Aiškėja, kad Seime, aukščiausioje tautos rinkimuose išrinktoje valdžios institucijoje, buvo suklastoti oficialūs valstybės dokumentai, ir tai vyko paties Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva.
Lietuvos Respublikos įstatymai už dokumentų klastojimą numato baudžiamąją atsakomybę.
Už tokį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.
Tačiau Seimo nariai turi teisinę neliečiamybę.
Suplanavo du posėdžius per dieną
Delfi išsiaiškino, kad Seimo valdybos priimtas sprendimas, kuriuo Lietuvoje ne tik atšauktas iškilmingas Kovo 11-osios trisdešimtmečiui skirtas iškilmingas Seimo posėdis, bet ir uždrausti bet kokie Seime organizuojami viešieji renginiai, yra suklastotas, nes priimtas posėdyje, kuris net nevyko.
Taip pat suklastotas ir tokio tariamai vykusio Seimo valdybos posėdžio protokolas.
Abu dokumentai patvirtinti paties V. Pranckiečio parašu.
Aiškėja, kad tą penktadienį turėjo vykti du Seimo valdybos posėdžiai: vienas – pusę dviejų dienos, kitas – penktą valandą vakaro.
Pirmame, kuriame dalyvavo V. Pranckietis, socialdemokratas Julius Sabatauskas, LSDDP atstovas Gediminas Kirkilas, konservatorė Irena Degutienė ir liberalas Jonas Liesys, bendru sutarimu balsuota „kreiptis į Valstybės ekstremalių situacijų centrą“ ir paprašyti nurodymų dėl būsimų viešųjų renginių Seime.
Antrąjį Seimo valdybos posėdį jos pirmininkas V. Pranckietis sumanė kviesti penktadienio vakarą. Tačiau į jį atvyko tik jis pats ir J. Liesys.
„Buvome tik mudu su pirmininku (Seimo pirmininku V. Pranckiečiu – aut. past.). Tam antram (posėdyje – aut. past.) – tik mudu du. Daugiau nieko nebuvo. Pirmininkas skambino kitiems, aš pats girdėjau, kaip skambino, ir skaitė jiems suderintą tekstą. Degutienei skambino ir Juliui (Sabatauskui – aut. past.), ir Gediminui (Kirkilui – aut. past.). Tą tekstą, kurį kanceliarijos darbuotoja atnešė, sprendimo tekstą. To sprendimo, kurį priėmėme. Tai negali jie sakyti, kad nežinojo, nes tekstą žinojo, supažindinti buvo, telefonu perskaityta buvo“, – Delfi sakė liberalas J. Liesys.
Paklaustas, ar, jo nuomone, dviejų narių užtenka teisėtam Seimo valdybos posėdžiui įvykti, politikas pripažino, kad „procedūros visgi buvo pažeistos“.
Pagal Seimo statutą, apklausos būdu Seimo valdybos nariai gali svarstyti ir priimti sprendimus tik dėl Seimo narių komandiruočių klausimų. Kitais atvejais privaloma kviesti posėdį.
Seimo valdybą sudaro aštuoni nariai – V. Pranckietis, J. Sabatauskas, G. Kirkilas, I. Degutienė, J. Liesys, valstiečiai Rima Baškienė ir Arvydas Nekrošius bei LSDDP atstovė Irena Šiaulienė.
Nors kvorumo nebuvo ir pagal Seimo statutą toks posėdis laikomas neįvykusiu, būtent šio tariamai vykusio posėdžio metu ir buvo priimtas Seimo valdybos sprendimas dėl Kovo 11-osios renginių atšaukimo ir uždraudimo.
Posėdyje nebuvo, bet protokole įrašyti kaip kalbėjusieji
Šios detalės iškilo viešumon po to, kai Delfi bandė surasti pagal įstatymą privalomų Seimo valdybos posėdžių transliacijos įrašus internete. Paaiškėjo, kad jų nėra.
Dar vėliau paaiškėjo, kad posėdis net nevyko. Tai Delfi patvirtino keturi iš aštuonių Seimo valdybos narių.
