Apžvalgininkas Paulius Subačius aiškina, kad popiežius čia niekuo dėtas ir bet koks bandymas popiežiaus vizitą sieti su reklama yra piktybiškas. Tuo metu vyriausybės Lietuvos įvaizdžio skyrius laikosi savo: jo nuomone, reklamoje turėtume gerbti lyčių lygybę, nemanipuliuoti moterų orumu ir su pasauliu kalbėti viena kalba.
Kaip jau rašyta, naujoji Vilniaus reklama pirmiausia užkliuvo vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui: šis Vilniaus merą Remigijų Šimašių ragino atidėti kampaniją ir priminė, kad popiežiaus Pranciškaus vizito metu Vilnius save pristatys kaip Gailestingumo miestą. A. Stončaičiui kliuvo ir planuojama kampanijos starto data – rugpjūčio 8, anot jo, sutampanti su Tarptautine orgazmo diena. Kritikos savivaldybei negailėjo ir Vilniaus miesto tarybos narys Artūras Zuokas. Neoficialiai kalbėta, esą dėl tokios reklamos popiežiaus vizitas į Lietuvą net gali būti atšauktas.
Į kritikų chorą įsiliejo ir Bažnyčios hierarchai. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pareiškė, kad reklama stiprina Vilniaus, kaip sekso turizmo miesto, įvaizdį ir išnaudoja reklamai moters lytiškumą.
Tačiau šios srities specialistė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė K. Mišinienė reklamoje nemato nieko bloga. Ji nemano, kad metafora apie Vilnių kaip orgazmą galėtų būti grėsminga, atverianti vartus sekso turistams.
„Atsimerkite, šie seniai „pamilo“ mūsų sostinę kaip pigų maršrutą nebaudžiamoms fantazijoms pildytis. Ir kokia galia tame „ką apie mus kiti pagalvos?!“ Man, daugybę metų daužančiai galvą tarsi į sieną prašant, įtikinėjant valdžios vyrus ir moteris spręsti įsisenėjusias prostitucijos problemas šalyje, kai vietoje pagalbos moterys yra baudžiamos ir stigmatizuojamos, toks staigus rūpestis dėl galimo sekso turizmo yra neįtikinamas. Manau, kad sekso pirkėjai plūsta į mūsų šalį ne dėl kokių tai reklamų – jie puikiai žino, kad čia – nebaudžiamumo rojus. O dėl to ar niekam ne gėda?“, – klausia K. Mišinienė.
P. Subačius primena „Giesmių giesmę“
„Tai patvirtina mano spėjimą, kad popiežiaus apaštalavimo kelione bus tikrai bandoma pasinaudoti renkantis politinius dividendus ir visos pusės bus bandomos įvelti į politinę kovą“, – kilusias politines batalijas įvertino Vilniaus universiteto profesorius P. Subačius.
P. Subačius sako nenorintis komentuoti, ar viešinimo kampanija bus sėkminga, ar ne, ar ją suvoks užsieniečiai. Tai pašnekovas palieka viešųjų ryšių specialistams, kurie turi įvairių nuomonių.
„Tai, kas man atrodo visiškas nesusipratimas – bandyti šią reklamą kaltinti amoralumu. Šiuo atveju pirmiausia kalbėsiu kaip literatūros istorikas – suprantu, kad galbūt kai kam ši mano mintis gali nuskambėti gana drastiškai, bet jei žiūrėsime istoriškai, koks pirmas tikrai labai garsus ir labai žinomas tekstas, kuriame vyro meilė moteriai buvo pasitelkta, bent taip tradiciškai interpretuojama, literatūriškai, poetiškai perteikiant visai kitus, daug bendresnius, šventesnius dalykus? Aš turiu galvoje „Giesmių giesmę“, kurią visos didžiosios monoteistinės religijos pažįsta kaip Šventraščio dalį“, – sako pašnekovas.
