Tarp galimų netikėtumų – įvairiausi variantai. Nuo balsavimo prieš ir bylos numarinimo iki, pavyzdžiui, „darbiečių“ akibrokšto savo lyderiams, slaptame balsavime pasisakant už jų imuniteto atėmimą.
A.Gutauskas: lygtinis laisvės atėmimas „darbiečiams“ turbūt negresia
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas prof. dr. Aurelijus Gutauskas nemano, kad neliečiamybę praradę V. Uspaskichas, V. Gapšys ir V. Vonžutaitė, jei būtų pripažinti kaltais juodosios buhalterijos byloje, galėtų tikėtis palyginti švelnių lygtinio laisvės atėmimo bausmių. Realios laisvės atėmimo bausmės tikimybę esą padidina faktas, jog prokuroras Saulius Verseckas pačiame rinkimų įkarštyje perkvalifikavo kaltinimus ir dabar „darbiečius“ kaltina sukčiavimu.
„Kiek seku tuos įvykius, jeigu panaikins neliečiamybę, yra reali galimybė, kad juos nuteis laisvės atėmimo bausmėmis. Kadangi buvo padarytas perkvalifikavimas į sukčiavimą – tai yra ganėtinai sunkus nusikaltimas. Net nekyla abejonių dėl realios laisvės atėmimo bausmės“, - DELFI sakė A. Gutauskas.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už sukčiavimą gresia nuo trejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Pasak MRU Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjo, anksčiau neteistiems asmenims teismai dažnai taiko vidutinę, o ne griežčiausią bausmę.
„Žala, kiek atsimenu, ten didelė. Bet jeigu imti bendrą teismų praktiką, tai paprastai vidurkį skiria“, - svarstė A. Gutauskas, pridurdamas, kad Darbo partijos byla vis dėlto nėra eilinė byla dėl sukčiavimo.
Galimybę, kad pripažinus V. Uspaskichą, V. Gapšį ir V. Vonžutaitę kaltais, jiems būtų skirtos lygtinės laisvės atėmimo bausmės, pašnekovas linkęs atmesti. „Stipriai abejoju“, - sakė A. Gutauskas.
Tiesa, teismo galimybės neapsiriboja prokuroro pateiktų kaltinimų patvirtinimu ar atmetimu. „Būna tokių dalykų baudžiamojoje teisėje, kada teismas, tarkim, gali net neatsižvelgti į prokuroro prašymą perkvalifikuoti į sunkesnį nusikaltimą. Teismas gali palikti ir seną kaltinimą – aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą. Čia irgi įmanoma situacija“, - pridūrė A. Gutauskas.
Teisti partiją be lyderių – keblus uždavinys
MRU Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas neslėpė manantis, kad Seimas „darbiečių“ neliečiamybės nepanaikins.
„Didesnė tikimybė, kad nepanaikins neliečiamybės, ir ta byla sustos“, - prognozavo pašnekovas.
Jei byla įstrigtų, ji veikiausiai sulauktų senaties. Anot A. Gutausko, liberalo Vitalijaus Gailiaus pasiūlymas stabdyti senaties termino skaičiavimą laikotarpiui, kai kaltinamieji įgyja teisinį imunitetą, atrodo logiškas, tačiau kertasi su pačiu senaties principu.
„Jis sujauktų paties senaties instituto egzistavimą baudžiamojoje teisėje. Sprendimas lyg neblogas, bet kita vertus, jis labai sujauktų pačią struktūrą, nusistovėjusią praktiką“, - sakė baudžiamosios teisės specialistas.
Jis taip pat prisiminė prokuroro S. Versecko pareiškimą, kad tokiu atveju bylos būtų nutrauktos trims Seimo nariams, bet ne Darbo partijai kaip juridiniam asmeniui. Tačiau teisti juridinį asmenį be pagrindinių kaltinamųjų esą būtų labai sudėtinga.
„Yra toks Konstitucinio Teismo nutarimas dėl juridinio asmens atsakomybės. (...) Juridinio asmens atsakomybę jis sieja su fizinio asmens atsakomybe. Prokuroras aiškina, kad būtų galima teisti pačią partiją. Tai tiesa, galima tai padaryti. Bet realiai žiūrint, būtų sudėtinga juridinį asmenį nuteisti, kai fiziniai asmenys, kurie atstovauja tai partijai, būtų neliečiami“, - aiškino A. Gutauskas.