Dar mažiausiai trys prisipažino posėdyje nedalyvavę. Du iš jų – tie, kurie įrašyti tariamai vykusio Seimo valdybos posėdžio protokole ne tik kaip dalyviai, bet ir kaip kalbėtojai.
Tačiau jie abu įrašyti protokole ne tik kaip dalyvavę, bet ir kaip pasisakiusieji.
„Kažkokia nesąmonė. Aš dar dieną perspėjau V. Pranckietį, kad nebūsiu, nes turėjau suplanuotą renginį Klaipėdoje. Ir Seimo pirmininkui tas buvo žinoma. Penktadieniai Seimo nariams skirti susitikti su rinkėjais. Ne, aš tikrai nedalyvavau jokiame posėdyje, nes net nebuvau Vilniuje, juo labiau nebuvau Seime“, – paklaustas, apie ką kalbėjo minėtame posėdyje, sakė J. Sabatauskas.
G. Kirkilas iš pradžių net nesuprato, apie kokį posėdį klausiamas.
„Koks pirmas posėdis ar antras posėdis? Buvo tik vienas posėdis, pusę dviejų dienos. Jame nubalsavome bendru sutarimu, kad reikia kreiptis į ekstremaliųjų situacijų valdymo centrą dėl rekomendacijų renginiams. Daugiau jokio posėdžio mes nekvietėme. Buvo posėdyje nuspręsta kreiptis ir, kiek žinau, jie kreipėsi. Gavo kažkokį atsakymą iš Verygos, kiek žinau. Nežinau, ar jis buvo raštu (atsakymas – aut. past.), aš jo nemačiau. Tai tikriausiai raštu, nes juk tai dokumentas, bent jau toks turi būti. Aš tikrai niekur nebuvau, jokiame antrame posėdyje, kaip jūs kad sakote. Juo labiau negalėjo būti jokio balsavimo. Koks balsavimas, jei nėra posėdžio? Jūs bent suprantate, ko klausiate?“ – klausimu į klausimą atsakė G. Kirkilas.
Nedalyvavęs teigė ir valstietis, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius: „Aš tą dieną turėjau iš anksto suplanuotų susitikimų su rinkėjais ir fiziškai suspėti atvykti taip greitai iš Raseinių į Vilnių nebuvo įmanoma. Aš apie tai informavau ir Seimo pirmininką.“
Nė viename iš tą dieną šauktų Seimo valdybos posėdžių, be A. Nekrošiaus, nedalyvavo ir R. Baškienė bei I. Šiaulienė. Pastaroji buvo komandiruotėje užsienyje.
Tačiau Seimo kanceliarijoje buvo surašytas minėto tariamai vykusio Seimo valdybos posėdžio protokolas ir net užregistruotas tokio posėdžio metu „priimtas“ sprendimas.
Uždrausti Kovo 11-osios Seimo posėdį pasiūlė konservatorė I. Degutienė
Kaip dabar jau aišku, vasario 28-ąją, penktadienį, Seime buvo skubiai sušauktas neeilinis Seimo valdybos posėdis po to, kai Lietuvoje buvo patvirtintas pirmasis susirgimo koronavirusu COVID-19 atvejis.
Paprastai Seimo valdybos, kuriai pirmininkauja Seimo pirmininkas V. Pranckietis, posėdžiai vyksta trečiadieniais.
Seimo statute – pagrindiniame Seimo veiklos įstatyme, aiškiai numatyta tiek tokių posėdžių šaukimo tvarka, tiek jų eiga, tiek ir sprendimų priėmimo procedūros.
Jame numatyta ir posėdžių teisėtumui reikalingas kvorumas.
Pranešimą apie šaukiamą Seimo valdybos posėdį jos nariai bei Seimo kanceliarijos darbuotojai į savo elektroninio pašto dėžutes gavo vasario 28-ąją, penktadienį, 11 valandą 19 minučių.
„Informuojame, kad šiandien, vasario 28 d., 13.30 val., šaukiamas Seimo valdybos posėdis. Posėdis vyks A. Stulginskio salėje, kaip visada“, – buvo rašoma jame.
