Ar tai reiškia, kad nebeliks daugiau kaip trejus metus Kauno miesto savivaldybės taikytos „saviems“ vaikams (kurių tėvai deklaravę gyvenamąją vietą šios savivaldybės teritorijoje) mokesčio už ugdymą lengvatos, ir tėvams teks mokėti jau ne po 0,58 Eur už vaiko praleistą darželyje dieną, bet „svetimiems“ priderintą mokestį – 9,20 Eur kasdien?
„Paprastai tariant, toks teismo sprendimas nubraukė savivaldybės taikytą lengvatą Kauno miesto gyventojams. Nuomonę apie tai turbūt individualiai susidarys kiekvienas kaunietis, kuriam aktualus vaikų ugdymas ir jo kaina, o ši visiems yra vienoda – 9,2 Eur už dieną (taikant lengvatą, Kauno miesto gyventojai mokėdavo 0,58 Eur, jeigu abu tėvai deklaravę gyvenamąją vietą mieste, arba 4,89 Eur, kai deklaravęs tik vienas iš tėvų). Miestas savo ruožtu ieškos sprendimų bei galimybių, kad kauniečiams už vaikų darželių paslaugas nereikėtų mokėti ženkliai daugiau nei iki šiol“, – taip trumpai Vyriausiojo administracinio teismo nutartį pakomentavo internete Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė. Ir dar pridūrė, jog klausimas bus svarstomas artimiausiame miesto savivaldybės tarybos posėdyje.
Kauno rajonui sukonstruotos „bombikės“ autorius nėra skelbiamas
Tai, ką miesto savivaldybės valdantieji 2019-aisiais sumąstė taikyti iš kitų savivaldybių į Kauno darželius atvežamiems ikimokyklinukams, buvo pavadinta „naująja tvarka“. Bet kas konkrečiai ją tada pasiūlė, portalui „Kas vyksta Kaune“ sužinoti nepavyko. Tik atsižvelgus į tam tikrus sutapimus, akivaizdu, jog tai buvo vienas iš „ginklų“ anaiptol ne spontaniškai kilusioje Kauno valdžios iniciatyvoje prie miesto prijungti dalį kaimyninės savivaldybės.
Tiesiog taip susiklostė, kad projektas keliolika kartų didesniu mokesčiu apmokestinti Kauno miesto savivaldybės darželiuose ugdomų kitų savivaldybių mažųjų tėvus užgimė lygiagrečiai su atkakliu Kauno siekiu pasididinti teritoriją rajono savivaldybės teritorijos sąskaita. Kaip iš tolesnių įvykių žinome, centrinėje Lietuvos valdžioje toks siekis nebuvo palaimintas, todėl kai kam tenka ir toliau įgyvendinti savo norus bei ambicijas turimose miesto erdvėse.
2019-ųjų spalio 4-ąją miesto savivaldybės (ir Seimo) informacinėse sistemose buvo paviešintas sprendimo projektas, pagal kurį naujas ugdymo mokestis įvedamas nuo 2020 metų sausio 1 dienos. Antikorupcinėje pažymoje ties grafa „Teisės aktas nesudaro išskirtinių ar nevienodų sąlygų subjektams, su kuriais susijęs teisės akto įgyvendinimas“, pažymėta – „Pastabų nėra“. Aiškinamojo rašto, kas lėmė tokio žymiai didesnio mokesčio įvedimą, viešai nepateikta. Kauno miesto savivaldybės valdantieji ir be jo žinojo, ką reikia patvirtinti…
Jeigu parlamentarai, teikdami svarstyti Seimui vieną ar kitą projektą, privalo registruotis kaip siūlymo autoriai, tai savivaldybėse viskas vyksta „supaprastinta“ tvarka. Autorius lieka neįvardintas, o projektas kūnu virsta tik po kolektyvinio pritarimo, kuris turint žymią daugumą – neabejotinas. Tad ir po „gausių aplodismentų“ vaikų skirstymo į savus ir svetimus idėjos autoriaus visuomenė „į sceną“ neprisikvies. Juolab, naujų savivaldos rinkimų išvakarėse…
„2019-ųjų rugsėjo duomenimis, Kauno miesto savivaldybės įstaigose yra daugiau kaip 14,5 tūkst. darželinukų. Net tūkstantis iš jų nedeklaruoti Kauno mieste, o beveik 900 vaikų nė vienas iš tėvų nėra Kauno miesto gyventojai“ – tai citata iš savivaldybės pranešimo, išplatinto tų metų spalį, kai buvo priimtas Kauno miesto tarybos sprendimas dėl mokesčių už darželius diferencijavimo.
