Po ankstesnių „Delfi“ žurnalistų tyrimų jau išlaisvintos tokios teritorijos kaip Gulbino ežeras, pašalintos tvoros nuo Margio ežero, išjudėjo savivaliavimo Turniškių kraštovaizdžio draustinyje klausimas. Vasaros išvykų metu užfiksuoti pažeidimai taip pat perduoti institucijoms, pradėtas ne vienas tyrimas.
„Delfi“ komanda lankėsi Vilniaus ir Molėtų rajonuose. Ir ne tik tikrino ežerų pakrantes, kurios ribojasi su privačių asmenų sklypais. Taip pat buvo patikrintos ir vilniečių pamėgtos poilsio vietos, pastebėta daugiau problemų, kurias turėtų spręsti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės. Pavyzdžiui, prie Salotės ežero, kuris yra šalia Pilaitės mikrorajono, gyventojai turi eiti važiuojamąja kelio dalimi, nes ne visuose kelio ruožuose yra šaligatviai.
Daug pažeidimų buvo užfiksuota prie Tapelių ežero. Čia vilniečiai mėgsta leisti karštas vasaros dienas besimaudydami ir, kaip buvo matyti iš žymių pakrantėje, degindami laužus. Nors prie ežero yra įrengti net du oficialūs paplūdimiai, akivaizdu, visi norintys ten netelpa. „Delfi“ sutiktas vietoje dirbantis gelbėtojas teigė, kad sužiūrėti visus pažeidėjus sunku, nes ežero pakrantės juosta ilga.
„Delfi“ žurnalistai T. Janonis ir K. Pocytė-Medutė dėkoja skaitytojams, kurie atsiliepė į raginimus dalintis informacija apie galimus pažeidimus. Tikrindami vieną tokių pranešimų sulaukėme grasinimų, kad jei paviešinsime su mumis kalbėjusį asmenį, „neišlįsime iš teismų“. Grasinimų sulaukėme besilankydami prie Bebrusų ežero.
Praeiti ežero pakrante mums nepavyko, o vykdami į nurodytą objektą, radome dar vieną tvorą, kuri galimai pastatyta miško teritorijoje. Taip pat ir pavėsinę pakelėje, ant kurios kabėjo įspėjimas, jog tai – privati teritorija. Apie šiuos radinius buvo informuotos institucijos.
Išvykų metu ne tik tikrinome, ar nepiktnaudžiaujama valstybinėje žemėje, taip pat siekėme parodyti skaitytojams, kokia graži mūsų Lietuva, rasti gražių ir patogių stovyklaviečių. Deja, bet prie nuostabiai gražaus Bebrusų ežero Molėtų rajone nepavyko rasti nė vienos oficialios viešos stovyklavietės. Vis dėlto tokių stovyklaviečių yra prie kitų ežerų ir jų koordinatėmis bei pagrindiniais patogumais dalijomės visą vasarą rengtuose reportažuose.
T. Janonis ir K. Pocytė-Medutė apie visus vasarą aplankytus objektus kalbėjo specialioje „Delfi“ transliacijoje, kurioje ne tik susistemintai pateikė svarbiausius faktus, bet ir atskleidė projekto užkulisių.
Žemiau – gegužės-rugpjūčio mėnesiais viešintų žemgrobystės atvejų apžvalga:
Turniškių kraštovaizdžio draustinyje – gudrus pažeidimų slėpimas ir bandymas išprašyti lauk
Gegužės mėnesį – išvyka į Turniškių kraštovaizdžio draustinį. Apie savivaliavimą šiame draustinyje „Delfi“ buvo skelbta dar balandį, į tai buvo sureagavusios ir institucijos, todėl buvo nuspręsta patikrinti, ar situacija – pasikeitusi.
Vos nuvykę užfiksavome galimą pažeidimą – pamatėme kaip vyras valstybiniame miške, prie namo Verkių g. 136, pjauna neaukštus krūmus krūmapjove (vadinamuoju trimeriu). Miške šienauti draudžiama. „Delfi“ žurnalistams paklausus, ar vyras tai žino, jis teigė nieko nepjovęs, vėliau teisinosi, kad tą daro tam, kad būtų mažiau erkių.
Balandį „Delfi“ užfiksavo, kad beveik 20 arų sklypo Verkių g. 136 gyventojams maža. Aplink esančiame sklype buvo įrengtos pavėsinės, suoliukai, skulptūros, laiptai, vedantys į šalia sklypo esantį tvenkinį. Taip pat aplink teritoriją buvo iškabintas ne vienas įspėjamasis ženklas, kad niekas nekeltų kojos į valstybinę žemę. Pastarieji ženklai gegužę jau buvo nuimti, tačiau laiptai tik gudriai paslėpti žemėmis ir rulonine veja.
