„Laisvės TV“ išleistoje žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“, remiantis Pranešėjo, vadovavusio vienai iš VSD valdybų, liudijimu, rašoma, kad VSD vadovas D. Jauniškis žodžiu pavedė Pranešėjui žvalgybos duomenų bazėse patikrinti vienos moters vardą. Teigiama, kad ta moteris bendravo su D. Jauniškio draugu.
D.Jauniškis, dalyvaudamas TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“, minėtus faktus patvirtino ir aiškino, kad turi stebėti savo aplinką.
„Tai labai juokingas momentas“, – juokėsi VSD vadovas. „Atsakymas yra labai paprastas. Aš esu irgi asmuo, kuris turi, matyt, irgi stebėti savo aplinką, su kokiais žmonėm, su kokiom moterim tu bendrauji. Jeigu kyla tam tikrų įtarimų, tu ateini ir pasitikrinti, ar nėra už to žmogaus, ar mūsų bazėse nėra kažkokios informacijos“, – dėstė D. Jauniškis.
Jauniškis: patikrinam sąrašus, jei informacija įkrenta
Knygoje, remiantis Pranešėjo liudijimu, taip pat teigiama, jog VSD vadovybė žodžiu pavedinėjo Pranešėjui prieš svarbius G. Nausėdos rinkiminius sprendimus tikrinti jo komandą: 2018-ųjų liepą Pranešėjo paprašyta patikrinti žinomus žmones, o rugsėjį jų apsuptas G. Nausėda paskelbė dalyvausiantis rinkimuose; 2019-ųjų sausį VSD tikrino savanorius, o po mėnesio G. Nausėda atidarė rinkimų štabą, kuriame tie savanoriai dirbo. Knygoje rašoma, kad tikrinti ir potencialūs G. Nausėdos finansiniai rėmėjai. Iš viso – 123 asmenys.
D. Jauniškis, dalyvaudamas TV3 laidoje, tikino, kad nei G. Nausėda, nei jo štabo nariai jo asmeniškai neprašė tikrinti G. Nausėdos rinkiminės komandos. D. Jauniškio žiniomis, atitinkamų prašymų nesulaukė ir jo pavaldiniai.
Tiesa, VSD vadovas patvirtino, kad informacija apie G. Nausėdos štabą buvo rinkta.
„Be abejo, taip. Aš nemanau, aš žinau, kad tai yra tiesiog departamento prievolė. Prievolė todėl, kad mes tikrintume kandidatus siekiant išvengti tam tikrų rizikų, grėsmių nacionaliniam saugumui – be jokios abejonės. Mes patikrinam tam tikrus sąrašus, jeigu ta informacija įkrenta. O informaciją mes turime pagal įstatymą teisę rinkti įvairiais būdais <...>. Tai jeigu tu gauni tam tikrą informaciją, tu ją prasitikrinti, ar nėra kontržvalgybinių rizikų. Jeigu jų nėra, informacija keliauja į šiukšlių dėžę“, – aiškino D. Jauniškis.
Kas „įmetė“ G. Nausėdos rinkiminės komandos sąrašus, VSD vadovas nepatikslino.
D. Jauniškis tikino, kad rinkiminiu laikotarpiu tikrinti ir kiti kandidatai į prezidentus.
„Ta informacija apie jų, sakykime, aplinką, komandas, be jokios abejonės, yra patikrinama. Buvo einama ir kalbamasi ir su jų štabo nariais, buvo renkama ir kita informacija lygiai taip pat“, – kalbėjo D. Jauniškis.
Be to, jis sutiko, kad tiek į prezidentus kandidatavusi Ingrida Šimonytė, tiek Saulius Skvernelis jau buvo tikrinti ne kartą, turėjo galimybes prieiti prie slaptos informacijos ir esą tik G. Nausėda buvo kandidatas „iš gatvės“.
„Jie jau buvo seniai politikoje, jie buvo žinomi, žinomi veidai, senbuviai politikos. Taip, kandidatas G. Nausėda buvo visiškai incognito, nežinomas žmogus, persona, kurios mes nežinojome. Tai automatiškai, be jokios abejonės, kad reikia prasitikrinti, aišku, kad labai įdomu, kas yra aplinka, ar nėra ten tam tikrų rizikų“, – pakartojo D. Jauniškis.