Tiesa, antrojo Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio pavardė buvo parašyta su klaida – Stulginiskas.
Delfi turi tokio pranešimo kopiją. Laišką siuntė Seimo kanclerio biuro patarėja Gabrielė Jansienė. Laiškas pažymėtas aukštu svarbumo lygmeniu.
Posėdžio darbotvarkėje buvo numatytas vienas klausimas – „Dėl Seimo ir Seimo kanceliarijos veiklos organizavimo“.
Šis posėdis buvo transliuojamas internetu ir Delfi matė jo įrašą. Taip pat žurnalistė skaitė ir viešai prieinamą šio posėdžio protokolą Nr. SV–P-264.
Kaip matyti iš Seimo posėdžio vaizdo įrašo, kuris yra prieinamas viešai internete, pagrindiniu smuiku posėdyje griežė opozicijos atstovė, konservatorė I. Degutienė.
Medikės išsilavinimą turinti Seimo narė pasiūlė atšaukti Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtą iškilmingą Seimo posėdį bei uždrausti visus Seimo pastate vyksiančius renginius.
Jai paprieštaravo opozicijos lyderis socialdemokratas J. Sabatauskas, jis siūlė pirmiau išklausyti specialistus – ekstremalių situacijų valdymo centrą, ir tik gavus jų rekomendacijas priimti sprendimą. Bendru sutarimu buvo pritarta tokiam J. Sabatausko siūlymui.
Degutienė patvirtino – vyksta repeticijos prieš įrašant posėdį
Kalbinta Seimo narė I. Degutienė prisipažino, kad antrajame posėdyje nedalyvavo. Tačiau dalyvavo pirmajame, kuriame kvorumo užteko, teigia politikė.
„Pirmame posėdyje penkiese mes buvome. O antrame aš fiziškai nedalyvavau, man tik tekstą telefonu perskaitė, sprendimo projekto. Aš jau buvau, tiesą sakant, svečiuose tuo metu, nes tas posėdis turėjo vykti vėlai, gal apie 18 valandą. Tai aš pasakiau, kad jame jau nedalyvausiu“, – sakė Seimo konservatorių frakcijos atstovė, buvusi Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
Paklausta, ar matė kokį nors raštą, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas, politikė teigė, kad „į elektroninius mums buvo atsiųsti du dokumentai – vienas tas iš Verygos, kitas sprendimo projekto tekstas“.
Paklausta, kodėl siūlė kolegoms pirmojo posėdžio metu uždrausti renginius ir atšaukti Kovo 11-osios posėdį Seime, iš pradžių I. Degutienė teigė, kad to nesiūliusi. Esą kaip tik siūliusi kreiptis į atsakingas institucijas, kad jos pasakytų, ką Seimas turi daryti.
Tačiau pataisius Seimo narę, kad vaizdo įraše toks siūlymas skamba iš J. Sabatausko lūpų, I. Degutienė sakė:
„Čia jau kai tas įrašas, tai čia jau, kaip čia jums dabar gražiau pasakius? Jau mes prieš tai buvom viską be jokių įrašų garsiai apdiskutavę, o paskui pasiskirstėm vaidmenimis.“
„Nelabai Jūsų supratau?“
Suklastojo Seimo valdybos posėdžio protokolą
Dar vieną elektroninį laišką Seimo kanclerio biuro patarėja G. Jansienė valdybos nariams išsiuntė tą patį penktadienį, vasario 28-ąją, 16 valandą 19 minučių.
„Informuojame, kad šiandien, vasario 28 d., 17.00 val., šaukiamas Seimo valdybos posėdis. Posėdis vyks Seimo Pirmininko kabinete. Svarstomi klausimai bus pateikti posėdžio metu“, – buvo išsiųsta tokio turinio žinutė.
Į šį posėdį, kaip jau minėjome, atvyko tik keliolika kilometrų nuo Vilniaus, Trakuose, gyvenantis Seimo narys J. Liesys.
