Kaip tik 2014-ųjų lapkričio mėnesį baigiasi antroji Europos Vadovų Tarybos pirmininko, vadinamo tiesiog Europos Sąjungos prezidentu, Hermano von Rompuy kadencija.
Tais pačiais metais vyks ir Europos Parlamento rinkimai, baigsis Europos Komisijos bei šios komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso įgaliojimai.
Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad D. Grybauskaitė, jau pabuvusi Europos Komisijos komisare, Lietuvos prezidente ir būdama mažos valstybės atstovė, galėtų pretenduoti į kokį nors europinį postą.
Jo teigimu, taip nutikti galėtų tuo atveju, jeigu dar labiau kristų D. Grybauskaitės reitingai arba jeigu jos dalyvavimo Prezidento rinkimuose 2014 m. neparemtų nė viena politinė partija.
Pati šalies vadovė teigia dėl prezidento rinkimų apsispręsianti 2014 m. pradžioje.
„Prezidentė sprendimą priims 2014 m. pradžioje“, - atsakydama į klausimą apie D. Grybauskaitės planus dalyvauti prezidento rinkimuose antrai kadencijai, sakė šalies vadovės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.
Mažos šalies atstovai turi privalumų
„Manau, kad ji šansų galėtų turėti vien dėl to, kad ji mažos šalies atstovė. Dažniausiai tokiose valstybių sąjungose laimi ir postus užima kažkas iš mažų šalių – suomiai, danai. Tokiais atvejais jie būna kaip kompromisinė figūra – jeigu tinki prancūzams, anglams ir vokiečiams, tada yra šansų, nes prancūzai juk neleis, kad aukštą postą užimtų vokietis, ir atvirkščiai. Šansų šia prasme ji turi. Taip pat turi patirtį, beveik visą kadenciją išbuvo Europos Komisijos komisare“, - svarstė politologas.
Pašnekovas taip pat priminė, kad pretenduojant į svarbius europinius postus, būtina turėti patirties aukštuose nacionaliniuose postuose. Pavyzdžiui, J. M. Barroso buvo Portugalijos premjeras, Romano Prodi ėjo Italijos ministro pirmininko pareigas, H. von Rompuy dirbo Belgijos Vyriausybės vadovu.
Svarstant, kas galėtų užimti Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas, kurias šiuo metu eina H. von Rompuy, buvo minima buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Tony Blairas, Liuksemburgo premjeru dirbęs Jeanas-Claude'as Junckeris, taip pat Nyderlandų ministro pirmininko pareigas ėjęs Janas Peteris Balkelende, buvęs Suomijos Vyriausybės vadovas Paavo Lipponenas, buvusi Airijos prezidentė Mary Robinson.
„Dar vienas argumentas jos naudai tas, kad ji bus pabuvusi Lietuvos prezidente. Tai irgi rimta“, - svarstė mokslininkas.
Signalas nedalyvauti Prezidento rinkimuose – partijų nusisukimas?
V. Dumbliauskas teigia, kad D. Grybauskaitės apsisprendimas dėl antros kadencijos veikiausiai priklausys nuo daugelio veiksnių – reitingų, galimų konkurentų, gebėjimo akumuliuoti politinių partijų paramą ir panašių dalykų.
Jo nuomone, jeigu konservatoriai ir liberalai prezidento rinkimuose nutartų kelti savo kandidatus, D. Grybauskaitei vertėtų susimąstyti, ar verta siekti antros kadencijos.
„Jeigu Tėvynės sąjunga kels savo kandidatą, tai D. Grybauskaitei gali būti nelinksma, nes kaip gi rinkimus organizuosi. Reikia žmonių, kurie dirbtų, aukotų laiką. Va tas viršpartiškumas ir pakabina prezidentą – jeigu partija nepadeda, net rinkimų nesuorganizuosi. Iš kur paimsi tiek žmonių Skuode ar Joniškyje bei kažkur Ignalinoje, kad jie dirbtų tau?“ - teigė V. Dumbliauskas.
Politologas svarstė, kad tarptautinės karjeros D. Grybauskaitė veikiausiai siektų, jeigu jai arba grėstų pralaimėjimas prezidento rinkimuose, arba tą pralaimėjimą ji patirtų.
„Aš manau, kad jeigu Tėvynės sąjunga atsisako ją remti, tai praktiškai nevertėtų dalyvauti rinkimuose. Nes ji jau supykdė Darbo partijos elektoratą. Aišku, gal tie dalykai pasimirš. Ir jeigu ji padės Algirdui Butkevičiui, gal socdemai pagelbės. Svarbiausia, kokia partija padės tau organizuoti rinkimus? Jeigu nebus tokios partijos, tada, mano galva, tai rimtas veiksnys, pamąstyti, ar verta dalyvauti ir pralaimėti“, - sakė politologas.
Tiesa, jis svarstė, jog D. Grybauskaitę rinkimuose galėtų paremti Liberalų sąjūdis.
M.Jurkynas: antra kadencija visuomet apsimoka
„Antra kadencija paprastai būna šiek tiek laisvesnė. Jeigu mes pažiūrėsime į Baracko Obamos perrinkimą, tai pirmoji kadencija, kai turima mintyse pirmoji, paprastai būna siejama su atsargesniais sprendimais, tačiau antroji, po kurios daugiau nėra galimybių kandidatuoti, gali būti drąsesnė. Dėl to jeigu per antrą kadenciją politikas gali būti aktyvesnis“, - svarstė politologas.
„Kalbant apie Lietuvos atvejį ir dabartinę prezidentę, ar jai apsimoka dalyvauti rinkimuose, tai jeigu yra ambicija, tai, žinoma, apsimoka. Jeigu nori imtis tarptautinės veiklos, tai tokiu atveju prezidentė ir jos komanda turėtų zonduoti galimybes, kokios yra tarptautinėse politikoje atsiveriančios galimybės ir kiek egzistuoja galimybė būti pasirinktai kitų valstybių. Čia priklauso nuo tarptautinės politinės socializacijos“, - svarstė mokslininkas.
M. Jurkyno nuomone, jeigu D. Grybauskaitė sugalvotų pretenduoti į Europos Komisijos prezidento arba Europos Vadovų Tarybos pirmininko postus, tai „kai kas gali paegzaminuoti, kaip ji kalba prancūziškai“.
Kaip žinoma, šalies vadovė egzaminavo kandidatus į Lietuvos ministrus, aš šie geba kalbėti angliškai.
„Jei kalbėsime apie šiuos postus, tai nepamirškime, kad kai kas gali paegzaminuoti mūsų prezidentę, kaip ji kalba prancūziškai. Labai sklandus prancūzų kalbos mokėjimas yra dažniausiai viena iš nerašytų taisyklių, asmenims, norintiems užimti aukštas pareigas Europos Sąjungoje. Kalbu ne apie tas pareigas, į kurias skiria valstybės narės, kaip komisarų, kur pakanka mokėti anglų, kalbu apie kitas, kur prancūzų kalba yra nerašyta taisyklė“, - pusiau juokais, pusiau rimtai sakė M. Jurkynas.
„Ar prezidentė moka, aš šito nežinau“, - pridūrė mokslininkas.
Kandidato į prezidentus anketoje 2009 m. D. Grybauskaitė buvo nurodžiusi, kad moka anglų, lenkų, rusų ir prancūzų kalbas.