Tai paaiškėjo iš pokalbio su bene vieninteliu Lietuvoje profesionaliu poligrafologu Vitu Saldžiūnu, kuris „Litexpo“ parodų rūmuose vykusioje parodoje „Studijos 2017“ skaitė pranešimą „Įdomi teisė: kriminalistai žino 14 melo atpažinimo būdų. Kelis iš jų žinai tu ir tavo tėvai?“
Melagių gaudytoju prisistatantis tyrėjas tikina dažnai sulaukiantis užklausų iš savo santykiais susirūpinusių asmenų – antrąsias puses jie prašo patikrinti ir poligrafu.
Dažniausiai kreipiasi vyrai, tačiau smalsauja ir moterys
„Klausia vyrai dažniausiai dėl neištikimybės, tačiau net ne skyrybų metu, o ima kartais ir užeina tokie „dzikai“. Patikrinimas įvyksta, pasakai, kad „ne“, tačiau, matyti, taip tiesiai nesako, bet matau iš akių, kad nesvarbu jam“, – tikino V. Saldžiūnas.
Jis prisiminė, kad visai neseniai teko nagrinėti ir vienos emigrantų iš Lietuvos poros santykių peripetijas.
„Dirbau su viena porele, dar nesusituokę. Įtarė mergina, kad vaikinas per daug flirtuoja su bendradarbėmis. Ji taip pat nepatikėjo darbo rezultatais, net man skambino po to iš Anglijos: „Ar tikrai?“, – prisiminė V. Saldžiūnas.
Tokias situacijas jis įvertino aštriai: „Kai psichozė apima, nieko nepadarysi“.
Būtent dėl to, kad net ir gavę rezultatus, žmonės jais netiki, tyrėjas aiškino besistengiantis nebesivelti į panašius atvejus – verčiau padėti ištiktiems bėdos.
Kaip vyksta tikrinimas poligrafu: svarbiausios 15-25 sekundžių intervalas
Jis plačiau papasakojo ir apie poligrafo veikimo metodiką. V. Saldžiūno teigimu, klaidingas įsitikinimas, kad iš vieno užduoto klausimo galima suprasti, ar žmogus tau meluoja, ar ne.
„Vienu klausimu to nenustatysi, reikia visos serijos jų, kad įsitikintum, kad žmogus ne atsitiktinai kažkaip sureagavo, o žvelgtum į metodiką, atliktum tyrimą“, – pasakojo jis.
Tikrinimas poligrafu, dėstė V. Saldžiūnas vyksta taip: užduodamas klausimas, žmogus atsako, 15-25 sekundžių intervalu stebima jo reakcija.
„Visa serija tokių testų užduodama ir turime išvadą. Bet kuri mimika, veiksmas, kuris iškrenta iš konteksto, gali parodyti, kad sakoma netiesa. Negalima to atsieti – todėl geriausia fiksuoti, filmuoti, tikrinti. Žmogus nėra geležinis aparatas, kuris būtinai tą ar kažką padarys“, – mokė jis.
Atvejis, kai policija ir medikai bejėgiai
Dirbti V. Saldžiūnui yra tekę ir seksualinės prievartos bylose, kai aiškinamasi, ar nusikaltimas buvo padarytas, ar ne.
„Porelė kažkur kavinėje išgeria, gal į kiną nueina, muzikos pasiklauso, po to – seksas, o kitą dieną – skundas, kad mergina ar moteris buvo išprievartauta. Policija tokiais atvejais, galiu pasakyti, yra bejėgė, nes vienas tvirtina vienaip, o kitas kitaip. Medicinos ekspertizė irgi nieko negali padėti – niekas neneigia, kad seksas buvo, klausiama, ar per prievartą, ar ne“, – aiškino V. Saldžiūnas.
Tirdamas tokias situacijas jis pasakojo pageidaudavęs susitikti su abiem situacijoje dalyvavusiais – ir vyru, ir moterimi.
„Beveik visais atvejais mano išvados iš abiejų pusių apklaustųjų sutapo, aš jas pateikiau ir 3 atvejais vyrai buvo išteisinti, o 3 atvejais – suimti. Teismas priėmė mano išvadas, nes kitų įrodymų neturėjo“, – pasakojo V. Saldžiūnas.
Paprašė mokytis, o gavo skundą ir 8 metus kalėjimo
Jis papasakojo ir apie konkretų atvejį, kai teko padėti vyrui, kuris pats nebegalėjo apsiginti.
„Neseniai apkaltino vieną vyrą jo globotinė, žmonos dukra, seksualiniu priekabiavimu, demonstravimu. Kaip paaiškėjo vėliau, jis pradėjo reikalauti, kad ji į mokyklą eitų, atliktų namų darbus, tačiau mergina įskundė jį vaikų teisių apsaugos darbuotojoms. Jos jį užpuolė, padavė į teismą ir viskas – 8 metai gresia“, – pasakojo V. Saldžiūnas.
Patikrinęs vyrą poligrafu V. Saldžiūnas sakė išsiaiškinęs, kad jis nemeluoja ir prie globotinės tikrai nekibo. Pasak tyrėjo, šios išvados bus svarbios Apeliaciniame teisme, į kurį įtariamojo advokatas žada kreiptis, nes pirmosios instancijos teismas pripažino vyro kaltę.
