Kalbėdamas apie brigadą, politikas akcentavo priešakinės gynybos principo svarbą.
„Dabar yra tas laikas, kai mes galime padaryti ir įkalti kuoliukus – arba mes įkalsime kuoliukus ir pajudės NATO Rytų flangas prie naujos ir patikimos atgrasymo bei gynybos architektūros, paremtomis šiuo atveju brigada, oro gynybos sprendimu, arba ne.
Čia yra laikas. Tai yra mūsų gyvybinis interesas, atgrasymas yra esminis mūsų gynybos politikos principas. NATO pajudėjimas link priešakinės gynybos principo su brigada yra esminis atgrasymo elementas, kartu su nacionalinėmis pajėgomis, su kuriomis nereikia kurti priešpriešos. Jos yra kartu“, – Delfi komentavo L. Kasčiūnas.
Gynybos ministrų susitikime, pasak jo, šiuo klausimu joks bendras dokumentas nebuvo pasirašytas, o sprendimai galiausiai bus priimti NATO viršūnių susitikime Madride mėnesio pabaigoje.
„Dabar brigadą turime kaip galimybę – visa tai yra kariniame patarime. Prieš gerą pusantro mėnesio mes neturėjome to apskritai, net kaip galimybės. Taigi, tam tikra prasme yra padarytas didžiulis darbas iki ministrų susitikimo. (…) Viskas realiai keliasi į Madridą“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
Dėl to dabar, kaip atkreipė dėmesį parlamentaras, itin svarbi yra Lietuvos lyderystė, darbai ir stipri žinutė dvišaliu pagrindu sąjungininkams.
„Nereikia mesti kamuoliuko tik į Vokietijos pusę, kad čia bus tik vadavietė, arsenalas, technika ir panašiai. Mūsų tikslas toliau išlieka visa brigada Lietuvoje vietoje, bet tam ir mes turime padaryti namų darbus – pirmiausia turime sutvarkyti infrastruktūrą: pastatyti tiek karinių miestelių, kad kariai galėtų čia atvykti, gyventi, kad nenukentėtų mūsų kariai, įrengti treniravimosi erdves“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, dabar reikia kalbėtis su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht ir susidėlioti labai aiškų planą, kas ir per kiek laiko bus padaryta.
„Man kartais keista girdėti, kad visiems infrastruktūriniams projektams reikės 5 metų. Mes tvorą padarome per devynis mėnesius – reiškia, yra ministrų, yra įmonių, kurios sugeba greitai daryti tokius efektyvius projektus.
Tikimės, kad tai ir šioje vietoje galime pritaikyti. Mes, kaip komitetas, esame pasiruošę padėti, kiek tik reikia, kokių specialių įstatymų reikia, partijų susitarimas yra. Tikrai galime padaryti, bet neškite konkretų planą. Yra įsipareigojimas, kad pagal poreikį bus ir finansavimas“, – Delfi komentavo NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį ir į dvišalius santykius su JAV.
„Yra nuolat besirotuojantis amerikiečių batalionas dabar Lietuvoje – vienas kitą keičia nuolat, kas pusę metų. Šiais klausimais gali būti, kad irgi turėsime gerų žinių, bet tai vėlgi reiškia paprastą dalyką – jei atvažiuoja daugiau sąjungininkų, mes turime greičiau spręsti infrastruktūrinius dalykus“, – akcentavo politikas.
„Jei mes būtume padarę, kokia infrastruktūra buvo suplanuota nuo 2014 metų, mes dabar tokių problemų neturėtume. Reikia prisiminti, kad namų darbai nėra padaryti per tuos metus ir juos daryti reikia daug efektyviau“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
Tad raktas į brigadą, kaip apibendrino L. Kasčiūnas, yra sparčiai ir efektyviai atliekami suplanuoti projektai ir kiti „namų darbai“.
„Kai darai namų darbus, ir su vokiečiais bus lengviau sutarti, ir amerikiečių buvimą geriau užtikrinti. Ambicija turi būti tokia, kad dirbti reikia dieną-naktį“, – pridūrė Seimo narys.
