Klausimą dar nagrinės
Ką tik iš atostogų grįžo premjeras Algirdas Butkevičius, didžioji dalis Vyriausybės atostogaus vasarą.
O Prezidentė D. Grybauskaitė, kaip ir ankstesniais metais, atostogų neturės, kaip teigia prezidentūra. Pagrindinis motyvas – poilsio nenumato Prezidento įstatymas.
Apie tai, kad neketina ilsėtis, šalies vadovė sakė dar kadencijos pradžioje, tačiau pastaraisiais metais pasigirsdavo siūlymų keisti nusistovėjusią tvarką. Iki šiol jokių pakeitimų nenumatyta, tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas mano, kad prie šio klausimo verta grįžti.
„Iš principo klausimą reikėtų atnaujinti, nes nenormalu, kad valstybės vadovas neatostogauja. Nėra sutvarkyta įstatymų bazė. Aišku, prie šito klausimo reikės grįžti“, – teigė komiteto pirmininkas.
J. Sabatauskas įsitikinęs, kad žmogaus teisė į poilsį nėra vien įstatymų dalykas, – į atostogas esą reikėtų žvelgti iš žmogiškosios pusės.
„Kaip sakoma, sveikata priklauso nuo mūsų pačių. Šiandien savijauta gera, rytoj gali būti bloga. Ne šiaip sau sugalvotos atostogos, išeiginės, o tam, kad žmogus pailsėtų, atgautų jėgas“, – svarstė pašnekovas.
Kelti tokį klausimą – neetiška?
Tačiau atrodo, kad dėl Prezidentės atostogų klausimo Seimo nariams pirmiausia teks padiskutuoti, nes Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras laikosi kitos nuomonės. Politiko teigimu, tautos išrinktieji žino, į kokias pareigas eina, ir turi vadovautis įstatymais. S. Šedbaras mano, kad Seimo nariams kelti Prezidentės atostogų klausimą apskritai neetiška, – norą keisti esamą padėtį esą turėtų išreikšti pati šalies vadovė.
„Tarpinstitucinio bendradarbiavimo principu kažin ar būtų korektiška Seimo nariams siūlyti sureguliuoti prezidento atostogas, jei pats prezidentas tokio siūlymo neteikia. Juk yra buvę, kai Valdas Adamkus išvažiuodavo atostogauti, – tai įmanoma. <...> Manau, jei reikia tikslinti tą reguliavimą Prezidento įstatyme, turbūt lauktume iniciatyvos iš paties valstybės vadovo. Kažin, ar būtų etiška Seimui imtis kitos institucijos veiklos reglamentavimo. Abejočiau. Ir apskritai, ar šis klausimas yra problema? Aš nežinau“, – sakė S. Šedbaras.
Politiko teigimu, kadangi į valdžią išrinkti asmenys nedirba pagal darbo sutartis, savo pareigas jie eina nuolatos ir tai – pasaulyje priimta praktika. Pašnekovas pabrėžė, kad šalies vadovas vykdo pareigas ir tada, kai yra užsienyje, tad jokių problemų esą niekada nekyla.
„O jeigu jis pasiskiria keletą dienų pailsėti, nuvažiuoti kur nors prie jūros ar ežero, tai irgi nereiškia, kad visas biuras kartu su juo negali vykti“, – išeitį pasiūlė parlamentaras.
Įstatymai numato, kad šalies prezidentą esant reikalui pavaduoja Seimo pirmininkas. Vis dėlto S. Šedbaras nemano, kad įteisinus prezidento atostogas Seimo vadovas galėtų deramai pakeisti šalies vadovą.
„Matyt, Konstitucijos tėvai taip jau sumodeliavo, kad, nesant viceprezidento institucijos, tik ypatingu atveju Seimo pirmininkas pavaduoja prezidentą, ir tai ne visa galia. <...> Kokį nors pakeitimą sunkiai įsivaizduoju“, – dėstė Seimo narys.
Išspręsti klausimą – įmanoma
Panašioje padėtyje atsidūrę ir Seimo nariai – oficialių atostogų jie neturi ir ilsėtis dažniausiai vyksta tarp Seimo sesijų.
Konstitucinis Teismas dar 2004 m. buvo nurodęs įtvirtinti kasmečių parlamentarų atostogų trukmę ir tvarką, tačiau bandymai tai padaryti buvo nesėkmingi. Pernai spalį parlamentas po svarstymo pritarė Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektui, tačiau apie atostogas jame nekalbama. Tąkart argumentuota, kad toks teisinis reguliavimas būdingas posovietinėms, o ne Vakarų valstybėms.
Didžiausią painiavą šioje situacijoje kelia skirtingi valstybės dokumentų punktai: šalies Konstitucija numato, kad kiekvienas pilietis turi teisę į kasmetes atostogas, o Prezidento įstatymas ir Seimo statutas tautos išrinktųjų poilsio nereglamentuoja.
Konstitucinio Teismo teisėjai yra sakę, kad išspręsti šį klausimą sudėtinga, tačiau įmanoma.