Šimonytė: turime teisę į žinojimą, ar elgtasi vienodai
Į jo pasisakymus trečiadienį sureagavo G. Nausėdos oponentė prezidento rinkimuose, premjerė I. Šimonytė. Jos įsitikinimu, detalius kandidato savanorių ir rėmėjų sąrašus galėtų parengti nebent rinkiminis štabas. I. Šimonytė patikino, kad, jos atveju, tokio sąrašo niekas nerengė.
„Aplinkų tikrinimas siekiant užkardyti grėsmes valstybei daugumai žmonių atrodo normali praktika. Tik klausimas, o kas vyko/vyksta iš tikrųjų ir ar visų kandidatų atžvilgiu laikomasi to paties standarto?
Tikra tiesa, kad kampanijos metu aš ar mano kolegos kelis kartus buvom susitikę su VSD žmonėmis, kurie įspėjo dėl tam tikrų konkrečių asmenų bandymo prieiti (niekada tų žmonių taip ir nesutikau, bet ačiū, kad įspėjo). Bet niekaip neįsivaizduoju, kas būtų pajėgęs net parengti tokio detalumo narių, savanorių ar rėmėjų sąrašus, kuriuos būtų galėjusi detaliai tikrinti kokia nors trečioji šalis. Išskyrus patį štabą. Kurių jis nerengė ir niekam neteikė. Juk jų negalėjo suformuoti ChatGPT?
Šiandien VSD vadovas teigia (su kilniu pasufleravimu), kad gi ir aš, ir S.Skvernelis visus leidimus nuo amžių amžinųjų turėjom, tai gal ir nereikėjo ten labai mūsų tikrinti.
Mūsų abiejų tai gal ir nereikėjo, pertikrinti iki augintinių, bet maža ko ten į tuos savo štabus galėjom būti prisirinkę, tiesa?
Galbūt S. Skvernelis turėjo kokią kitą patirtį (nors jo štabo vadovas dar vakar sakė, kad ne). Bet mano štabo atveju to nebuvo, tad man atrodo svarbu, kad tuo ir manipuliuojama nebūtų.
Ir aš, ir žmonės, kurie man padėjo rinkimuose, turi teisę į tvirtą žinojimą, kad visų štabų atžvilgiu buvo elgiamasi 100 proc. vienodai. Pagal taisykles“, – feisbuke dėstė I. Šimonytė.
Į premjerės komentarą sureagavo gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis. Jo teigimu, Pranešėjo istorija yra tariama ir ištirta kompetentingų institucijų.
Jei tiksliau, kaip rašoma knygoje, Generalinė prokuratūra pranešė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nenustatė nusikalstamų veikų ar tarnybinių nusižengimų, tačiau taip pat nenurodė, kad ikiteisminis tyrimas nepradedamas. Esą tokį atsakymą bent būtų galima skųsti teismui.
„Vėlgi tai jau ne pirmas kartas, kai Jūs man bandot įrodyti kažką apie dalykus, kuriuose skirtingai nuo Jūsų man teko asmeniškai dalyvauti. Todėl nuomonę aš tokiais atvejais susidarau ne iš šaltinių“, – A. Matoniui atkirto I. Šimonytė.
Bakas: VSD vadovas turėtų trauktis
D. Jauniškio paaiškinimai neįtikina, Delfi teigė buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, kurį Pranešėjas dar rinkiminiu metu informavo apie tikrinimus.
„Paaiškinimai, tiesą sakant, kelia šypseną ir daugiau primena gynybos strategiją. Ji yra pakankamai žeminanti patį VSD direktorių, tarnybą. Aš manau, kad kiekvieno, kuris šiek tiek yra susidūręs su teise, su žvalgybų veikla, tokie paaiškinimai negali įtikinti“, – komentavo Seimo narys iš opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“.
Jo įsitikinimu, priežastis, kodėl VSD rinko duomenis apie žmones, turėtų aiškintis Seimas.
„Dabar aiškėja, kad nei premjerė, nei, kiek aš kalbėjau, Saulius Skvernelis kažkokių duomenų apie štabo aplinką Valstybės saugumo departamentui neteikė ir tokio prašymo negavo. Tokie [D. Jauniškio] paaiškinimai dar labiau kelia įtarimų, kad buvo rūpinasi atskirto kandidato pavedimais ir, aišku, tai gali ištirti tik Seimas“, – dėstė V. Bakas.
