Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad socialinių iššūkių Lietuvoje ir kitose šalyse visada buvo.
„Visose gerovės valstybėse yra skurstančiųjų ir tas procentas yra panašus ar net didesnis. Mes turime sukūrę mechanizmus, jie jau yra, ne nuo nulio pradedama – popieriaus lapas nėra tuščias“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis priminė, kad nuo liepos mėnesio įsigaliojo šių metų pavasarį priimti sprendimai dėl kai kurių išmokų didinimo.
„Socialinės paramos apie 30 proc. žmonės, kurie galėtų paimti, nepaima. Yra įvairiausios priežastys: tiesiog nežino, kiti galbūt stigmatizuoti ir nenori būti priklausomi, bando verstis. Visokių situacijų yra“, – pastebėjo M. Lingė.
Su kompensacijomis už energiją, pasak jo, paramos gavėjų ratas plečiasi.
„Socialiai pažeidžiamiausiems, (…) jei reikia primokėti, tai tos sumos yra tikrai nedidelės, ne šimtai – dešimtys, kartais net dešimties eurų nesiekia ta suma, kiek jiems tenka primokėti už šilumą“, – sakė komiteto pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje paskutinius metus gerėja užimtumo lygis – mažėja nedarbas.
„Taip, grėsmės, sunkmečio akivaizda yra suprantama ir nėra naujiena, bet tie rodikliai yra valdomi ir netgi pozityvūs – galima laukti ekonomikos augimo ar to paties eksporto/importo rodikliai nebus tokie blogi, kaip buvo prognozuota ir gal net išeisime į pliusą“, – paaiškino M. Lingė.
Į kolegos žodžius sureagavo laidoje taip pat dalyvavęs buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Gal ir gera klausytis Mindaugo tokios optimistinės kalbos. Atrodo, kad tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek ekonomistai, tiek pati visuomenė daug pesimistiškiau kalba apie šį laiką. Tai yra tikrai pagrįsta. Pati visuomenė – mes darėme tyrimą, – tai, kad visuomenė taip blogai žiūrėtų į dabartį ir ateity, to seniai nematėme. Nuotaikos labai prastos visų visuomenės grupių“, – konstatavo Seimo narys.
Visgi pagrindinė kritika, kuri tenka Vyriausybei, pasak L. Kukuraičio, yra vėlavimas.
„Jei ateinama su rimtu paketu, tikrai nuo birželio pirmos priimtas paketas yra labai rimtas, bet (…) jis, mano vertinimu ir skaičiuojant bendrai, kompensuoja tai, ką žmonės prarado per pirmąjį pusmetį, o žiūrint į ateitį, infliacija vis dar auga, energetikos kainos auga dar sparčiau nei numatyta, tai sprendimų šiam rudeniui mes neturime“, – konstatavo jis.
L. Kukuraitis akcentavo, kad dar pavasarį, kai Seimo opozicija boikotavo posėdžius, premjerė pažadėjo per vasarą dirbti kartu su opozicija ruošiant pagalbos priemonių planą, tačiau taip neatsitiko.
„Vyriausybė slepia arba tuos planus bando kažkaip žiniasklaida išgauti. Žiūrint į tuos planus, man kvepia tam tikra desperacija arba nežinojimu, ką daryti šiuo laiku“, – sakė politikas.
Jo teigimu, kai ekonominis ciklas nėra normalus ir kontekstas yra išskirtinis, sprendimai taip pat turi būti netradiciniai.
„Mano vertinimu, Vyriausybė bando eiti vis tiek tokiu (keliu), lyg ekonomika atėjo į kažkokį savo ciklą, kur turi išgyventi stipriausi ir panašiai. Šiuo atveju – ne. Elektros kainos auga visiškai netipiškai, kartais, dėl to turime surasti tokius sprendimus, kurie amortizuotų tiek verslui, tiek gyventojams“, – akcentavo L. Kukuraitis.
Jis pateikė kelių kitų ES valstybių patirtį, kurios dar vasarą priėmė sprendimus ne tik dėl kompensavimo, bet ir dėl rinkos reguliavimo. Sprendimams priimti, pasak politiko, reikia skolintis.
„Antras dalykas – sprendimai turi būti rudeniui. Ne kalbėti apie sausio 1-ą, nes spalį prasidės šildymas ir matysime, kas darosi“, – pabrėžė buvęs ministras.
L. Kukuraičio nuomone, žmonėms taip pat būtų galima skirti vienkartines išmokas, kad jie galėtų išgyventi žiemos sunkmetį.
„Tada, kai nusileis kainos, galėsime gyventi natūraliu ciklu“, – sakė jis.
Verslui parama, anot parlamentaro, taip pat turėtų būti netipinė.
Visgi M. Lingė akcentavo, kad, priimant sprendimus dėl šių metų valstybės biudžeto, buvo numatytas stiprus gyventojų pajamų augimas, o karo prognozuoti nebuvo įmanoma.
„Situaciją keitė karas“, – pabrėžė politikas.
„Būtų naivu tikėtis, kad mes sukursime mechanizmą, kad žmonės gyventų geriau nei prieš tai gyveno – dabar reikia gelbėti, dabar yra gaisro situacija“, – apibendrino M. Lingė.
Komiteto pirmininkas paaiškino, kad elektros kainų situaciją aštrina tai, kad Lietuva neturi pakankamai gaminimo pajėgumų.
„Tada atsiranda fiksavimai. Tos šalys, kurios gal ir turi didesnius generavimo pajėgumus bei galimybės, jos gali priimti kitokius sprendimus. Mes esame priklausomi nuo rinkos. Tada klausimas, kodėl neturime tų pajėgumų – galime pažiūrėti šiek tiek į praeitį ir į praeities sprendimus“, – akcentavo M. Lingė.
Kalbėdamas apie galimybę skolintis, parlamentaras pažymėjo, kad tai daryti būtina įvertinant visus aspektus.
„Pats skolinimasis jau brangsta – jis nebėra toks, kad tos palūkanos būtų visai nulinės“, – konstatavo komiteto pirmininkas.
Jis teigė suprantantis, kad opozicija prieš rinkimus teikdama įvairiausius siūlymus tarpusavyje taip pat konkuruoja.
„Kai nuo šito konteksto atsiriboji ir pasižiūri į platesnį mastelį, (…) tai faktas, kad iš Baltijos šalių atlyginimai Lietuvoje augo daugiausiai – 13,7 proc., lyginant su Estija (10 proc.) ar Latvija (8 proc.). Tas pats su minimalia mėnesine alga – taip, galime sakyti, kad sunku pragyventi už tokią algą augant infliacijai, bet pažiūrint į šias šalis, tai Lietuvoje yra 730, Estijoje apie 650, Latvijoje – 500 eurų. Mūsų ta situacija yra geresnė“, – pastebėjo M. Lingė.
Visgi, politiko vertinimu, vienkartinių išmokų mokėjimas, kaip tą darė „valstiečiai“ prieš rinkimus, yra veiksmas, nulemtas labiau politinių dividendų siekiu, o ne ekonominės gerovės užtikrinimu.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su M. Linge ir L. Kukuraičiu žiūrėkite čia:
