„Šiandien bet kokios pauzės ir pasikeitimai gerokai skausmingesni, nei taikos metu. Rusija siekia sukelti kuo daugiau vidinių krizių Europoje, kad drumstame vandenyje galėtų priimti sprendimus, kuriuos nori pasidaryti patys“, – Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ pirmadienį sakė R. Barysas.
Svarstydamas, ar reikėtų G. Landsbergiui trauktis, žurnalistas teigė manantis, kad šiai Vyriausybei seniai reikėjo „pravarinėti kraują“. Jo įsitikinimu, naujų žmonių atsiradimas suteiktų dinamikos arba įdomesnių sprendimų, nes blogesnių esą tikrai nebus.
„Aš suprantu susibūrimą aplink lyderį, bet pačiam lyderiui reikia nuspręsti, ar jis turi pakankamai stiprius žmones, kurie nekelia problemų pačiai Vyriausybei“, – kalbėjo R. Barysas.
Jo teigimu, tai, kad premjerė nėra partijos narė, o partijos lyderis – užsienio reikalų ministras, kelia tam tikrų problemų.
„Grįžtant prie klausimo, kodėl negalėtų įvykti (G. Landsbergio pakeitimas – Delfi), tai – taip, galėtų įvykti, klausimas, kur atsiras ta valia. Pirmiausiai kažkam turėtų trūkti kantrybė dėl tokių dalykų ir iš vidaus turėtų prasidėti kažkokie spaudimai, kad reikia daryti kažkokias permainas“, – svarstė jis.
Tačiau keičiant ministrą, anot žurnalisto, reikėtų žinoti, kokio rezultato mes tikimės – kad būtų nuleistas garas, visi nurimtume ir liktume prie to paties, ar vis dėl to vardan aukštesnės kokybės.
Pasak jo, norint pokyčio, reikėtų įvertinti, kuriuos žmones pakeitus, tas pokytis atsirastų.
„Manau, kad šie klausimai nėra antraeiliai dabartinėje situacijoje“, – sakė jis.
Klaidų bus
Žurnalistas kalbėjo, kad reikia turėti omenyje ir tai, kokiu laikotarpiu dirba konservatorių Vyriausybė – šiai partijai tiesiog fatališkai nesiseka, nes jai tenka vadovauti sunkiausiais laikotarpiais.
„Konservatoriai nebus populiarūs tokiomis aplinkybėmis, kai reikia kariauti ir priimti sunkius sprendimus. Pridaryt klaidų, tai kaip matematikos egzaminą išlaikyt – didelė tikimybė, kad tų klaidų bus“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie Kaliningrado tranzitą jis svarstė, kad šiuo atveju Europos Sąjunga paleido vadžias neįvertinusi, kad tai – labai specifinė vienos šalies situacija. Tuo metu mūsų politikai, anot R. Baryso, nepadarė namų darbų, nes būtent jie turėjo atkreipti dėmesį, kaip turėtų funkcionuoti tokia išskirtinė sistema.
Jis pabrėžė, kad dabar esame globaliame liūne, sudėtingesniame, nei šachmatų partija, kurios baigties nežino niekas, o karo pasekmes jaučia absoliučiai visos valstybės.
Žurnalistas nemano, kad šioje situacijoje kažkurie politikai galėtų pasirodyti geriau, tačiau tampa akivaizdu, kad vienos partijos intelekto nebepakanka, nes tai, jo žodžiais, nėra Naisių lygio problema – ji globali, todėl reikia atitinkamų intelektinių pajėgumų.
Žinių radijo laidoje dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas atkreipė dėmesį, kad, pagal apklausas, šią Vyriausybę palaiko vos 5 proc. visuomenės.
„Švelniai tariant, tai – kažkas neįsivaizduojamo. Susimovę vidaus politikos fronte per kovido valdymą politikai ieško būtų, kai pasitaisyti reitingus. Čia buvo manoma, kad galima pigiai pasitaisyti reitingus, nes Kaliningrado blokados idėja yra labai populiari visuomenėje. Norėjo kaip geriau, gavosi kaip visada. Ponui G. Landsbergiui reikėjo atsistatydinti dar prieš pusę metų ir tai, aišku, bėda, nes kupra kaupiasi, o aš nematau politinio pasiryžimo kažką keisti. Tai yra buldozeris su viena pavara į priekį“, – aiškino jis.
B. Ivanovas teigė, kad draudimas gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą esą buvo vienintelė sankcija, galėjusi kirsti „per Vladimiro Putino suvereniteto koncepciją“.
„Tai sankcija, kuri demonstruoja jo neįgalumą kaip politinio lyderio, kaip vado, kaip to Akelos. Tai yra žiaurus akibrokštas jam“, – kalbėjo jis.
Tuo metu kitos sankcijos, kurios pritaikytos Rusijai, yra nukreiptos į ateitį ir V. Putinui esą dėl jų dabar neskauda, – priešingai, jis gali vaizduoti, kad Rusija yra priešų apsuptyje.
Politologas ragino neturėti iliuzijų, kad kažkas šį karą sukurstė: „Ėriukas kaltas vien todėl, kad vilkas nori valgyti (…) V. Putinas yra karo monstras, pabaisa, seniausiai suplanavęs brolžudiškus karus, ir mūsų užpuolimo planai seniausiai ten guli. Nereikia įsivaizduoti, kad jeigu mes sėdėsime kaip pelės po šluota, mūsų nepuls“.
R. Barysas teigė, kad Rusija visada gąsdina – toks jos politikos stilius. Todėl šioje situacijoje jis pasigedo Lietuvos politikų sugebėjimo būti vienu žingsniu priekyje.
„Mes visada vienu žingsniu atsilikę, sulaukiame smūgio ir tada pradedame judėti“, – teigė jis.
Visą Žinių radijo pokalbį su R. Barysu ir B. Ivanovu klausykite čia:
