Valstybės biudžete žiojėjančias skyles gali būti bandoma lopyti ir apskričių sąskaita. Panevėžio apskričiai finansavimą numatoma mažinti apie 10 mln. Lt. Taupymo pasekmes labiausiai pajustų grąžintinos žemės laukiantys savininkai. Žemės reformos programai ketinama nurėžti daugiau nei 6 mln. Lt.
„Jei įvyktų, kas siūloma, sustotų visi žemės reformos darbai, tektų nutraukti sutartis su rangovais. Netikiu, kad valstybė taip spręstų gyventojams labai opų žemės grąžinimo klausimą“, – teigė Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorius Kęstutis Vaičiūnas.
Pasak jo, apskrities kaimo vietovėse per aštuoniolika reformos metų savininkams suspėta grąžinti 99,6 proc. žemės, tačiau vien Panevėžyje nuosavybė atkurta tik 50 proc.
Tikėtina, kad sustabdžius žemės grąžinimą teismus gali užplūsti nuosavybės neatgaunančių gyventojų ieškiniai. Dėl sustojusios reformos nuo gegužės gali tekti atleisti seniūnijose dirbančius žemėtvarkos skyrių specialistus.
Vyriausybė sutaupyti ketina Panevėžio apskričiai nubraukdama ir 700 tūkst. litų atsivėrusių smegduobių padariniams šalinti.
„Numatomų mažinti išlaidų sąraše tai – vienintelis punktas, dėl kurio neprieštaraučiau. Ekstremaliu atveju galima būtų prašyti Vyriausybės skirti tam lėšų iš rezervo fondo“, – teigė apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas.
Anot jo, kur kas skaudžiau, kad ketinama sumažinti lėšas šešioms apskrities globos įstaigoms – pensionams, vaikų globos namams. Skaičiuojama, kad kiekviena šiemet gali netekti po 100 tūkst Lt.
Siaurukui kasa duobę
Panevėžio apskričiai sumažintas finansavimas pasmerktų ir muziejumi po atviru dangumi paverstą Aukštaitijos regiono pasididžiavimą – vasarą 110-ąjį jubiliejų pasitiksiantį unikalųjį siaurąjį geležinkelį.
Siauruką naujam gyvenimui prikėlusiai viešajai įstaigai „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ Vyriausybė numačiusi nurėžti pusė milijono litų – tiek, kiek iš valstybės iždo būdavo atseikėjama visiems metams.
Įstaigos direktorius Gintaras Kerbedis įsitikinęs, kad tokios politikos aukštuomenės užmačios turistų Meka tampantį objektą visiškai sužlugdys. Anot jo, 250 ha užimančią teritoriją prižiūrinčiai įstaigai išgyventi tik iš pačios užsidirbamų lėšų – 740 tūkst. Lt per metus – neįmanoma. Direktorius skaičiuoja, kad jau dabar įstaigos skolos siekia kone tiek pat, kiek ketinama atimti lėšų.
„Pusė užsidirbtų pinigų tenka atiduoti tiekėjams ir partneriams, kita pusė padengia turizmo sąnaudas. Valstybė nė lito nėra investavusi siaurukui atkurti: patys keičiame pabėgius, remontuojame geležinkelio stotis, prižiūrime vejas. Kultūros paminklo negalima paversti šabakštynu“, – teigė G.Kerbedis.
Siūlo atiduoti
Apskrities viršininko nuomone, turistų pamėgtą siauruką būtų įmanoma išgelbėti įstaigą perduodant kito steigėjo globon.
„Gal galėtų perimti Susisiekimo ministerija, gal „Lietuvos geležinkeliai“, bet palikti siauruką be lėšų negalima. Tai tikrai reikštų jo žlugimą. Finansų ministeriją informuosime apie pasekmes dėl kiekvienos mažinamos sumos“, – teigė V.Trofimovas.
Daugiau nei 70 kilometrų nuo Panevėžio iki Anykščių besidriekiantis siaurasis geležinkelis jungia 20 kultūros paminklų, keliolika greta esančių gamtos, istorijos ir architektūros paveldo objektų. Unikalų muziejų po atviru dangumi per metus aplanko per 20 tūkst. turistų ne tik iš Lietuvos – daugiau nei šimtmetį skaičiuojantis geležinkelis traukia svečius iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, kaimyninių Lenkijos ir Latvijos.
Unikaliu kultūros paveldu susidomėjusiesiems siūlomos šventinės kelionės, išvykos dviračiais, organizuojami užsakomieji reisai.