Ar Maskvai brangūs simboliai turėtų puošti mūsų didmiesčius?

Vilniuje verda aistros dėl Žaliojo tilto sovietinių skulptūrų. O Kaune ant Vytauto Didžiojo vardu pakrikštyto Aleksoto tilto besipuikuojantys sovietiniai simboliai tapo tarsi užmiršti.

Kauno meras Andrius Kupčinskas teigia, kad yra noras ir politinė valia simbolius nuimti, tačiau susiduriama su paveldosaugininkais.

Kultūros paveldo departamento atstovai tikina, kad iš pačių kauniečių sudaryta komisija nusprendė, kad tiltas yra saugotinas, o pilonų puošyba – vienas iš neatsiejamų tilto elementų. Tačiau daugybės panašių elementų rekonstruojant tiltą nebeliko, betonu užpilti ir tilto pakėlimo mechanizmai. Tai paveldosaugininkai vadina kur kas didesne problema ir didžiuliu nusikaltimu.

Bet kokiu atveju aiškėja, kad artimiausiu metu prie stalo sės Kauno vadovai, mokslininkai, paveldosaugininkai ir kitų sričių specialistai. Diskusijos metu bus siekiama priimti galutinį sprendimą, ką daryti su sovietų simbolika.

Simbolių meras nenori

2005 metų vasarį 256 metrų ilgio Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas buvo uždarytas kapitaliniam remontui, tačiau sovietų simbolika ant keturių pilonų buvo palikta. Rekonstrukcijos metu buvo pakeisti ir senieji turėklai su penkiakampėmis žvaigždėmis – buvo palikti tik keli „pavyzdiniai“.

Vėliau pilonų herbai buvo laikinai pridengti, tačiau vėjas greitai nuplėšė medžiaginius uždangalus. Diskusijos dėl sovietų simbolikos verda jau ne vienerius metus, tačiau jokių realių darbų nėra nuveikta. A. Kupčinskas sako, kad norint uždengti herbus reikalingas leidimas, kurio savivaldybė neturi.

„Aš jau ne kartą kreipiausi į Kultūros paveldo komisiją prie Kultūros paveldo departamento ir kreipiausi pagal nesenai priimtą įstatymą dėl sovietų ir nacių simbolikos draudimo. Pagal tai yra pažeidžiamas įstatymas, nes anksčiau to įstatymo nebuvo. Tai paveldosaugininkai sako, kad tai unikalus dalykas ir t.t. Gaila, kad prieš dešimtmetį rekonstruojant tiltą nebuvo nuimta simbolika ir sutvarkyta ta dalis. Tai dabar bandau per kultūros paveldo komisiją. Aišku, mums tai būtų rūpestis nukrapštyti tuos LTSR herbus, bet esmė ta, kad mes neturime leidimo“, - DELFI teigė A. Kupčinskas.

Sutvarkyti pilonus savivaldybė turėtų savo lėšomis, tačiau tai Kauno vadovų norų nekeičia.

„Mums tai būtų papildomos išlaidos, tačiau nusiteikimas nuimti herbus niekur neišnykęs. Mūsų politinė valia yra, nusiteikimas yra – reikia tik leidimo“, - teigė A. Kupčinskas.

Prašymus keletą kartų atmetė

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus patvirtino, kad jau kelintą kartas gautas prašymas naikinti simbolius. Tačiau dėl to sprendimą priima speciali taryba.

„Ką reiškia negauna leidimo? Departamentas nėra prašymų tenkinimo institucija. Situacija yra tokia, kad tai yra vertinga to tilto savybė. Yra vertinimo taryba sudaryta iš tų pačių kauniečių, kurie sprendžia. Yra gautas prašymas ir jis, berods jau antrą ar trečią kartą, bus nagrinėjamas. Prašymas bus išnagrinėtas ir, manau, bus rastas kažkoks sprendimas“, - DELFI teigė S. Stoškus.

Nors teigiama, kad tiltas saugomas kaip visuma, rekonstrukcijos metu neliko turėklų, buvo pastatyti nauji mėlyni šviestuvai.

„Yra tiltas toks ir ne kitoks. Kaip automobilis – turi valytuvus, turi buferius, turi anteną, dar kažką. Taip ir tiltas. Kaip dėl turėklų? Na, nebeliko. Negaliu komentuoti dėl turėklų, čia prieš gerus 10 metų buvo. O formaliai man tos žvaigždės irgi nėra vertybė jokia. Bet šiuo atveju mes, departamentas, esame kelių policija. Ne kelių policija sprendžia turi būti ženklas ar neturi. Kelių policija sprendžia, kad būtų laikomasi KET. Šiuo atveju, jei yra saugoma, tai mes ir saugome. Bet yra iš pačių kauniečių, visuomenininkų, mokslininkų sudaryta taryba, kuri sprendžia, kas yra vertinga, kas nevertinga. Kauniečiai patys nusprendė“, - DELFI sakė S. Stoškus.

Vadina didžiuliu nusikaltimu

S. Stoškus kur kas didesne problema vadina tai, kad rekonstrukcijos metu buvo sugadinti tilto pakėlimo mechanizmai.

„Būtų gerai, kad apie tai pašnekėtumėte – tilto mechanizmas sunaikintas. Sunaikintas. Tai būtų buvęs vienintelis Nemuno tiltas su pakėlimo mechanizmu – kaip būtų gražu, kai Kovo 11-ąją pakeliame tiltą ir plaukia laivai. Čia prieš 10 metų buvo padarytas nusikaltimas – visi tarpukariniai mechanizmai buvo užpilti betonu. Ir tai buvo padaryta savavališkai be jokių projektų. Tik kažkodėl apie tai niekas nešneka. Čia didžiulis visai Lietuvai padarytas nusikaltimas, bet kažkodėl užkliuvo tos žvaigždės. Mano asmenine nuomone jos tikrai nėra vertybės“, - DELFI sakė S. Stoškus.

Be to, paveldosaugininkai sako, jog savivaldybei buvo siūlyta paslėpti simbolius.

„Savivaldybei buvo siūlyta jas uždengti – paimti ir užtepti moliu ar dar kažkaip ir taip problemas išspręsti. Bet ne – kažkam labai norisi, kad jas fiziškai sunaikinti, kad jų neliktų – sudaužyti į gabalus. Nežinau, ar tai tinkamas kelias – į šiuos klausimus atsakys vertinimo taryba“, - teigė S. Stoškus.

Organizuos naują diskusiją

Klausimą dėl simbolių uždengimo jau kelis kartus svarstė Trečioji nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba – visus kartus prašymai buvo atmesti.

Dabar planuojama organizuoti kur kas didesnio masto diskusiją ir priimti sprendimą dėl sovietinių simbolių ant Kauno Vytauto Didžiojo tilto likimo.