Kaip tik tais metais pakoreguotame 2008-ųjų sprendime „Dėl centralizuoto vaikų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtų biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos“ buvo pažymėta, jog „vadovaujamasi nuostata, kad bent vieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta būtų deklaruota Kauno miesto savivaldybėje“. Netruko atsirasti ir nauja ugdymo kaina „ne saviems“ darželinukams.
2019-ųjų spalį miesto savivaldybės atstovas Tomas Jarusevičius (Kauno mero patarėjas) teigė: „Dabar Kauno mieste darželius lankančių vaikų tėveliai dalinai apmoka atžalų maitinimą ir ugdymą. Pastaroji dalis sudaro 0,58 Eur už vieną lankytą dieną, o daugiavaikėms bei socialiai remtinoms šeimoms taikomos lengvatos, mokestį sumažinant perpus ar išvis atleidžiant nuo jo. Šie dydžiai nustatyti 2012 metais ir, nepaisant kainų augimo, iki šiol nesikeitė. Tokie patys mokesčiai išliks ir toliau, tačiau didžiąją dalį kaštų padengianti savivaldybė parengė kompensavimo tvarkos pakeitimus, kurie palies kitų savivaldybių gyventojus.“
Tuomet nebuvo reikalo akcentuoti, kad iki 2020-ųjų egzistavusio 0,58 Eur mokesčio Kauno miesto savivaldybė savo dokumentuose NEVADINO lengvatiniu. Taip jis pavadintas tik prieš 2020-uosius, patvirtinus „svetimiems“ 16 kartų didesnį „tarifą“. O paskui „sužaista“ esą su lengvata kauniečiams. Neva Kauno vaikučių ugdymo mokestis nesikeičia, – lengvata bus apmokama miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. O jau kitiems, iš šalies, teks apsispręsti, kas šeimai pigiau: ar kuo greičiau patapti miesto gyventojais (deklaravus Kaune gyvenamąją vietą), ar ieškoti savo vaikui vietos darželyje už Kauno, kuriame gal jo abu tėvai dirba ir moka mokesčius Lietuvos valstybei (kuri jų dalį paskui paskirsto savivaldybėms), ribos.
Teismas Kauno miesto tarybai pareiškė nemažai pastabų
Kauno miesto savivaldybė anksčiau skelbė, jog jos skiriamos lėšos ikimokyklinėms įstaigoms išlaikyti kasmet auga. Todėl, savivaldybės atstovų nuomone, „9,20 Eur mokestis yra objektyvus ir nediskriminacinis, nes atitinka 2018 metais įstaigų panaudotus asignavimus, tenkančius 1 vaikui“. Vos patvirtinusi tokį mokestį, savivaldybė pranešė, kad „pakeitus Aprašą“, reglamentuotos lengvatos nustatytos išimtinai Kauno miesto savivaldybės biudžeto sąskaita. Šis mokestis naudojamas įstaigų išlaikymo reikmėms – edukacinėms erdvėms, ugdymo priemonėms ir kitam turtui įsigyti, renginių paslaugoms apmokėti, darbuotojų atlyginimams ir socialinio draudimo išlaidoms“.
Kas „darželių istoriją“ seka jau ne vienus metus, žino, jog Vyriausybės atstovas Kauno bei Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius pirmiausia kreipėsi į Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, nesutikdamas su savivaldybės tarybos sprendimu dėl vaikų ugdymo skirtingų kainų, priklausomai nuo deklaruotos šeimų gyvenamosios vietos. Tačiau meras nematė reikalo sprendimą pakeisti, net nesigilindamas, kad jis gali pažeisti įvairius įstatymus ar konvencijas.