A.Lukošaitis: kitokios politinės kultūros valstybėje atsakymas jau būtų aiškus
Ankstesnės kadencijos Seime neliečiamybės naikinimo procedūrų būta ir trumpų, ir ilgų. Su „kvapeliu“ vairuojantis pareigūnams įkliuvęs ir vėliau išteisintas konservatorius Arvydas Vidžiūnas teisėsaugai atiduotas be didesnių diskusijų. O kur kas ilgiau Seimas sprendė, ar leisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti jau buvusią teisėją Neringą Venckienę bei parlamentarą, buvusį Panevėžio merą Vitą Matuzą. Buvo ir akibrokštų – pavyzdžiui, į Seimą patekęs buvęs Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas neliečiamybę išsaugojo, ir tik dabar, jam nepatekus į naująjį Seimą, prokurorai mėgina atnaujinti buvusio „tvarkiečio“ korupcijos bylą.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos moksų instituto (TSPMI) dėstytojas Alvidas Lukošaitis DELFI teigė, jog sunku prognozuoti, kiek užtruks parlamentinė procedūra, iki bus pasiekta balsavimo stadija. Tačiau esą sunku tikėtis, kad teismas iki šių metų pabaigos priims verdiktą jau keletą metų besitęsiančioje byloje.
„Gali užtrukti ir ilgiau, gali ir labai greitai viskas išaiškėti. (...) Šios situacijos sudėtingumas, aš įsivaizduoju, „atsimuš“ į tai, kad bus bandoma pasižiūrėti, išsiaiškinti, sudėlioti visą bylos, kaip sako kai kas, politiškumą ar nepolitiškumą. Kiek ta dėlionė užtruktų – tikrai sunku pasakyti. Nelabai norėčiau spekuliuoti, bet jeigu kalbėti apie greitį, manau, iki metų pabaigos baigiamasis verdiktas šioje byloje būtų labai greitas sprendimas“, - svarstė A. Lukošaitis.
TSPMI dėstytojo nuomone, politikų svarstymai apie nekaltumo prezumpciją ir užuominos, kad bus bandoma siekti „darbiečių“ neliečiamybės išsaugojimo kitokios politinės kultūros valstybėje būtų netoleruotinos.
„Kai kas kalba taip, lyg tikrai žinotų baigtį šitos bylos ir netgi tai, koks tas nuosprendis gali būti. Manau, kad tokius signalus daug kas supranta, įskaitant ir tuos žmones, kurie priims vienokį ar kitokį sprendimą dėl imuniteto panaikinimo. Drįsčiau sakyti, kad būtent tokie signalai gali komplikuoti patį imuniteto panaikinimo klausimą. (...) Bendras politinės kultūros kontekstas leidžia samprotauti politikams apie vienokius ar kitokius pasirinkimus visoje šitoje istorijoje. Manau, šiek tiek kitokios politinės kultūros kontekste jokių svarstymų dėl pasirinkimų nebūtų. Jų paprasčiausiai nebūtų. Iš karto būtų viskas aišku, atiduodant šitą reikalą į teismo rankas. Man išraiškingiausia tos polinės kultūros forma yra bandymai kažką pasverti argumentuojant nekaltumo prezumpcijos ir politiko reputacijos, politiko autoriteto rėmuose. Politikas yra išskirtinio statuso subjektas, atitinkama politinė kultūra paprasčiausiai netoleruotų bet kokių abejonių dėl jo reputacijos, autoriteto“, - tęsė A. Lukošaitis.
Sykiu politologas pastebi, kad daug lemti gali ne tik neliečiamybės panaikinimo klausimą svarstysianti komisija ir jos sudėtis, bet ir viena paskutinių procedūros stadijų – balsavimo būdo pasirinkimas. Esą pasirinkimas tarp atviro ir slapto balsavimo gali būti vienu pagrindinių šios procedūros aspektų.
„Labai svarbus klausimas bus dėl balsavimo būdo pasirinkimo. Manau, tai visi puikiausiai supranta“, - konstatavo A. Lukošaitis.
Socdemai jau yra pareiškę, kad sieks atviro balsavimo dėl „darbiečių“ neliečiamybės.
L.Bielinis: socdemai V.Uspaskicho neturėtų pagailėti
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis DELFI teigė manantis, kad Algirdas Butkevičius su bendražygiais viešai duoto žodžio nesulaužys ir už „darbiečių“ atidavimą teismui balsuos bet kuriuo atveju – tiek atvirame, tiek slaptame balsavime.
„Manyčiau, kad jie laikysis šito kurso. Mano motyvas toks: tai yra principinis dalykas, kuris siejamas ne tik su politika, bet ir su reputacija, pasitikėjimu viešajame lauke, visuomenėje. Todėl ši partija puikiai suvokia savo situaciją. Jeigu jie balsuotų, sakykime, prieš, jie save pasmerktų pralaimėjimui visose įmanomose situacijose šioje kadencijoje. Nes visuomenė juos traktuotų akivaizdžiai negatyviai. Todėl, aš manau, jie balsuos už neliečiamybės panaikinimą ir tokiu būdu išsaugos ir principines vertybes, ir savo politinį pasitikėjimą visuomenėje“, - aiškino L. Bielinis.
VDU profesoriaus nuomone, nors slaptas balsavimas laikomas „darbiečių“ lyderių galimybe išvengti teismo, gali nutikti ir priešingai. Esą balsuodami slapta, nuo V. Uspaskicho gali nusisukti jo paties bendražygiai Darbo partijos frakcijoje.
„Mano galva, nemanau, kad slaptas balsavimas keistų (Seimo sprendimą – DELFI). Dalis tų, kurie atvirai galbūt nedrįsta prieštarauti V. Uspaskichui, slapta balsuotų už jo neliečiamybės panaikinimą. Gali būti ir taip. (...) Netgi Darbo partijoje. Bet jeigu balsavimas bus atviras, manau, jie nedrįs to daryti“, - dėstė L. Bielinis, pridurdamas, kad ir pats V. Uspaskichas turėtų būti suinteresuotas teisine Darbo partijos bylos baigtimi, mat šis procesas jam tapo „girnapuse po kaklu“.
Pasak jo, kol kas anksti svarstyti, kaip elgtųsi be lyderių likusi Darbo partijos frakcija Seime. „Frakcija lieka kaip buvusi. Tai yra nepriklausomą mandatą turintys žmonės, kurie ir jungtis (prie kitų partijų – DELFI) gali, bet gali ir likti toje pačioje frakcijoje, pavadintoje lygiai taip pat“, - sakė politologas.
M.Katkus: partijos galvos apie galią, ir tik po to – apie reitingus
Viešųjų ryšių agentūros „VRP|Hill & Knowlton“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus DELFI teigė, jog balsavimas dėl „darbiečių“ neliečiamybės paveiks visų pagrindinių šio proceso dalyvių reitingus. Dabar, iškart po rinkimų, esą galima tikėtis naujųjų valdančiųjų populiarumo šuolių, tačiau jie esą gali būti palyginti kuklūs, mat koalicija formuojama skandalų fone.
„Ta tauta, kuri norėtų, kad V. Uspaskichas būtų nuteistas, iš esmės savo sprendimą jau padarė – šiuose rinkimuose ji balsavo. Ta tauta, kuriai nusispjauti, ar V. Uspaskichas bus nuteistas, ar nebus, savo nuomonę pakeisti gali, bet praėjo dar per mažai laiko, ir jam dar neleido pavaldyti. Jie dar nuomonės nekeis. Bendras fonas, naujai koalicijai pradedant darbą, yra žiauriai neigiamas. Paprastai, kai nauja Vyriausybė ateina į valdžią, tai būna tam tikra ryšių su visuomene spyruoklė. Žmonės, kurie ateina į valdžią, iškart patampa populiaresniais negu buvo prieš tai. Tas buvo su konservatoriais, tas pats buvo, kai Gediminas Kirkilas keitė Algirdą Brazauską. Bet ta spyruoklė turi tendenciją greitai susiskleisti. Šioje vietoje šita spyruoklė gali mažiau „iššauti“ dėl tos priežasties, kad yra labai neigiamas fonas dar net nepradėjus valdyti šalies“, - kalbėjo M. Katkus.
Anot jo, balsavimas Seime bus pirmiausiai politinio „rankų lenkimo“ rezultatas, o ne partijų susirūpinimo savo reitingas išdava – esą iki kitų rinkimų dar labai toli, ir mintis apie reitingus partijos gali nustumti į antrą planą.
DELFI primena, jog Seimo seniūnų sueiga jau šią savaitę turėtų spręsti, kad į parlamento darbotvarkę traukti V. Uspaskicho, V. Gapšio ir V. Vonžutaitės neliečiamybės naikinimo klausimą.