Šie klausimai liejosi šimtuose DELFI skaitytojų komentarų, išpublikavus straipsnį „Po šiurpą keliančių pasakojimų apie vaikų kalėjimą prie Vilniaus – netikėta atomazga“. Jame buvo pasakojama apie Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėtą baudžiamąją bylą, kurioje smurtu prieš dvylika Vėliučionių vaikų socializacijos centro auklėtinių buvo kaltinami net aštuoni pedagogai.
Teismas septynis centro darbuotojus išteisino, simboline bausme nuteisė tik vieną pedagogą – jis nepilnamečiui išmušė priekinį dantį.
Teismams paskelbus išteisinamuosius nuosprendžius dažniausiai visuomenėje kyla pasipiktinimas teismais, tačiau šįkart DELFI skaitytojai pasidalijo į dvi puses – vieni gynė Vėliučionyse su „nepataisomais“ nepilnamečiais dirbusius pedagogus ir netgi siūlė patiems pabandyti tokius auklėtinius atvesti į doros kelią, kiti vis dėlto buvo kitokios nuomonės – esą smurtą esą patyrę nepilnamečiai jau yra pasmerkti, jų pasakojimais niekas nebetiki ir nebepatikės.
Siūlė lenkti galvą prieš mokytojus
„Jeigu kam tektų pabūti bent dieną su šiais paaugliais, dingtų visos iliuzijos, kad tai vargšai skriaudžiamiej... Juokingi tokie pasibaisėjimai. Vien tas faktas, kad jie pateko į šią specialią mokyklą, jau rodo, jog jaunuoliai buvo nebepakenčiami kituose kolektyvuose. Jie lipo visiems per galvas, terorizavo kitus vaikus mokyklose, vykdė nusikaltimus. Labai ciniškai ir apgalvotai. Ir manote, kad tokiems reikia tik pagrūmoti pirštu – kaip tu čia taip, vaikeli, negalima kitų skriausti.... Šitie paaugliai nežino, ką reiškia gyventi kitaip, netrukdant, nesityčiojant iš kitų, tačiau juos galima tik tramdyti, kol pajėgiame, nes jie supranta tik tokias pačias priemones, kaip ir patys elgiasi“, – rašė vienas skaitytojas.
Pasak jo, tokie nepilnamečiai puikiai žino savo teises, patys yra ne kartą teisti, todėl jau „žino, kuo kaltinti kitus, kad atsidurtų aukų vietose“.
„Nesiimu spręsti, kas kaltas, kad jie tapo tokiais žiauriais, nenuspėjamais – manyčiau, ne vien kaltas auklėjimas, čia ir genai suvaidina nemažą vaidmenį. Bet pedagogai, manau, tikrai nekalti – jie tiesiog elgėsi taip, kaip įmanoma su tuo jaunimėliu elgtis, kad nenukentėtum pats ar aplinkiniai“, – skaitytojas lenkė galvą prieš tuos, kurie dirba su išskirtiniais paaugliais.
Dar kitas skaitytojas išteisinamuoju nuosprendžiu nepatenkintiems žmonėms siūlė užsiimti savanoryste ir pabandyti išauklėti sunkiai sutramdomus nepilnamečius.
„Mačiau, kaip jie uja, tyčiojasi iš kitų vaikų, o jei tas patyčių objektas būtų jūsų sūnus? Kaip tada? Tikėtumėte dar jais? Kol nesusiduriate su tokiais, atrodo viskas kitaip. Tai žmonės, kurie nežino, ką reiškia elgtis kitaip ir jau nebežinos, nes bet koks mokymas, jų ugdymas jiems kelia dar didesnį pyktį aplinkiniams. Jiems veiksmingos tik tokios priemonės, kurių negali įveikti“, – rašė DELFI skaitytojas.
Jam antrino ir kitas anoniminis komentatorius: „Ar jums neteko gyvenime sutikti tokių paauglių, kurie tik viską niokoja, su niekuo nesiskaito. Dabar atrodo, štai, vaikai ilsisi sanatorijoje, o su jais taip baisiai elgiamasi. Juk jau kad atsidūrė tokioje įstaigoje būdami nepilnamečiais, rodo, jog ne už nukniauktą saldainių pakelį iš parduotuvės. Jie jau tiek pridarė kitiems visko, kad tik uždarytus laikyti, atskirtus nuo kitų... Jie gudrūs, jie bando visaip išsisukti. Jeigu gavo kuris, tai matyt kitaip buvo nebeįmanoma...“.
