ruošiantį sau vakarienę.
„Šį vakarą tiesiog išsivirsiu dešrelių. Dažniausiai gaminame ką nors lengvai paruošiamo - verdame koldūnus, sriubą. Tačiau jei gera nuotaika, galime ir kartu ką nors rimtesnio paruošti. Vieną sykį kartu su kitais gruzinais gaminome chačapurius“, - pasakojo Vasilijus.
Pasak jo, šiuo metu bendrabutyje gyvena 15 iš Gruzijos atvykusių jaunuolių.
„Dažnai susiburiame visi kartu ir smagiai leidžiame laiką virtuvėje. Bendraujame ne tik su gruzinais, bet ir kitų šalių jaunuoliais. Čia gyvena nemažai atvykusių iš Italijos, Ispanijos, Afrikos. Vakarais mėgstame žaisti stalo žaidimus, lošti kortomis“, - pasakojo jaunuolis.
Pasiteiravus, ar nekyla noras kitaip pasilinksminti, Vasilijus ranka mostelėjo į ant durų kabantį ženklą, kuris aiškiai byloja, kad „kitokios linksmybės“ čia griežtai draudžiamos.
„Jei norime kitaip pasilinksminti, visada galime nueiti į barą„, - jokių problemų nemato gruzinas.
Kodėl užsieniečiams brangiau?
Nuo rugpjūčio pabaigos bendrabutyje apsigyvenusi maltietė Marie Claire Bortolo sakė dievinanti gyvenimą bendrabučiuose dėl laisvės pojūčio.
Sykiu virtuvėje buvusi ispanė Estrella Osellana pasakojo, kad kainos Lietuvoje jai atrodo labai panašios kaip ir Ispanijoje, ypač šiaurinėje jos dalyje.
„Už kambarį moku 150 eurų per mėnesį. Man tai atrodo nebrangu, manau, kad Ispanijoje už tokias pat sąlygas tektų mokėti 200 eurų. Visgi keista tai, kad mes, užsieniečiai, už tokį pat kambarį mokame daugiau nei lietuviai. Nelabai suprantame, kokia logika remiantis sugalvoti tokie įkainiai?“ - pasakojo Estrella.
„Keista logika. Negi manoma, kad studentai iš užsienio šalių yra turtingesni? Pavyzdžiui, man mokėti už vietą dviviečiame kambaryje 150 eurų atrodo labai brangu. Ypač kai pasikalbėjęs su lietuvaičiais sužinojau, kad jiems tokia pat vieta kainuoja tik 90 eurų„, - antrino pagal Erasmus programą pusmečiui atvykęs studijuoti vienas užsienietis, nenorėjęs minėti savo vardo.
Iš tiesų, Klaipėdos universiteto interneto svetainėje paskelbtoje įkainių lentelėje juodu ant balto parašyta, kad kaina lietuviams ir užsieniečiams gerokai skiriasi.
„Negaliu pasakyti, kodėl taip yra. Įkainius nustatė universiteto vadovybė„, - komentavo bendrabučių administratorė Rasa Voinovienė.
Pasak jos, tikrai ne visi studentai veržiasi į naująjį bendrabutį, nes jiems tiesiog per brangu.
„Galiu tik pasidžiaugti, kad dabar studentai visai kitokie nei prieš 10-15 metų. Kur kas mažiau triukšmo. Gal dėl to, kad dabar daugelis linkę daug laiko praleisti įlindę į kompiuterį ar telefoną„, - svarstė bendrabučių administratorė.
Tačiau tai, kas lietuviams atrodo privalumas, ispanei Estrelai kelia pasipiktinimą. Ispanė tiesiai šviesiai rėžė netoleruojanti itin griežtos tvarkos. Esą tokie apribojimai tiktų vaikams, bet ne suaugusiems žmonėms.
„Manau, kad suaugęs žmogus pats gali nuspręsti, kada jam grįžti namo, kada ir kur surūkyti cigaretę ar išgerti taurę vyno. Ispanijoje esančiuose bendrabučiuose daugiau laisvės, nors, regis, rūkyti kambariuose taip pat neleidžiama“, - pasakojo mergina.