D. Jauniškis, jo įsitikinimu, iš pareigų turėjo trauktis dar tada, kai kilo skandalas dėl G. Nausėdos aplinkos tikrinimo.
„Kada medžiaga pateko į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, ir kada jis, ir jo kolegos taip ir nesugebėjo pateikti kažkokio, bent jau nuoseklaus ar logiško paaiškinimo, kodėl, kokių veiksmų jis ėmėsi.
Ir priešingai: net nesulaukęs tyrimo rezultatų, jis pradėjo persekioti pranešėją, kuris, pagal įstatymą, privalo pranešti Seimui apie galimus piktnaudžiavimus. Jeigu jis to nepadarytų, tada būtų galima persekioti – ir tai persekioti teisiškai. Tai jis pradėjo persekioti pranešėją, dar labiau sunkinti situaciją, padarė netgi specialiai tam reformą, tam, kad to žmogaus neliktų.
Tai yra didžiulis, manyčiau, pažeidimas, kuris taip pat ne tik, kad žlugdo pačią pranešėjo apsaugos idėją, kovą su korupcija, piktnaudžiavimais, bet ir žemina pačią tarnybą“, – vertino parlamentaras.
„Aš esu sakęs, jau berods prieš dvejus metus, kad, paaiškėjus tokiems veiksmas, departamento direktorius turėtų trauktis ir nepainioti visos tarnybos“, – pažymėjo V. Bakas.
D. Jauniškis neigė, jog spaudė Pranešėją, kad grasino, kad atliko kokius nors veiksmus, kad Pranešėjas jaustųsi blogai. VSD vadovas aiškino, kad Pranešėjas tarnybą paliko savo noru dar prieš VSD reorganizaciją.
Kasčiūnas: klausimų tik daugiau
Atstovas iš valdančiųjų konservatorių, dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, išgirdęs D. Jauniškio paaiškinimus, teigė turintis tik daugiau klausimų.
„Po vakar man klausimų dar daugiau: kaip yra tikrinama ir kokiu pagrindu yra tikrinama <...>, tu eini į duombazes, kur yra labai daug informacijos apie asmenį – nuo Registrų centro iki kitų dalykų, viskas per visą gyvenimą. Svarbu pasakyti, kad toks metodo naudojimas turi būti patikrinamas, aiškiai reglamentuotas, pagrįstas, su aiškiu algoritmu“, – trečiadienį „Žinių radijui“ komentavo politikas.
Seime pavasario sesijos metu, pasak jo, ruošiamasi steigti tyrimo komisiją ir aiškintis G. Nausėdos komandos tikrinimo aplinkybes.
„Mes dabar esame klausimų formulavimo fazėje“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Po vakar, man atrodo, mes žingsniu priartėjome, kad komisija reikalinga, tyrimas gali būti reikalingas, man daugiau klausimų nei atsakymų“, – pridūrė jis.
Lopata: vienas iš jų meluoja
Kitas Delfi kalbintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata teigė, jog Seimas turi išsiaiškinti, kas meluoja – D. Jauniškis ar Pranešėjas.
„Mes turime situaciją, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Mes matome viešojoje erdvėje, kas vyksta, tai yra tarsi žodis prieš žodį. Klausimas yra toks: vienas iš jų meluoja. Kitaip tariant, jeigu meluoja, tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Jeigu sako netiesą VSD vadovas, jis yra pažeidžiamas, jeigu pranešėjas sako netiesą, kokiais motyvais vedamas jis ir toliau eskaluoja situaciją. Tą mes turime išsiaiškinti“, – sakė jis.
Politiko įsitikinimu, Seime būtina steigti parlamentinę tyrimo komisiją, nes kiti formatai, siekiant išsiaiškinti situaciją, netinka.
„Man visoje šitoje istorijoje kaip žmogui skaudžiausia, kad kalbame apie grėsmes nacionaliniam saugumui turėdami omenyje du žmones, kurie iš tikrųjų rizikavo gyvybe dėl Lietuvos: ar tai būtų 1990 metai, ar kiti laikai. Ir tarsi neabejotum nė vieno valstybiškumu... Kas čia vyksta. Net šitas motyvas galbūt ir daugiausiai užveda, kad turime tai išsiaiškinti, nes priešingu atveju bus blogai.