Tuomet Vyriausybės atstovui beliko vienas kelias – kreiptis į teismą. Bylinėjimasis su miesto savivaldybe užtruko ne vienus metus. Kauno miesto savivaldybė galėjo šį procesą nutraukti po to, kai žemesnės instancijos teisme sužinojo, jog yra neteisi. Bet ne, be atodairos leido kauniečių mokesčių mokėtojų pinigus ir bylinėjosi toliau. Paskutinė, neskundžiama, teismo nutartis praėjusią savaitę buvo priimta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, išnagrinėjusiame Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą ir jį atmetusiame.
„LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atleidimo nuo viso ar dalies atlyginimo už Kauno biudžetinėse švietimo įstaigose pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ugdomų vaikų išlaikymą mokėjimo lengvata nedera su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu bei Viešojo administravimo įstatymu bei juose įtvirtintais vaikų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principais“, – teigiama teismo pranešime.
Jei kas dabar galvoja, jog „svetimųjų“ sąskaita pasipinigauti sumaniusi Kauno miesto savivaldybė teisme „pagaliau gavo per nagus“, dar neturėtų džiūgauti. Nes didelė finansinė našta (vaiko ugdymas kasdien tėvams – po 9,20 Eur) gali gulti ant kauniečių darželinukų tėvų pečių. Tačiau tikėtina, kad prieš pat savivaldos rinkimus (jie vyks kovo 5-ąją) Kauno politikai miesto mero bei tarybos rinkėjams tikrai nepakiš tokios „kiaulės“. Bet kaip jie suksis, įmušę įvartį į savuosius vartus, kol kas neaiškina.
Kaimyninės savivaldybės sekti Kauno pavyzdžiu neskubėjo
Diferencijuoti pagal šeimos gyvenamąją (deklaruotą) vietą mokestį už vaiko ugdymą ikimokyklinėje įstaigoje, kitoms šalies savivaldybėms nepasirodė dora. Juk visi vaikai yra Lietuvos ateitis, ir visiems vaikams valstybė garantuoja ugdymą, švietimą, sveikatos apsaugą. Kauno miesto kaimynystėje – Kauno rajone – savivaldybė prisiima didžiąją vaikų ugdymo kaštų darželiuose dalį, ir niekada neskirstė jų į savus bei svetimus. Šioje savivaldybėje darželių per pastaruosius metus gerokai padaugėjo, kai tuo pat metu Kauno miestas pasistatė (nuo pamatų) pirmą ir vienintelį vaikų darželį nuo pat atkurtos nepriklausomos Lietuvos gyvavimo pradžios. Beje, rajono savivaldybė tėvams, kurių vaikai lanko Kauno darželius, skiria kompensacijas. Birštono savivaldybė iš viso nerenka ugdymo darželyje mokesčio – tėvai moka tik už savo atžalų maitinimą.
Dera priminti, kad Kauno darželiuose pastaraisiais metais greta „valdiško“ išpopuliarėjo ir papildomas ugdymas – įvairūs šokių, lego, krepšinio, futbolo (nors daugelyje darželių sporto salių ar sporto aikštelių nėra) užsiėmimai. Mokytojai – ne ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbuotojai – ateinantys menininkai, treneriai, pedagogai (?). Šiomis dienomis kalbėjau su tėveliu, kurio vaikas buvo įtrauktas į anglų kalbos besimokančių darželinukų sąrašus. O tai reiškė papildomą mokestį už ugdymą. Tik raštu to atsisakius, berniukas nuo užsienio kalbos mokymo atleistas, ir tėveliui papildomai mokėti nereikia.
„Mūsų rajono savivaldybės darželiuose dirba tikrai kvalifikuoti ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Jie moko vaikus šokti, dainuoti, konstruoti lego, kurti, įgyti reikalingų įgūdžių. Pas mus dirba ir meninio ugdymo pedagogų. Ugdymas organizuojamas pagal programą. Jei kas iš šalies nori įsitraukti į neformalų švietimą ir darželinukus papildomai ugdyti, jis privalo būti tam tikros srities specialistas. Būtina dar viena sąlyga – paslaugų teikėjo vedami užsiėmimai neturi trikdyti darželyje nustatytos programos. Neformalaus švietimo paslaugos (užsiėmimai, renginiai) gali būti teikiamos, tik pasibaigus darželio grupės darbo laikui. Leidimą jas teikti, pagal savivaldybės administracijos įsakymu patvirtintą tvarką, suteikia komisija“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Jankauskienė.