Pagal tradicinę interpretaciją, „Giesmių giesmėje“ žodžiais apie mylimąją perteikiamas Bažnyčios ir Dieviškosios meilės įvaizdis. Tuo metu pažodžiui kalbama apie žmogaus, moters, įvairias kūno dalis, kurios tradiciškai siejamas ir su lytine meile. „Per visą daugiau nei 2000 metų istoriją tai nebuvo suvokiama kaip kažkas gėdingo, amoralaus, netinkamo kalbėti apie pačius švenčiausius ir pačius svarbiausius dalykus. Taigi vien žvelgiant iš tokios perspektyvos, sakyti, teigti, kad neįmanomos perkeltinės reikšmės, kad neįmanomas metaforinis žaidimas šiais įvaizdžiais“, – kilusia reakcija stebisi pašnekovas.
P. Subačiui akivaizdu, kad reklamoje naudojama perkeltinė reikšmė – apie Vilnių kalbama kaip apie dalyką, kuris yra menkai pažįstamas, kuriame gali patirti įvairų malonumą, kuris paslaptingas ir patrauklus. „Tai visiškai standartinė perkeltinė reikšmė, dėl to eskaluoti kalbas, kad čia kažkas tokio savaime netinkamo tradicinės moralės požiūriu, yra kažkoks nesusipratimas, neišsilavinimas, nesusivokimas, kas vyksta, o greičiau kažkoks piktybiškas ieškojimas progos užsidirbti politinių dividendų, sukelti konfrontaciją“, – kalbėjo VU profesorius.
Jo aiškinimu, į šias batalijas nereikia velti popiežiaus vizito.
„Popiežius čia absoliučiai niekuo dėtas. Nei popiežius, nei jo kelionė – bet koks bandymas sieti šiuos dalykus tiesiog yra piktybiškas. Tai pastanga sukelti sumaištį, isteriją ir panašiai. Jei šis ar ankstesnis popiežius, ar jo aplinka būtų kreipusi dėmesį į kokias nors reklamas, akcijas, savivaldybių nutarimus, tai nežinau, kiek kelionių būtų neįvykę ir kiek visokių dalykų būtų buvę. Tikrai į tokius dalykus niekas dėmesio nekreipia, čia tik mūsų kažkokių vidinių pasistumdymų dalykas“, – nuogąstavimus, kad reklama gali sutrukdyti popiežiaus vizitui, atmeta P. Subačius.
Kanceliarija: tai gali atnešti daugiau žalos nei naudos
Vyriausybės kanceliarijos poziciją pateikė Lietuvos Įvaizdžio skyriaus programų koordinatorė Eglė Kudzmanienė. Praėjusią savaitę kancleris A. Stončaitis žiniasklaidai nesugebėjo paaiškinti, kuo netinkama Vilniaus reklamos kampanija.
– Kodėl Lietuvos įvaizdžio skyriui užkliuvo reklaminė kampanija „G-spot“?
– „Go Vilnius“ popiežiaus Pranciškaus vizito metu save pristatys per gailestingo miesto prizmę, pasirinkta gailestingojo Jėzaus paveikslo tematika, kurią ruošiamasi komunikuoti ir inovatyviomis priemonėmis. Ši tema taps „Go Vilniaus“ komunikacijos pagrindu ruošiantis Popiežiaus vizitui Lietuvoje. Tai Vilnių pozicionuos kaip inovatyvų, pažangų miestą, kuriame dera inovacijos ir dvasingumas.
Tuo pat metu Vilnius vysto kitą kampaniją „G-spot“, kuri pagal „Go Vilnius“ komandos planą, turėjo prasidėti rugpjūčio 8 d., per Tarptautinę orgazmo dieną. Kampanijos pradžia buvo pavėlinta viena diena ir startuos rugpjūčio 9 d.
Ieškoti netradicinių būdų pristatyti Vilnių pasauliui ir kviesti turistus yra svarbu, bet dar svarbiau patiems sau atsakyti, kas mes esame ir kuo mes iš tiesų unikalūs pasaulyje. Prisistatydamas pasauliui Vilnius renkasi savo kelią, tačiau norėtųsi, kad nebūtų pamiršta, jog Vilnius yra ir Lietuvos sostinė. Lietuva kaip šalis šiuo metu neturi aiškaus pozicionavimo ir atpažįstamumo, tad natūralu, kad Vilniaus žinutė yra ir visos Lietuvos žinutė pasauliui.
Taip pat svarbu atsižvelgti ir į auditoriją, į kurią taikoma ši reklama bei tam tikrus šalies pozicionavimo vertybinius aspektus –„Millenium“ karta yra socialiai atsakinga, dažnai atmeta tiesmukišką reklamą, jai rūpi socialinės temos – lyčių lygybė, ekologija, žmonių teisės ir pan. Jeigu norime būti Šiaurės Europos šalis, turėtume vadovautis šiaurietiškomis vertybėmis – gerbti lyčių lygybę, nemanipuliuoti moterų orumu ir su pasauliu kalbėti viena kalba.
Įvertinę visas aplinkybes ir planuojamos reklamos turinį bei užsienio rinkodaros ekspertų nuomones, manome, kad „Go Vilnius“ pasirinktas kelias yra nenuoseklus ir orientuotas į trumpalaikius tikslus – tokio pobūdžio rinkodara padeda „parduoti“, sulauks dėmesio, tačiau seksualumo tema ir formuojamos tam tikros asociacijos apie Vilnių, o tuo pačiu ir Lietuvą, yra kontraversiškos ir ilgalaikėje perspektyvoje, formuojant Lietuvos įvaizdį, gali atnešti daugiau žalos nei naudos, tiek pačiam miestui, tiek ir šaliai.
– Kaip planuojama reklama gali sutrukdyti popiežiaus vizitui?
– Popiežiaus vizito metu į Lietuvą atvyks apie 200 žurnalistų, laukiama ir įvairaus amžiaus gausaus piligrimų būrio, tikimasi sulaukti ir daug jaunimo. Katedros aikštėje vyks jaunimo susitikimas su popiežiumi. Jau dabar sulaukiame užklausų tiek iš žurnalistų, tiek ir iš piligrimų bendruomenių dėl popiežiaus vizito, planuojamų renginių. Pateikdami informaciją ir atsižvelgdami į „Go Vilnius“ rinkodaros strategiją taip pozicionuoti Vilnių, esame pasiruošę komunikuoti kaip apie gailestingo miestą, kuriame dera inovacijos ir dvasingumas. Akivaizdu, kad „G-spot“ kampanija įneš tam tikrų dviprasmybių pozicionuojant Vilnių ir Lietuvą. Manome, kad prieš popiežiaus vizitą kontraversiška ir į trumpalaikius tikslus orientuota reklama nėra tikslinga.
– Kaip pasiūlyta reklama gali kirstis su miesto vertybėmis?
– Kaip ir minėjome, Vilnius renkasi savo kelią, norėtųsi, kad nebūtų pamiršta, kad Vilnius yra ir sostinė. O kol Lietuva kaip šalis neturi savo stiprios tapatybės, Vilniaus žinutė yra ir visos Lietuvos žinutė pasauliui. Vilniaus miesto pasirinkta reklamos strategija kelia ne tik tam tikrų vertybinių klausimų, bet ir pagrįstų klausimų dėl Vilniaus miesto, o tuo pačiu ir Lietuvos įvaizdžio formavimo krypčių nuoseklumo. Vilnius yra nuostabus miestas. Manome, kad Vilnius gali pasiūlyti daug įdomių žinučių pasauliui. Juk pagal gyventojų vertinimą Vilnius yra laimingiausia Europos sostinė (Eurostat). Tai galėtų būti puiki tema reklaminei kampanijai.
Vargu, ar seksualumo tematika pagrįsta tiesmukiška, fragmentiška ir į trumpalaikius tikslus orientuota reklamos kampanija gali tinkamai pristatyti ne tik miestą ir jo vertybes, bet ir Lietuvą. Vilnius jau daug metų aktyviai ir nuosekliai dirba siekdamas pritraukti verslo turistus, kurie yra išrankūs ir reiklūs turistai. Dedama daug pastangų pritraukti ir tiesioginį skrydį iš centrinio Londono Sičio oro uosto, kuris sostinę padarytų lengviau pasikeikiamą verslo turistams. Tačiau tuo pačiu metu Vilnius siunčia žinutę, kurioje yra daug dviprasmybių. Tad kyla klausimas, ar Vilnius tikrai turi aiškiai išsigryninęs ilgalaikės perspektyvos tikslus.
– Rašte savivaldybei teigiama, kad rugpjūčio 8 d. – Tarptautinė orgazmo diena. Viešoje erdvėje kilo nustebimas, kad kanceliarija šią dieną sureikšmina, gal net mini.
