Ar Vilniaus mero ultimatumai „Maskvos namams“ Vilniuje nesužlugdys svarbių derybų?

Kone nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai buvo labai svarbu įteisinti savo diplomatinės atstovybės Maskvoje turtinius reikalus. Derybos vyko beveik dvidešimt metų. Atrodo, jos jau pasiekė finišo tiesiąją – didelėmis Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnų ir mūsų šalies diplomatų Rusijoje pastangomis buvo susiderėta su rusais, kas atitenka Maskvoje Lietuvai, o Vilniuje – