„Su kokiais iššūkiais susiduria šiandieninė lietuvių kalba? Kodėl bent kai kuriose vartojimo srityse linkstama pasirinkti kitą bendravimo kalbą, perspektyvesnę, turinčią aukštesnį socialinį prestižą, viliojančią tarptautiškumu? Kodėl kalba kartais tarsi trukdo, o ne padeda kurti rašytojams, vertėjams, kitiems viešiesiems kalbėtojams, kaip kūrėjas gali guostis, kad jam trukdo jo kūrybos įrankis?“, - pirmadienį Seime vykstančioje konferencijoje sakė D.Vaišnienė.
Ji pažymėjo, kad kalbos kontrolė kelia daug diskusijų - ar ji pakankamai efektyvi, ar ne per griežta. „Manau, kad mes turėtume kalbėti apie šios veiklos didesnį efektyvumą, kad kalbos priežiūra taptų labiau matoma ir racionalesnė. Kalbos priežiūra, mano nuomone, apima ir kalbos norminimą. Kalbos komisija atlieka vis daugiau kalbos vartojimo tyrimų, galbūt rengdami (kalbos politikos - red.) gaires atsakysime ir į klausimus, kiek daug mes galime remtis variantais, kiek jų galime įteisinti, labai svarbi ir vartotojų nuomonė“, - kalbėjo komisijos vadovė.
Ji pažymėjo, kad valstybinės kalbos vartojimo viešose gyvenimo srityse užtikrinimas yra bene pagrindinė jos vadovaujamos komisijos veikla. „Ir mes lauksime jūsų dalykiškų ir pagrįstų pasiūlymų, kaip tą geriau padaryti, laikydamiesi vieno vienintelio principo - kad tie siūlymai nepažeistų valstybinės lietuvių kalbos statuso ir neapribotų lietuvių kabos vartojimo bet kurioje viešojo gyvenimo srityje“, - sakė D.Vaišnienė.
„Tenka girdėti, kad Lietuva per daug svarumo teikianti valstybinei kalbai, kitose valstybėse tai visai neva esą nesvarbu, ir pakanka mokėti pačią perspektyviausią tarptautinę bendravimo kalbą. Gal taip yra dėl to, kad dar mokyklos suole yra įdiegta, kad taisyklinga lietuvių kalba yra tik kalbininkų reikalas“, - svarstė komisijos vadovė.
Tarptautinę konferenciją „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ organizavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.