– Kanceliarija nemini šios dienos. Mes prašėme „Go Vilnius“ komandos nepradėti kampanijos šią dieną, taip mažinant šios reklamos seksualinį atspalvį.
Tai tik metafora!
Reklamos kampaniją vykdančios Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė atkreipia dėmesį, kad, deja, Vilnius užsienyje iš principo mažai žinomas.
„Prieš kampaniją atlikome Vilniaus žinomumo tyrimą Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Darbai dar nebaigti, tačiau pirminius skaičius mačiau. Na, labai nepatogu bus juos pristatyti. Kokie 40–50 iš 1000 britų ir vokiečių supranta, kas ir kur yra Vilnius. 4–5 proc.! Tai, brangieji, mes net teoriškai neturime šansų sugadinti kažkokį įvaizdį, nes tiesiog neturime ko gadinti“, – sako I. Romanovskienė.
Jos aiškinimu, tai labai nepatogu, nes daug rimtų skyrių, poskyrių ir poposkyrių „sunkiai dirbo, važiavo į užsienio komandiruotes, kūrė dokumentus ir džiaugėsi didėjančiais turistų srautais“. Ji taip pat atmeta priekaištus, kad reklama skatins sekso turizmą.
„Kampanija reklamuos Vilnių – jo įžymias vietas, kultūrinius renginius, gamtą, restoranus, aktyvias pramogas. Kad visą tai galima būtų papasakoti Vilniumi nei kiek nesidominčiam užsieniečiui, reikėjo apvilkimo į metaforas ir žodžių žaismo. Ir tada pagrindinis kampanijos keywordas (reikšminis žodis – LRT) tapo malonumas. Nes malonumas, patiriamas atvykus į Vilnių ir pažinus jo grožį, beveik prilygsta orgazmo metu patiriamam malonumui.
Ir tai tik nedidelė hiperbolizacija – paklausykite užsieniečių epitetų apie Vilnių. Jokio sekso skatinimo, jokių nuogybių, jokių nepadorių pasiūlymų. Metafora! Sunku patikėti, kad žmonės nesupranta metaforų. Juk kai kalbame, kad Vilnius yra Europos perlas, niekas neklausia apie kriaukles ir karolius. Nekalba, kad skatiname juvelyrinių dirbinių pardavimus. Visiems viskas aišku“, – rašo I. Romanovskienė.
Ji spėja, kad siekiant šmaikščiai pristatyti miestą, užkabinta jautri ir labai nepatogi socialinė problema: gali paaiškėti, kad Vilnius yra pigių merginų miestas. „Ir va čia yra nepatogumo viršūnė! Nes nepatogu pasakyti, kad ras! Ir nepatogus ne pats faktas, o kad apie tai kas nors sužinos. Ir dar popiežius atvyksta, tai ir tas sužinos. Sužinos, kad mes nė velnio nedarome, kad tos merginos neitų į gatvę. Kur specialios programos moterų pagalbai? Kur drąsūs žmonių teisių gynėjai? Kur aktyvi policijos veikla? Kada paskutinį kartą koks susirūpinęs politikas aktyviai kėlė šį klausimą? Nelabai kada. Nes nepatogu“, – feisbuke rašė I. Romanovskienė.
LRT.lt primena, kad pagrindinė naujosios Vilniaus tarptautinės reklamos kampanijos mintis bus ši: Vilnius yra neatrastas Europos lobis, kurį aptikti nuostabu. Kampanijos tikslas – didinti Vilniaus žinomumą tikslinėse atvykstamojo turizmo rinkose. Kampanija vyks Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.
Nuo rugpjūčio 9 d. Londone ir Berlyne startuoja reklama internete: „Vilnius is the G spot of Europe. Nobody knows where it is, but when you find it, it’s amazing“ (Vilnius yra Europos G taškas. Niekas nežino, kur jis, bet kai jį randi, būna nuostabu). Kampanija siekiama suintriguoti ir sudominti galimybe aplankyti Vilnių, ji orientuota į taip vadinamą Tūkstantmečio kartą (anglų k. millenials), 18–35 m. jaunuolius.
Reklamos kampanijos idėją sukūrė šioje srityje dirbantys jauni kūrėjai – Jurgis Ramanauskas ir Skaistė Kaurynaitė, prie jų prisidėjo Ugnius Mikšta.