Anušauskas: NATO sutaria dėl brigados Lietuvai, bet galutinės formuluotės – Madride
NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride, BNS ketvirtadienį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pasibaigus bloko gynybos ministrų susitikimui Briuselyje.
„Jei anksčiau buvo NATO priešakiniai batalionai, tai dabar kalbama apie pajėgumų vystymą iki brigadų lygio. Tai tikrai didelis žingsnis“, – sakė A. Anušauskas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad galutinės formuluotės bus parengtos iki NATO viršūnių susitikimo, vyksiančio vėliau šį mėnesį.
Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados būtų dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje.
Lietuva iki brigados dydžio vieneto prašo didinti 2017 metais dislokuotą sąjungininkų batalioną, motyvuojant išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje.
„Brigadą sudaro vadovavimo elementas, priskirti batalionai ir stiprinantys vienetai, kuriuos irgi galima vadinti batalionais, pavyzdžiui, artilerijos, prieštankinės gynybos ir panašiai, – aiškino A. Anušauskas. – Didelė dalis šių pajėgumų, tame tarpe ir tankų batalionas, artilerijos batalionai, bus Lietuvoje. Kiti brigados vienetai bus ir Vokietijoje, ir treniruosis Lietuvoje.“
Pasak jo, gerindama infrastruktūrą Lietuva sieks, kad ilgainiui „tie vienetai būtų rotuojami Lietuvoje, nuolat didėtų brigados skaitlingumas čia, vietoje“.
Ministras teigė, kad derantis dėl galutinių formuluočių dar išsiskiria pozicijos, tačiau „yra didelė viltis, kad bus sutarta iki Madrido“.
„Bet kokiu atveju, mes su Vokietija, kas yra sutarta komunikate, vis tiek įgyvendinsime“, – kalbėjo jis.
Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs vokiečių kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto, tą jis įtvirtino ir kartu su šalies vadovu Gitanu Nausėda pasirašytame komunikate.
„Lūkesčiai – visada didesni“
A. Anušauskas neįvardijo tikslaus termino, kada brigada galėtų būti pilnai suformuota: „Čia yra procesas, palaipsniui tai bus atlikta. Nenoriu užbėgti už akių.“
Paklaustas, ar šiuo metu esantys sprendimai tenkina Lietuvos interesus, A. Anušauskas teigė, kad „lūkesčiai mūsų visada yra didesni, bet būkime realistais, nes tas dokumentas turi tenkinti visas valstybes“.
„Mes akcentuojame sausumą, bet yra kalbama ir apie jūrų pajėgų stiprinimą Baltijos regione, apie jūrų štabo kūrimą, kurį imasi iniciatyvos kurti Vokietija, apie aviacijos išdėstymą Europoje. yra daug dalykų, kurie apginamumą labai stiprina“, – sakė ministras.
Daliai Lietuvos politikų užsiminus apie galimą Strateginės koncepcijos veto, jei ji neatitiks šalies interesų, ministras pabrėžė, jog „veto niekada neišsprendžia visų probleminių klausimų“.
„Tai yra tik įrankis suaktyvinti derybas, turint labai aiškų tikslą ir matant, kad jį galima pasiekti. Jeigu iš anksto žinai, kad šalys neatsilieps ir bus tik sužlugdytas dokumentas, kuris svarbus visoms NATO šalims, tai manau, kad kiekvienas žingsnis turi būti pasvertas“, – aiškino jis.
A. Anušauskas nekomentavo galimų Kanados ir Jungtinės Karalystės sprendimų dėl pajėgų stiprinimo Latvijoje ir Estijoje.
„Tokių detalių aš iki galo nežinau. Žinau, kad šalys kalbasi, kaip vystys pajėgumus, tačiau kiekvienos šalies poreikiai irgi skiriasi“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Galutinius sprendimus dėl didesnių pajėgumų NATO rytuose priims vėliau birželį Madride besirinksiantys šalių vadovai, tvirtindami naująją NATO strateginę koncepciją. Šiame dokumente Baltijos šalys taip pat prašo aiškiai įvardyti Rusijos keliamą grėsmę Aljansui.