Vaikai į centrus patenka jau su pažeista psichika
„Mieli komentatoriai, kurie neturi net žalio supratimo apie ką čia rašoma, pasidomėkite, kokie „vaikai“ ten papuola ir už ką – ten vietoj „labas rytas“ tau koks snarglius atsakys „eik tu na..., į snukį nori?“. O visa šita išpūsta istorija tik tai ir buvo – pasakų burbulas. Žinoma, visko ten pasitaiko – ir fizinių veiksmų, visko, bet kaip kitaip elgtis su augančiu žudiku, kuris ant tavęs šoka rėkdamas, apspjaudinėja ir t.t.? Tokiose įstaigose su nusikaltėliais atitinkamai ir elgiamasi, o už nusižengimus – baudžiama. Vien tik dėl to, jog tų nusikaltėlių amžius nesiekia pilnametystės, nereiškia, kad jie nusipelnė būti glostomi ir cacinami“, – rašė dar vienas skaitytojas.
„Žmonės gerieji, paskaitykite tų nepilnamečių bylas, kokie jie žiaurūs – aukoms kojas ir rankas išsukinėja, lygintuvais močiutėms padus degina, jau nuo 14 metų kalėjimuose sėdi, jų fantazijai nėra ribų, jie prievartauja vienas kitą“, – antrino kitas taip pat nepasirašęs skaitytojas.
Tuo metu kitas komentatorius siūlė visiems suvokti, kad Lietuvoje taip jau yra, jog socializacijos centruose auga potencialūs nusikaltėliai: „Pritariu daugumai, kad ten būsimi žudikai auga, na, 90 proc., o dėl likusių 10 proc. reikia stengtis, kad šis procentas didėtų“.
Jam pritarė ir dar vienas skaitytojas: „Deja, tie vaikai į Vėliučionis jau patenka pažeistos psichikos, kitaip tariant, jau degradavę kaip asmenybės. Kadangi ten suranda dvasiškai labai panašius į save, tolimesnė degradacija neišvengiama“.
Komentatoriai ragino pagailėti pedagogų, kurie yra priversti įgyvendinti neįmanomą misiją – išauklėti neišauklėjamus paauglius.
„Ar jūs pagalvojate, kaip ten sunku, pavojinga ir baisu tiems žmonėms dirbti su tais jaunais bandiūšnikais? Manau, tokiose įstaigose turėtų būti griežtesnės elgesio taisyklės, o darbuotojai turėtų turėti daugiau teisių, kad ten galėtų palaikyti tvarką – juk matome, ką tie tų namų „vaikučiai“ išdarinėja, kas iš jų bus“, – rašė jis.
Tuo metu kitą komentatorių piktino, kad smurtą esą patyrę nepilnamečiai yra vadinami vaikais.
„Kur jūs čia vaikus matote? Patys „vaikai“ uždaužė savo bendraklasį be priežasties ir po smėliu pakasė... Nusikaltėliai, išsigimėliai... Pagarba Mokytojams, kurie dirba su tokiom atmatomis. Aš jūsų vietoj taip nesiaukočiau“, – skaitytojui iš atminties neišeina garsioji istorija, kai Vėliučionių centre gyvenę nepilnamečiai įvykdė šaltakraujišką nužudymą.
Pasak kito skaitytojo, į socializacijos centrus surinkti tikri „perliukai“. „Pedagogams reikia paminklus statyti, kad dirba su tokiais“, – komentatoriaus teigimu, visi tie, kurie nepalaiko išteisintų mokytojų, turėtų bent trumpam apsigyventi socializacijos centre – esą čia neišbūtų nė valandos.
„Geriau teiskime tėvus, kurie tokius vaikus į pasaulį paleidžia“, – ragino jis.
Šiam skaitytojui antrino ir kitas komentatorius: „Ar pedagogai juos sugadino? O tėvai tai čia ne prie ko?“.
Kalti politikai, nesirūpinantys vaikų užimtumu
Nuo skaitytojų kliuvo ir politikams, nesirūpinantiems nepilnamečių užimtumu – vienas jų prisiminė, kaip dar vaiko teisių kontroliere dirbdama dabartinė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalavičiūtė po vizito Čiobiškio vaikų globos namuose viešai aiškino, jog reikia rūpintis vaikų teisėmis.