Padarė tai, ko nesugebėjo joks poligrafologas Baltijos šalyse
Paklaustas, ar poligrafu surinkti duomenys visada yra svarbūs teisminiame procese, V. Saldžiūnas sakė, kad tai neretai priklauso nuo teisėjo.
„Teisėjus skirstau į 3 grupes, nes man dažnai su jais tenka susidurti. Vieni iš anksto yra nusiteikę, kad tai „š“. Jie nesigilina, kaip šis metodas veikia, jų nedomina mano rezultatas, jie tik ieško formalių klaidų, dėl ko jį atmesti. Kitiems iš viso nusispjauti – sėdi, žiūri, po to ketina nuspręsti, atsižvelgti į gautą išvadą ar ne. Tretieji, tai didesnė grupė, smalsauja, domisi, kartais ir patys klausinėja“, – pasakojo tyrėjas.
Jis pasigyrė ir savo pasiekimais. Tirdamas įtariamuosius kartą pasakojo sugebėjęs nustatyti vietą, kur galimai yra užkasti lavonai, po to policija juos ten ir atrado – to Baltijos šalyse, aiškino V. Saldžiūnas, joks poligrafologas dar nebuvo padaręs.
Ką tikrina poligrafas?
V. Saldžiūnas daugiau papasakojo ir apie poligrafą, su kuriuo dirba. Anot jo, vertinant visus melo įrodymo būdus, tai vienas patikimiausių metodų, nes bendradarbiauja mašina ir žmogus.
„Anksčiau poligrafas būdavo didelė dėžė, tačiau dabar mes turime kompiuterį, kurio ekrane yra piešiamos kreivės, pagrindinę pakeitimų dėžutę ir seriją kitų daiktų. Vienas iš jų – kontaktai, kurie tvirtinami ant pirštų, kiti dedami ant krūtinės, stebima, kaip žmogus kvėpuoja, dar viena dalis – spaudimo, pulso fiksatorius. Papildomai galima naudoti įrangą, kuri fiksuoja spazmus, po kėdėmis slepiami judesio davikliai“, – pasakojo pranešėjas.
Įdomu tai, kad darbo su poligrafu pradininkas Lietuvoje dr. Albinas Stankus jo nenaudojo melo detekcijai, tačiau, pavyzdžiui, galėdavo nustatyti, kaip ilgai konkretus jūreivis gali ištverti povandeniniame laive. Atskirti įrangos dėka jis galėdavo ir ar jaunas operos solistas yra perspektyvus.
„Dabar poligrafu matuojama, kaip atsakant į klausimus kinta žmogaus kvėpavimas, pulsas, laidumas. Tai yra, dinamika“, – pabrėžė V. Saldžiūnas.
Įspėjo dėl kiniškų poligrafų ir galimų gudrybių
Pasak tyrėjo, buvo įtariamųjų, kurie bandydavo išsitepti pirštus įvairiomis priemonėmis, kad iš šios kūno vietos siunčiami impulsai nebūtų susekami, tačiau tai, perspėjo jis, tikrai neveiksminga.
„Kadangi daviklis yra ne vienas, melą aš kituose matau. O svarbiausia yra tai, kad nė vienas gerietis nesistengė manęs apgauti. Jis nesiimdavo jokių priemonių, norėdavo, kad rezultatas būtų geras. Todėl jei pamatau, kad kreivėse vyksta kas nenatūralaus, man jau kyla įtarimas, kad žmogus bando mane apgauti, labiau susikoncentuoju ir įtariamajam tampa tik blogiau“, – aiškino V. Saldžūnas.
Tačiau paklaustas, gal skaitytojams galėtų patarti, kaip pričiupti meluojančius, tyrėjas patikino, kad paprasto būdo nėra – svarbi veiksmų visuma.
„Visur reikalingas profesionalumas, jei elgsimės diletantiškai, tik klaidų padarysime. Taip pat ir laisvai parduodami poligrafai – tai kiniškos kopijos, kurių neverta pirkti“, – mokė jis.
Būdas, kaip neleisti, kad ant tavęs šauktų
Kaip meluoti nepagautam? Sulaukęs šio klausimo iš auditorijos, V. Saldžiūnas plačiau pasidalijo savo patirtimi, kaip pats kartais išsisukdavo prieš darbdavius.
„Kai ant manęs pradėdavo šaukti, aš pakeisdavau temą. Po to taip įsigudrindavau – supratau, kad vadovas greitai užmiršta klausimus“, – pasakojo pranešėjas.
Kad gerai meluotum, turi būti geras aktorius, aiškino jis. Tačiau darbo metu V. Saldžiūnas prisiminė patyręs ir kitokių gudrybių.
„Būdavo žmonių, kurie prisigerdavo vaistų. Pavyzdžiui, prisimenu vieną estą, vairuotoją, kuris buvo pagautas ir reikėjo skubiai ištirti, ar jis pavogė krovinį, ar iš jo pavogė. Į Lietuvą jis įvažiavo jau be prekių. Nustačiau, kad jis vartojo tabletes, tiksliai net kiek, penkias. Paskui policija iškratė jo automobilį ir po kilimėliu rado estiško „Valerijono“, – pasakojo pranešėjas.