Juo labiau, kad atsiranda naujų šaltinių, kurie kreipėsi į mane, bandydami paaiškinti, kas vyksta mūsų vienoje struktūroje. Negerai, mano supratimu“, – toliau komentavo R. Lopata.
Jis reiškė viltį, kad Seimo nariai į siūlymą steigti tyrimo komisiją pažiūrės ne per politinio išskaičiavimo, o per viešojo intereso prizmę.
Skvernelis: aš matau tik norą padaužyti VSD
Tiesa, buvęs kandidatas į prezidentus, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis dėl komisijos sudarymo teigė turintis kitokią nuomonę.
Nors jis sakė besitikintis iš D. Jauniškio paaiškinimų dėl draugo merginos tikrinimo, steigti tyrimo komisijos Seime dėl to ir dėl G. Nausėdos komandos tikrinimo, S. Skvernelio nuomone, nereikia.
„Man [D. Jauniškio žodžiai] abejonių nekelia, bent jau argumentai buvo išsakyti. Aišku, dėl tos visų tikrinimų apimties, man sunku pasakyti, nes aš tikrai – mes nei kreipėmės, nei prašėme, ką nors tikrinti“, – Delfi komentavo S. Skvernelis.
„O dėl kitų aplinkybių, matyt, direktorius turėtų paaiškinti. Supraskime irgi tokį dalyką, kad, jeigu jis su kažkuo susitinka ir tas kažkas kelia abejonių, kad kas nors nori prieiti prie VSD direktoriaus, asmenys, kurie gali būti susiję su kokiomis nors trečiomis šalimis, matyt, čia tame buvo esmė.
Bet, aš sakau, sunku man pasakyti, kokiais motyvais tai padaryta. Vis tiek kiekvienas tikrinimas turi būti motyvuotas, įstatymiškas ir pėdsakai visokių tikrinimų išlieka, bet kokiu atveju galima patikrinti ir pasižiūrėti, buvo tam pagrindai, ar nebuvo“, – toliau dėstė politikas.
Jis teigė nemanantis pagrindo D. Jauniškiui trauktis iš pareigų.
„Aš matau tik norą eilinį kartą konservatorių partijai gal vėl padaužyti VSD“, – pažymėjo S. Skvernelis.
Pasak jo, konservatoriams VSD sukėlė daug rūpesčių, pavyzdžiui, susijusių su „MG Baltic“ byla.
„Dabar gal yra proga tiesiog tokią mažą keršto akcijėlę padaryti. Gal tai yra“, – svarstė opozicionierius.
Jis pats asmeniškai teigė, kad bent kol kas nepalaikytų noro Seime steigti tyrimo komisiją ir aiškintis, ar VSD asmenis tikrino teisėtai bei pagrįstai. Jo nuomonė, anot S. Skvernelio, galėtų keistis nebent paaiškėtų naujų aplinkybių.
Nausėda neigia prašęs tikrinimo
„Vėl prasidės politinis šou su VSD. Vieną kartą tai jau buvo. Kiek reikėjo laiko, kol ši tarnyba buvo vėl atstatyta... Nes tikrai noro sudaužyti, pakenkti VSD – jis yra nenumaldomas.
O kontrolė – taip. Užtat ir buvo šitame Seime priimtas labai svarbus sprendimas įsteigti kriminalinės žvalgybos kontrolieriaus instituciją. Bet nuo praeitų metų liepos 1 dienos nėra paskirti vadovai, ši institucija padaryta negyvybinga.
Tai, viena vertus, sakoma, kad norima, jog būtų efektyvi kontrolė, kita ranka daro viską atvirkščiai, kad to nebūtų ir daro tai piktybiškai. Tokiu atveju, aš matau, kad čia bandymas panaudoti situaciją ir, galbūt, suvesti sąskaitas ir su Saugumo departamentu, ir su prezidentu“, – vertino S. Skvernelis.
Prezidentas G. Nausėda paneigė, kad pats arba per savo atstovus prašė VSD tikrinti jo komandą prezidento rinkimų metu. Jo nuomone, VSD tai darė nebent savo iniciatyva.