„Neaišku, kaip ji instruktavo, bet vienas kalėjime už 2 senukų nužudymą jau sėdi“, – rašė jis.
Kitas skaitytojas siūlė Seimo nariams nurodyti priverstinai padirbėti Vėliučionyse – esą gal į nepilnamečių problemas būtų žiūrima kitaip. „Prokurorams taip pat nekenktų tokio darbo patirtis“, – po subliuškusių kaltinimų teisme siūlė komentatorius.
Tarp skaitytojų buvo ir tokių, kurie anksčiau yra dirbę Vėliučionyse. „Kažkada teko dirbti toje skylėje. Dar sovietmečiu. Tada buvo galima lupti tuos 2 metrų ūgio„vaikus“. Bet niekas tuo nepiktnaudžiavo. Todėl dabar labai keista skaityti apie tai, kaip darbuotojai žiauriai elgėsi. Nemušė, kada buvo galima tai daryti, pradėjo mušti, kai tai kategoriškai draudžiama?“ – klausė jis.
Panašios darbo patirties turėjo ir kita skaitytoja – ji dirbo centre, kuriame buvo apgyvendintos sunkaus charakterio mergaitės.
„Pabandykite ir jūs – labai norėčiau pamatyti rezultatus, – rašė ji. – Ačiū Dievui, sienos atsidarė, tai 90 proc. jų išvažiavo į užsienį. Pamėginkite perauklėti nėščią penkiolikmetę, kuri valkatauja, užsiima prostitucija žinodama, kad laukiasi... O paaiškinimas labai paprastas: „Auklėtoja, aš juk rūkyti noriu, tai iškur man pinigų gauti?“. Ir kaip tokią auklėti? Nupirkti rūkyti, padaryti abortą? Pasakos ir paskaitos jau išsemtos. O dabar dar prasideda ir narkotikai, pamėginkite su jais pakovoti... O kur dar nuostabiausios vaikų teisės?“ – rašė buvusi socialinė darbuotoja.
Pasak kitos komentatoriaus, esą akivaizdu, kad nepilnamečiai policijos pareigūnams melavo apie smurtą: „Jeigu nors viena centro darbuotoja būtų pakėlusi prieš vaikus ranką, tai pati „būtų įmūryta į sieną“.
„O jeigu pliaukštelėjo antausį apsirūkusiam, prisigėrusiam ar apkvaitusiam nuo narkotikų, tai jau turėjo būti labai už ką ir tas nepilnametis tai puikiai žinojo“, – mano ji.
„Nenorėčiau tokių vaikų susitikti – jie pripratę pasiduoti tik jėgai, glostymai nepadės“, – rašė kitas prisistatyti taip ir neišdrįsęs skaitytojas.
Siūlė perimti JAV patirtį: į muštro stovyklą
Tačiau dalis komentatorių mano, kad nepilnamečiai pasakojimų apie smurtą socializacijos centre neišsigalvojo, o situaciją socializacijos centruose galima pakeisti.
„Būtų teisingiausia visą administraciją su pedagogais išskirstyti po įstaigas ir surinkti visiškai naują komandą su jaunu, novatorišku direktoriumi ir jaunais pedagogais, auklėtojais. Nes tas užburtas ratas kartosis ir vėl, nemoka jie dirbti kitaip... Ir priimant į darbą, neprošal profesionalią personalo atranką padaryti.... O vaikais iš dalies tikiu, nebūna dūmų be ugnies...“, – rašė vienas skaitytojas.
„Čia gryna tiesa parašyta – mano pusbroliui teko ten pasėti, jis jau susitvarkęs gyvenimą, vedęs, bet kelis kartus pasakojo, kokia ten mafija ta direktorė ir kokius cirkus išdarinėjo jau prieš 15 metų – kartą buvau atvykęs jo pasiimti, tai pasakojo ir apie karcerį. Įsivaizduokite, kiek metų šitie „pedagogai“ šitaip elgėsi... Štai jums ir socializacija“, – pareiškė skaitytojas Rimas.
