Kas laimėjo karą?
Pasiteiravus Ramūno Vilpišausko, kas laimėjo šį mūšį ar karą dėl Seimo pirmininko, jis tikino, kad daugelio akyse laimėtoju liko V.Pranckietis.
„Aš sakyčiau, kad laimėjo trumpalaikiai politiniai žaidimai. Galbūt būtų galima sakyti, kad su opozicijos pagalba tą karą laimėjo Seimo pirmininkas, aš spėju, kad visuomenėje didesnė dalis tai laiko jo laimėjimu ir palaiko vakarykštę istoriją, nes mano, kad viskas taip ir baigsis. Bet kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, nematau aiškių laimėtojų. Vyksta vidiniai žaidimai procedūromis. Pats Seimo pirmininkas taip pat siekia savo tikslų“, – DELFI laidoje komentavo R.Vilpišauskas.
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis tikino, jog akivaizdu, kad V.Pranckietis turėjo savų interesų.
„Čia yra žaidimas skirtingomis taisyklėmis. Tas pats kas lyginti futbolą su krepšiniu. Pranckietis turėjo savų interesų, opozicija irgi būtų laiminga bet kuriuo variantu, o pozicijai nepavyko įgyvendinti planų. Po pusės metų galime vėl pamatyti naujas draugystes ir pykčius.
Abi pusės stengiasi viena kitai trukdyti. Aiškaus pranašumo neturi nei opozicija, nei pozicija. Tai yra galios žaidimas. Vakar su pertrauka konservatoriai parodė aukštąjį pilotažą. Aišku, tai neatsispindėjo galutinio galios santykio“, – laidoje tikino apžvalgininkas.
„Valstiečius“ kamuoja rimtesnė problema
R.Vilpišausko nuomone, viena iš rimčiausių problemų, kurios dabar kamuoja „valstiečius“, yra būtent frakcijos sudėtis.
„Man atrodo, kad ta rimtesnė problema yra valstiečių frakcijos sudėtis. Su šia partija būdami ar nebūdami jos nariais daug kas ėjo į rinkimus, taigi buvo surinkta daugiausia tokių žmonių, kurie labiausiai norėjo valdžios, apie idėjinį vertybių bendrumą kalbėti sudėtinga, nors pirminės prognozės, kad dėl įvairių žmonių ši partija greit iširs, nepasitvirtino, bet jos po truputį realizuojasi. Dalis narių paliko tą frakciją, kai kurie antradienio vakarą labai aštriai pasisakė prieš balsavimą. Dalis jų tiesiog elgėsi ir būdami frakcijoje, lyg jie nepriklausytų valdančiajai daugumai.
Jeigu mes jau ieškome gilesnių ištakų, tai viską galime sieti, kad prieš kiekvienus Seimo rinkimus susiformuoja tokie dariniai, kuriuos jungia tik noras būti valdžioje. Tada į tokias partijas patenka žmonės, kurie visiškai neturi jokios patirties politikoje. Dažnai ta galios pozicija juos paveikia taip, kad jie jau nebesigaudo ar nenori suprasti, kaip veikia Seimas ir slapstosi formaliomis procedūromis“, – tikina R.Vilpišauskas.
Pasiteiravus, ar tikrai valdžia vis dar R.Karbauskio rankose, apžvalgininkai tikina, kad akivaizdu, jog galia tikrai sprūsta iš jo rankų.
„Vakarykščiai įvykiai parodė, kad toji valdžia iš jo rankų vis labiau slysta. Tiesą sakant, skeptiškai vertinu ir tas kalbas apie diktatūrą frakcijoje, nes tam tikra disciplina yra reikalinga bet kurioje partijoje.
Kiek aš suprantu iš įvairių Seimo narių neviešų komentarų ir kai kurių viešų, ponas Karbauskis kartais daro prielaidas, kad bet koks jo sprendimas, pristatytas kitiems, turi būti besąlygiškai vykdomas. Tada žmonės Seime pasigenda tarimosi ir derinimo“, – svarstė R.Vilpišauskas.
„Akivaizdu, kad gerbiamas Karbauskis iš savo asmeninių resursų tempė šią visą partiją į valdžią, jo asmeninės investicijos buvo labai svarbios ir didelės. Bet būtent šioje situacijoje visi yra labai pasimetę ir nėra tikri, su kuo, kaip, kiek, galų gale visos tos šnekos apie nenorą vadovauti frakcijai – visa tai prisideda prie bendro netikrumo jausmo“, – pabrėžė Š.Liekis.
Pagrindinės Karbauskio klaidos
Pasiteiravus, kokios pagrindinės klaidos buvo padarytos, R.Vilpišauskas tikino, kad buvo gerokai per mažai pagalvota apie partijos narių bendrystę.
