Anot jo, per dieną reikėtų paskiepyti maždaug 5 kartus daugiau žmonių, nei paskiepijama šiuo metu.
„Be abejonės, reikia spartinti tempus. Šią minutę didžiausias pajėgumas per dieną, kiek buvo paskiepyta, – 7000. Tai reikėtų skiepyti 30–35 tūkst. per dieną“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo K. Petrikonis.
„Jei skaičiuojama 70-čiai skiepijimo centrų, tai 500 skiepų per dieną. Skaičiai, atrodo, yra realistiniai“, – sakė jis.
K. Petrikonis neatmeta, kad visuomenėje gali atsirasti ir nenorinčių skiepytis, todėl galbūt užtektų paskiepyti ne 70, o 50 proc. visuomenės.
„Supraskime, kad turime tam tikrus persirgusių skaičius, turim kažkiek persirgusių slapta. Vasarą tyrimas parodė, kad jau tada galėjome rasti antikūnių daugiau negu buvo registruota [atvejų]. Čia kompleksinis klausimas, ar užteks 50 proc. tų, kurie nesirgo, ir kitus [procentus] sudėti iš tų, kurie turi imunitetą kitaip susiformavusį“, – aiškino profesorius.
Antradienį prezidento patarėjas Simonas Krėpšta po susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba kalbėjo, kad Europos Sąjungos lygiu reikia sutarti, iki kada būtų galima pasiekti kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.
Anot jo, šį klausimą prezidentas ketvirtadienį rengiasi aptarti Europos Vadovų Taryboje ir pasiekti sutarimą dėl konkrečios datos, kuri galėtų būti šių metų vasarą.
„Prezidento nuomone, užsibrėžti tikslą – turėti pakankamai vakcinų – galima iki vasaros vidurio. Tam reikia maždaug 70 proc. visuomenės vakcinuoti“, – teigė S. Krėpšta.
Kaip skelbta pirmadienį, Europos Komisija ragins Europos Sąjungos valstybes nares iki vasaros paskiepyti bent 70 proc. gyventojų.
Taip teigiama naujausių kovos su koronaviruso pandemija rekomendacijų projekte, kurio galutinė versija bus skelbiama antradienį.
Be to, Europos Komisija žada iki sausio pabaigos susitarti su valstybėmis narėmis dėl skiepų sertifikatų (skiepų pasų) protokolų, pastarieji turėtų būti pripažįstami ir naudojami visos Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sistemoje.