Paklausta, kaip apmokama už ikimokyklinukų ugdymą rajono darželiuose, ji sakė, kad iš savivaldybės biudžeto vienai vaiko lankytai dienai skiriama 14,70 Eur, iš valstybės – 8 Eur. Iš viso – 22,70 Eur. Tėvai moka už maitinimą (dienai) 3 eurus bei 1 eurą už vaiko ugdymą darželyje. Niekas Kauno rajone netaiko „principo“ čia – mūsų, čia – kitos savivaldybės vaikas, todėl visų ikimokyklinukų tėvų mokėjimai už vaiko ugdymą – vienodi. O jei priklauso lengvatos pagal įstatymą – moka mažiau.
Nukreipė į svetimus, bet įvartį įmušė į savus vartus
Rinkėjams svarbu žinoti, jog savivaldybės tarybai suteikta teisė tvirtinti vienokias ar kitokias paslaugų kainas, vaikų darželių atveju – netgi prisiimti (kaip iki 2012-ųjų buvo ir Kaune) visus šių įstaigų išlaikymo kaštus, išskyrus mokestį už ikimokyklinukų maitinimą. Vietos savivaldos įstatyme nurodyta, kad savivaldybės – savarankiškos ir nustatydamos atlygį privalo laikytis bendrųjų teisės normų reikalavimų, nediskriminavimo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.
Užtat teismo pranešime teigiama, jog „įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba šias funkcijas ginčijamose aprašo normose vykdė, pažeisdama lygiateisiškumo ir nediskriminavimo imperatyvus, o vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti visais atvejais turi būti suteikiamas prioritetas“. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat akcentavo, jog „neformalusis švietimas iš dalies yra finansuojamas ir valstybės biudžeto lėšomis“. Pasak teismo, į savivaldybės biudžetą patenka ne tik gyventojų pajamų, bet ir kiti mokesčiai, kurie savaime nėra siejami su jų mokėtojų deklaruota gyvenamąja vieta. Todėl ir lengvatos už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą objektyviai negali būti siejamos vien tik su savivaldybės surenkamu jos gyventojų pajamų mokesčiu.“
Kažkodėl dešimtis milijonų eurų kainuojančius projektus vykdanti Kauno miesto savivaldybė neskelbia, kiek pinigų sutaupė per trejus metus, taikydama mažiau nei tūkstančiui ne savos teritorijos mažųjų gyventojų keliolika kartų didesnį ugdymo darželyje mokestį. Neskelbia, kada ir kaip „svetimiems“ kompensuos šeimų patirtą didelę finansinę naštą. Administracinis teismas tuo klausimu nepasisakė. Tikėtina, jog kompensacijų nebus.
Dėl ikimokyklinukų atžvilgiu taikomų skirtingų mokesčių į Regioninio apygardos administracinio teismo Kauno rūmus Vyriausybės atstovas kreipėsi 2020 m. liepos 31 d., vėliau, 2021-ųjų kovą, patikslino savo pareiškimą teismui. Po Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo, LVAT pripažinus, jog taikydama skirtingus (pagal gyvenamąją vietą) mokesčius už ugdymo paslaugą Kauno darželiuose, savivaldybė nebuvo teisi, nuo platesnio komentaro A. Cechanavičius susilaikė.
„Mes vertiname savivaldybės sprendimą tik teisiniu požiūriu. Jokiais atvejais tarybų sprendimų nevertiname nei politiniu, nei ekonominiu, nei socialiniu požiūriu. Kauno miesto savivaldybė Vyriausybės atstovo tarnybai nepranešė, ką toliau darys. Ar ji naikins, keis 2019-aisiais priimtą miesto tarybos sprendimą, ar kitaip vykdys Vyriausiojo administracinio teismo nutartį“, – tiek tepasakė portalui „Kas vyksta Kaune“ Vyriausybės atstovas Kauno bei Marijampolės apskrityse.