Tačiau, nors posėdis neįvyko, Seimo kanceliarijos Personalo skyriaus patarėja Laura Lukoševičiūtė surašė posėdžio protokolą Nr. SV–P-265, kuriame suklastojo duomenis apie posėdyje dalyvavusius Seimo narius bei jų balsavimą dėl priimto sprendimo.
Paklausta, kieno nurodymu tai darė, L. Lukoševičiūtė atsisakė tai nurodyti.
„Nesu įgaliota kalbėtis su žurnalistais“, – Delfi teigė moteris.
Seimo Pirmininko atstovė spaudai Karolina Frolovienė DELFI žurnalistei sakė, kad antrasis posėdis vyko.
„Jis vyko jau gerokai po darbo valandų, aš pati jame nebuvau, tai nežinau, ar buvo daromas vaizdo įrašas. Posėdis vyko pirmininko kabinete“, – Delfi teigė V. Pranckiečio atstovė.
Delfi žurnalistė per pusantros paros bergždžiai bandė susisiekti ne tik su Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu, norėdama paprašyti paaiškinti situaciją, bet ir su kitais Seimo kanceliarijos ir Seimo Pirmininko biuro atsakingais darbuotojais – pranešimus Seimo valdybos nariams siuntusia Seimo kanceliarijos patarėja G. Jansiene, Seimo Pirmininko sekretoriato vadove Gintare Žukaite, laikinai Seimo kanclerės pareigas einančia Vaida Servetkiene.
Visos šios moterys nurodytos Seimo valdybos posėdžio, kurio nebuvo, protokole kaip dalyvavusios minėtame posėdyje. Nė viena jų nurodomais darbo telefonais neatsiliepia.
Minėtas Seimo sprendimas, kuriuo uždrausti renginiai Seime, taip pat vienu iš punktų leido Seimo kanceliarijos darbuotojams organizuoti darbą nuotoliniu būdu.
V. Pranckietis ankstų pirmadienio rytą, kovo 2-ąją, išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas susitikti su Atstovų rūmų nariais. Iki šiol su politiku susisiekti telefonu nepavyksta.
Kreipėsi į neegzistuojančią instituciją
Aiškėja, kad ir pirmojo praėjusį penktadienį vykusio Seimo valdybos posėdžio metu neapsieita be kuriozų, liudijančių apie politikų ir Seimo kanceliarijos pareigūnų kompetencijas.
Seimo valdybos posėdžio protokole priimtas nutarimas, kuriuo Seimo valdyba nusprendė atsižvelgdama „į tai, kad Lietuvoje nustatytas koronaviruso (COVID-19) atvejis (židinys), kreiptis į Valstybės ekstremalių situacijų centrą ir prašyti iki 2020 m. vasario 28 d. 17 val. pateikti privalomus nurodymus (įskaitant nurodymus dėl suplanuotų renginių organizavimo) ekstremaliosios situacijos atveju“.
Tačiau tokios institucijos kaip Valstybės ekstremalių situacijų centras – nėra.
Pagal Civilinės saugos įstatymą ir Vyriausybės patvirtintą Valstybinį ekstremaliųjų situacijų planą, valstybėje paskelbus ekstremaliąją padėtį darbą pradeda šios institucijos: Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisija (vadovauja vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė), Vyriausybės nutarimu paskirtas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas (juo paskirtas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga) ir Valstybės ekstremalių situacijų operacijų valdymo centras (jo koordinatorius yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas).
Remiantis logika, iš Seimo valdybos posėdžio protokolo reiktų suprasti, kad kreiptasi buvo būtent į jį. Tačiau pats M. Kanapickas labai nustebo sulaukęs tokio klausimo ir, minutę patylėjęs, patarė kreiptis į Visuomenės informavimo centrą.
Juo labiau Seimo valdyba negavo iš nė vienos institucijos jokio nurodymo ar rekomendacijų, kuriomis remiantis būtų galima priimti sprendimą atšaukti ir uždrausti renginius Seime. Tai, kad tokio rašto nebuvo siųsta, patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Lina Bušinskaitė.
Tai reiškia, kad nevykusiame Seimo valdybos posėdyje priimtas neteisėtas sprendimas buvo grįstas neegzistuojančiu dokumentu.