Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, patobulinęs socialdemokratų įstatymo projektą, siūlo leisti naudoti lotyniškos abėcėlės raides, rašant Lietuvos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose, jeigu jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi pozicijos, kad trys raidės – q, w ir x – galėtų būti rašomos tik Lietuvos piliečių, susituokusių su užsieniečiais ir tokių sutuoktinių vaikų, bei Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių dokumentuose.
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ priminė, kad šio projekto svarstymas vyksta jau visus metus.
„O jis užtruko todėl, kad yra suinteresuotų tuo,kad vardai ir pavardės nebūtų rašomi taip, kaip reikalauja įstatymas. Konstitucinis Teismas ne viename savo nutarime yra pažymėjęs,kad tokio vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose reglamentuojančio įstatymo mes neturime. Ir iki šiol vadovaujamės 1991 metų Seimo nutarimu. Politiniuose procesuose visada būna dvi pusės, pasisakančios „už“ arba „prieš“. Pasisakantys prieš tokį įstatymą tikina, kad leidimas rašyti užsieniečių pavardes lotyniškos abėcėlės raidėmis, įvedant raides q, w ir x, prilygtų lietuviškos abėcėlės keitimui,ir tai esą būtų lietuvių kalbos išdavystė“, - sakė I. Šiaulienė.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė tikina, kad niekas neketina keisti lietuvių kalbos abėcėlės. Lietuvių kalbos reikmėms pakanka tos abėcėlės, kuri ir dabar yra:
„Taigi, jokių abėcėlės papildymų, pakeitimų ar patobulinimų Valstybinė lietuvių kalbos komisija neketina daryti, šiuo atveju to ir nereikia. Visose valstybėse, kuriose yra galimybė rašyti užsieniečio pavardę kitokiais rašmenimis, negu tos šalies valstybinės kalbos abėcėlė, niekas dėl to abėcėlių nepildo. Kalbos komisija jau nebe pirmą kartą svarsto šiuos dalykus ir vėl teikia tą pačią išvadą, kurią teikė ir 2014-tais metais. Mes kalbame apie atvykstančius į Lietuvą asmenis, kurių pavardės yra susiformavusios kitų kalbų aplinkoje, jiems dokumentus yra išdavusios užsienio valstybės ir jie tampa Lietuvos piliečiais. Kalbos komisija mano, kad tai galėtų būti išplėsta ir šeimos nariams. Jeigu pasižiūrėtume į kaimynines šalis, sakysim, Latvijoje visų užsieniečių pavardės rašomos adaptuota forma – latviškais rašmenimis ir pagal tarimą, taip pat kitame paso puslapyje nurodoma originalioji pavardė lotyniškais rašmenimis. Jokiu būdu ne kito raidyno rašmenimis. Lenkijoje dokumente galima įrašyti ir lietuviškus rašmenis ( š ar ž ), tokiu rašmenų negalima rašyti registruose ar informacinėse sistemose. Panašiai galima rašyti kitų kalbų diakritiniais ženklais Portugalijoje, Slovakijoje“,- kalbėjo D. Vaišnienė.
Laida „Ryto espresso“ transliuojama darbo dienomis nuo 6.05 val. iki 9.00 val.