„Delfi“ žurnalistai, siekdami įsitikinti, ar situacija jau pasikeitusi, nusprendė surengti iškylą valstybinėje žemėje, tačiau ne viskas ėjosi sklandžiai. Dvarą primenantį didžiulį namą besinuomojanti ukrainietiškai kalbanti moteris bandė žurnalistus išprašyti iš visiems priklausančios teritorijos.
Mindūnuose – akibrokštas, kuriuo sunku patikėti
Birželio pradžioje vykome į Mindūnus, prie Baltųjų Lakajų ežero. Apie miško žemėje esančią tvorą „Delfi“ pranešė skaitytojas Remigijus. Jis piktinosi ne tik tuo, kad miške neteisėtai įrengta tvora, bet ir tuo, kad aptvertas sklypas priklauso Molėtų rajono savivaldybei. „Kokį pavyzdį valstybė rodo visuomenei“, – pirštu besdamas į situaciją Mindūnuose teigė „Delfi“ skaitytojas Remigijus.
Nuvykę į Mindūnus radome minimą tvorą. Molėtų rajone, Mindūnų kaime, Muziejaus g. 14, yra daugiau nei 5 ha ploto sklypas, kurio didžioji dalis, daugiau nei 3,5 ha, yra miško žemė. Miškų įstatyme yra aiškiai apibrėžta, kad nei privačiuose, nei valstybiniuose miškuose tvorų negali būti.
Šiame sklype įrengtas kempingas. Visas sklypas ir jame esantys pastatai priklauso Molėtų rajono savivaldybei, tačiau 2015 m. ji sudarė panaudos sutartį su UAB „Romnesa“. Ši įmonė teigia kempingo paslaugas. „Delfi“ dėl situacijos kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, o šie nukreipė į Statybos inspekciją.
Beje, Mindūnuose lankėmės darbo dieną, o lankytojų, norinčių pasigrožėti panorama užlipus į Mindūnų apžvalgos bokštą, tikrai netrūko. Tačiau jų, kaip ir „Delfi“ žurnalistų, laukė dar viena nemaloni smulkmena. Lankytojams įrengto tualeto durys buvo tiesiog užkaltos vinimis.
Molėtuose – neteisėtai įrengtos išskirtinės poilsio vietos
Prie Molėtų rajone esančio Baltųjų Lakajų ežero vykome patikrinti, ar situacija poilsiavietėje, kuri į inspektorių akiratį pateko dar prieš kelerius metus, pasikeitė. Pasirodo, niekas nepakito, viskas likę taip pat.
Atvykę į mišką prie ežero suradome ir namelį medyje, ir ant ežero įrengtus poilsiui skirtus namelius, kuriuose yra ir elektra, ir sūkurinės vonios bei kiti patogumai. Į poilsio vietas ant ežero kranto galima pakliūti einant pakrantėje, virš vandens, sumontuotais takeliais. Šalia jų netvarkingai nutiesti ir elektros laidai, kai kurie jų tiesiog įkritę į vandenį. Taip pat klausimų kilo ir dėl to, kaip tvarkomos šiuose nameliuose susidarančios nuotekos. Prie šių namelių ežero vanduo stipriai pažaliavęs ir skleidžia blogą kvapą.
Šioje vietoje poilsį siūlanti įmonė „Glamping Lithuania“ pateikė „Delfi“ atsakymus. Stovyklavietės atstovai teigė bandantys šiuos statinius įteisinti. „Instancijos labai lėtai veikia, tačiau jau yra pasamdytas miškotvarkos projektuotojas, architektas, vyksta derinimo procedūros, manau, viskas bus suderinta ir pateikta visoms tarnyboms, kaip ir susitarta, suderinta su Statybos inspekcija, – teigiama „Galmping Lithuania“ atsakyme. – Pas mus, kaip ir nėra didelių nukrypimų nuo techninio projekto, kuris laiku buvo paruoštas, bet nepatikslintas, nes atsisakėme paramos iš NMA, tad ir darbai sustojo.“
Beje, vykome siekdami ir paiškylauti, tam pasirinkome Stirnių ežero pakrantėje įrengtą stovyklavietę. Tačiau atvykę ir čia radome galimų pažeidimų. Palikti ne laužavietėse degintų laužų pėdsakai. Visai šalia ežero kranto buvo įrengta nelegali pirtis. Matosi, kad ji seniai nenaudojama. Ir dabar belikusios tik atliekos – krūva plėvės. Taip pat palikta atliekų. Prie medžio didelėmis vinimis prikaltas atliekų maišas.