„Klaida buvo į savo rinkimų sąrašą priimti labai skirtingus žmones, turbūt orientuojantis tik į tai, kad vienmandatėse apygardose yra žinomi ir turi galimybių būti išrinktais į Seimą. Nežinau užkulisių, kaip buvo sudarinėjamas tas sąrašas einant į 2016-ųjų metų rinkimus. Sprendžiant iš to, kas su juo pateko į Seimą, tai buvo labai skirtingi žmonės. Klaida buvo ta, kad skirta per mažai vertybinei-idėjinei bendrystei, o tai, kad žmonės keičiasi, kad keičiasi Seimo nariai – nėra blogai. Kartelė nuleista ir leidžiama kurtis naujoms jėgoms, tai vėlgi nėra vienareikšmiška blogybė. Partijos ir buvo kažkada sumanytos demokratinėje sistemoje, kad žmonėms skelbtų apie bendrystę.Šiuo atveju mes jos nematome“, – DELFI laidoje sakė R.Vilpišauskas.
Anot R.Vilpišausko, pagrindinė R.Karbauskio klaida Pranckiečio istorijoje buvo susieta su asmeniniais interesais.
„Aš manau, kad pagrindinė klaida buvo jų asmeninis konfliktas – bandymas Pranckietį iškeisti sudarinėjant koaliciją, padarant vieną iš savo kolegų derybų objektu. Čia buvo esminė ir pagrindinė problema“, – sakė jis.
Tiesa, apžvalgininko nuomone, nežinia, kokį efektą visi šie įvykiai gali turėti reitingams.
„Sunku pasakyti, manau, kad valstiečių partija turi kol kas bent jau stabilią palaikymo bazę, jos reitingai šiek tiek paaugo. Daliai rinkėjų gali atrodyti, kad čia tik organizuotas puolimas prieš jų palaikomą partiją. Neskubėčiau prognozuoti, kad tai neigiamai paveiktų jų populiarumą. Kita vertus, Seimo pirmininko reitingas gali šiek tiek išaugti“, – prognozavo R.Vilpišauskas.
Sušaukė posėdį
DELFI primena, kad parlamento vadovo V. Pranckiečio iniciatyva Seimo valdyba antradienį sušaukė nenumatytą plenarinį posėdį dėl jo atstatydinimo, nors valdantieji šį balsavimą planavo ketvirtadienį, tikėdamiesi surinkti reikiamus balsus.
Seimo pirmininko atstatydinimui reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
„Valstiečiai“ ginčija Seimo valdybos posėdžio teisėtumą, nes jis vyko plenarinio posėdžio metu ir negalėjo dalyvauti jam pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas „valstietis“ A. Nekrošius.
Valdantiesiems nepavykus nutraukti nenumatyto posėdžio, jie paliko Seimo salę ir nebalsavo dėl pačių inicijuoto nepasitikėjimo V. Pranckiečiu.
Seimo pirmininko atleidimo iniciatyva žlugo, į slaptą balsavimą atėjus tik vienuolikai opozicijos atstovų.
Seimo etikos sargai ėmėsi prašymų
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) ėmėsi prašymų dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo procedūros teisėtumo.
EPK trečiadienį nusprendė pradėti nagrinėti tokius Seimo vicepirmininko „valstiečio“ Arvydo Nekrošiaus ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio prašymus.
A. Nekrošius komisijos prašo išaiškinti, ar teisėtai buvo sušauktas Seimo valdybos posėdis, per kurį nuspręsta šaukti nenumatytą plenarinį posėdį balsavimui dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu.
A. Nekrošius sako negalėjęs dalyvauti šiame Seimo valdybos posėdyje, nes tuo metu pirmininkavo Seimo posėdžiui.
„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis į komisiją kreipėsi prašydamas įvertinti V. Pranckiečio veiksmus inicijuojant posėdį jo paties atstatydinimo kausimu.
„Seimo pirmininkas padarė labai rimtą pažeidimą, kada jis pats dalyvavo organizuojant sprendimą dėl savo paties asmens, pasirinko, kas veda posėdį, jis pasirinko, kad veda ponia I. Degutienė, o ne Seimo pirmoji vicepirmininkė, t. y. jis darė visus sprendimus, susijusius su savo asmeniu, pagal Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, tai negalima“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Išvadų projektą dėl A. Nekrošiaus prašymo rengs opozicijos atstovas konservatorius Kazys Starkevičius ir valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos narė Aušra Papirtienė, dėl R. Karbauskio prašymo – komisijos pirmininkas konservatorius Antanas Matulas ir „valstietė“ Aušra Norkienė.