„Tokie „socializacijos centrai“, į kuriuos iš visos Lietuvos suvežami savose mokyklose pedagogų nesuvaldomi vaikai ir kur jiems vėl tik sekamos pasakos „būkit geručiai“, yra tik pasitobulinimo kursai prieš pakliūnant į kalėjimą. Reikia perimti JAV patirtį: nevaldomas jaunuolis metams siunčiamas į labai griežtos tvarkos ir muštro stovyklą, o po metų grąžinamas į savo mokyklą. Nepadariusiems išvadų – procedūra kartojama. Valstybė privalo rimtai padėti nusikalsti linkusiems vaikams užaugti normaliais žmonėmis“, – kaip perauklėti sunkaus būdo nepilnamečius siūlė kitas komentatorius.
Kad padėtis iš tikrųjų yra rimta ir ją reikia nedelsiant taisyti, mano ir kitas skaitytojas: „Visą laiką buvo teigiama, kad gerus „vaikučius“ socializacijos centre traumuoja tvora. Pastaruoju metu šiuos „vaikučius“ saugo 4,5 metro aukščio metalinė „tvorelė“. Abejoju, ar Kauno zoologijos sode plėšrūnams yra statoma aukštesnė“.
Užaugęs internate: mus vadindavo „gyva mėsa, paleista į pasaulį“
„Kuris norite, kad jus daužytų ir žemintų, kankintų ir niekintų? Ar po tokio auklėjimo labiau norėtumėte būti doru piliečiu? Aš tai norėčiau atkeršyti visai visuomenei, kurioje nebuvau išauklėtas, o buvau niekinamas ir žeminamas. Todėl liudininkus į šią bylą ir atvežė iš kalėjimų.Tai tokio „auklėjimo“ produktai. Vaikai negimsta blogi. Vaikai gimsta geri. Visa bėda, kad jie priklausomi nuo suaugusiųjų“, – nepasirašęs DELFI skaitytojas įsitikinęs, kad dėl „blogų“ vaikų kaltė turi kristi visai visuomenei.
Savo vaikystę internete praleidęs skaitytojas, kuriam šiuo metu jau 57 metai, prisipažino, kad iki šiol negali atsikratyti kai kurių kompleksų, kuriuos „įvarė“ pedagogai.
„Mus auklėtoja vadindavo „gyva mėsa, paleista į pasaulį“, iš mūsų gražioje formoje nešdavosi kotletus į namus (mums nesuvalgius juos surinkdavo sakydama, kad kai lauke palakstysime, suvalgysime, bet jų nematydavome palakstę), jos vaikai vilkėdavo internato vaikams skiriamus rūbus ir t. t. Kiekviena tokia įstaiga uždeda antspaudą ir ant veido, ir ant sielos“, – skaitytojas įsitikinęs, kad Vėliučionių socializacijos centro darbuotojai nebuvo šventieji, kaip nutarė teismas.
Jam pritarė ir dar vienas skaitytojas, manantis, kad Lietuvoje nėra teisingumo: „Na taip, ten tiesiog šventieji dirba, o vandeniu prižiūrėtojai nevaikšto. Lietuvoje galima įrodyti tik tai, kad mėšlas kvepia ne pakalnutėmis“.
„Kaip elgėsi su jais, taip ir jie elgėsi, nes kito gyvenimo jie nematė – kokia aplinka, kokie pedagogai, toks ir vaikų elgesys. Vaikas – tai tuščias sąsiuvinys, ką į jį įrašysi, taip jis ir gyvens“, – teismo nuosprendžiu piktinosi ir kitas komentatorius.
Komentarus rašykite prisiregistravę
DELFI ragina skaitytojus savo poziciją išsakyti komentaruose užsiregistravus ir nesislepiant po anonimiškumo skraiste.
Nors jūs vis dar galite komentuoti anonimiškai, registruotiems vartotojams siūlome daugiau privalumų:
* Jūsų žinutė pasirodys kartu su Jūsų pasirinktu paveikslėliu ir vardu.
* Prie registruoto vartotojo žinutės bus rodomas ID simbolis, kuris patvirtina, kad tai yra registruoto vartotojo vardas. Jūs taip pat galėsite keisti šiuos duomenis arba bet kada komentuoti anonimiškai.
* Vartotojo paskyros gali būti tarpusavyje susiję. Galite komentuoti iš pasirinktos paskyros su norimu paveikslėliu ir vardu, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu būsite prisijungęs.
* Prie Jūsų naujausių komentarų bus rodomas mini profilis.