Prie vilniečių pamėgto Tapelių ežero – daugybė pažeidimų: gelbėtojai vos spėja suktis
Liepą apsilankėme prie Tapelių ežero Vilniaus pašonėje. Ir čia buvo atlikta „revizija“ siekiant patikrinti, ar poilsiautojai laikosi aplinkosauginių reikalavimų, ar ilsisi atsakingai, ar neniokoja unikalaus miško. Deja, čia radome daugybę žymių, kad laužai deginami neleistinose vietose, daug tiesiog iš griliaus išpiltų panaudotų anglių.
„Delfi“ kalbintas čia dirbantis gelbėtojas teigė, kad jis ir kolegos stengiasi prižiūrėti, kad poilsiautojai laikytųsi aplinkosauginių reikalavimų. Anot jo, gelbėtojai įspėja, jei mato, kad ne vietoje deginami laužai, jei ant miško paklotės pastatomi automobiliai, tačiau viso ežero pakrančių jie apeiti nespėja. Ir „Delfi“ daugiausia pažeidimų užfiksavo toliau nuo gelbėtojų postų. Aplink ežerą yra įrengtos dvi stovyklavietės, ir vienoje, ir kitoje apsilankymo dieną dirbo gelbėtojai.
Aplinkos apsaugos departamento atstovai „Delfi“ teigė, kad departamento pareigūnai šį ežerą reguliariai tikrina reidų metu. „Šiais metais gauta pranešimų dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų, susijusių su galimais žvejybos pažeidimais, laužų deginimu bei automobilių parkavimu prie vandens“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.
Apeiti aplink Salotės ežerą neįmanoma, tačiau viskas teisėta
Liepos pabaigoje išgirdę, kad kyla keblumų norint apeiti vilniečių pamėgtą Salotės ežerą, „Delfi“ žurnalistai nuvyko prie šio ežero ir atliko eksperimentą. Pabandėme jį apeiti ratu ir įsitikinome, kad to padaryti neįmanoma. Galiausiai kelionę mums teko pabaigti grįžtant gatve.
Siekdami apeiti Salotės ežerą, prie kurio yra įkurtas vilniečių pamėgtas paplūdimys, susidūrėme su net keliomis kliūtimis. Pirmiausia mums kelią užstojo tvora. Vartelius joje radome, tačiau spyna buvo užrakinta, o rankena – išimta, tad atidaryti jų negalėjome. Vis dėlto, apėjome tvorą, radome priėjimą prie ežero ir tęsėme kelionę, kol galiausiai išgąsdinti lojančio šuns, perbridę aukštas žoles ir pakliuvę į pelkę nusprendėme kelionę tęsti gatve. Tiesa, iki jos dar teko perbristi ir didžiules dilgėles.
Toliau savo kelionę į paplūdimį tęsėme Salotės gatve. Nuo šios gatvės prieiti prie ežero jau negalėjome, nes aplink jį yra vien privatūs žemės sklypai.
Tačiau atkreipėme dėmesį į tai, kad Salotės gatvė yra gana intensyvi, nors joje nėra šaligatvių. Todėl žmonės priversti eiti važiuojamąja gatvės dalimi, o tai nėra saugu. Šia gatve kursuoja ir Vilniaus viešasis transportas.
Prie Bebruso ežero – grasinimai žurnalistams
Gavę informacijos, kad Molėtų rajone, Kirneilės kaime, Ežerų gatvėje, ant Bebruso ežero kranto, gali būti užtvertas miškas, išvykome į vietą aiškintis situacijos. Tik išlipę iš automobilio sulaukėme sklypo savininko klausimų ir netgi grasinimų, kad jei jį nufilmuosime, „neišlįsime iš teismų“.
Tik atvažiavę į vietą išlipome iš automobilio ir mus pamatęs sklype buvęs vyras iš karto atėjo paklausti, kokiu tikslu atvažiavome. Kai paaiškinome, kad esame žurnalistai ir atvykome pasiaiškinti, ar teisėtai prie ežero pastatyta tvora, Antanu prisistatęs vyras ėmė dėstyti, kad viskas teisėta. Galiausiai nueidamas jis rėžė, kad jei bus nufilmuotas, tai „jūs iš teismų neišlįsit“.
„Yra visi suderinimai. Čia ne miško teritorija. Jau žinokit važiavo. Važiavo Statybos inspekcija, važiavo visi ir ieškojo galų. Viską rado. Pernai vasarą atvažiavo Statybos inspekcija. Važiuokit ten ir aiškinkitės. Aš jums atsakiau. Yra instancijos. Pervažiuokit per visas instancijas ir aiškinkitės. O jeigu kur nors pakliūsiu nufilmuotas, tai jūs iš teismų neišlįsit“, – kalbėjo Antanas.
Kaip vėliau išsiaiškinome, Antanu prisistatęs vyras yra verslininkas, netiesiogiai valdantis vienos bendrovės 18,48 proc. akcijų. Rekvizitai.lt duomenimis, toje įmonėje dirba 2 darbuotojai, įmonei priklauso 3 automobiliai. Ten pat nurodoma, kad pagrindinė įmonės veikla yra nekilnojamasis turtas.
Kai Antanas pasakė, kad į mišką galime patekti paėję toliau, taip ir padarėme. Tačiau varteliai į mišką buvo užrakinti. Už šio sklypo yra vienas privatus sklypas, o už jo miške suradome kitą sklypą (Ežerų g. 7B), kuris nėra aptvertas. Būtent per šį sklypą ir patekome prie ežero. Šalia esančio kaimyninio sklypo ežero pakrantė taip pat neaptverta. Per ją pasiekėme Antano sklypą, tačiau į jį patekti nepavyko, nes iš pradžių kelią pastojo tvora, o toliau pelkė ir tankiai suaugę želdiniai. Grįžę į kelią, pabandėme praeiti ežero pakrante iš kitos sklypo pusės, tačiau to padaryti nepavyko dėl supelkėjusios pakrantės ir krūmų.
Vykdami patikrinti gautos informacijos, radome dar vieną objektą, sukėlusį galimų įtarimų – miške stovinčią tvorą, juosiančią sklypą su statiniais. Vartai, skirti automobiliams, į sklypą buvo užrakinti, o tvoroje vartelių rasti mums nepavyko, tad į mišką nepatekome. O kitoje kelio pusėje, miške, suradome pavėsinę. Tačiau kaba lentelė, kad ji privati. Dėl šio objekto kreipėmės į Statybos inspekciją.
Prie Žiemelio valdų – neteisėtų statybų šleifas
Apie verslininko Gedimino Žiemelio valdas Vilniaus rajone, Melkio kaime, ant Taučiliškių ežero kranto, žiniasklaidoje, skandalingame fone buvo skelbta dar prieš penkerius metus. Tuo metu buvo pabrėžiama, kad 12 ha teritorija su ežero pakrante yra akylai saugoma nuo pašalinių akių, buvo keliami klausimai dėl statybų, todėl „Delfi“ nusprendė patikrinti, kokia situacija yra šiuo metu.
Tiesa, formaliai sklypai priklauso ne G. Žiemeliui, bet įmonei „Greenvesta“. Tačiau G. Žiemelis, Registrų centro duomenimis, yra netiesioginis įmonės savininkas, valdantis 100 proc. įmonės akcijų.
Pasivaikščioję ežero pakrante priėjome taip ir nebaigtus statyti svečių namus. Tiksliau tai – milžiniški rūmai su kolonomis ir didžiuliais langais iki pat žemės.
Apie ketinimus čia įrengti prabangius svečių namus bendrovė „Loop Hotel“ pranešime spaudai skelbė dar 2019 m. Buvo skelbiama, kad projektas, kurio vertė, kaip buvo planuota, sieks 5 mln. eurų, bus atvertas svečiams dar 2020 m. pabaigoje. Mes prie planuotų svečių namų G. Žiemelio valdose ant Taučiliškių ežero kranto buvome 2024 m. vasarą, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad projektas vis dar statybų stadijoje, nors viduje pro langus buvo matyti dideli įrenginiai.
Registrų centro nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad tame sklype, kur stovi nebaigtas statyti pastatas, 2019 m. yra registruota savavališka statyba.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas „Delfi“ teigė, kad neteisėtais pripažinti statiniai stovi iki šiol. Privalomieji nurodymai nugriauti statinius nėra perduoti antstoliui priverstiniam vykdymui dėl kelių priežasčių.
Tomas Janonis ir Kristina Pocytė-Medutė dėkoja savo skaitytojams už laiškus ir žinutes apie pastebėtus pažeidimus ežerų pakrantėse! Ir nors vasara baigėsi, raginame nesustoti, toliau bendrauti ir dalintis pastebėtais pažeidimais! Tomas ir Kristina lauks ir el. laiškų, ir žinučių socialiniuose tinkluose, taip pat galite rašyti ir bendru el. paštu delfi@delfi.lt.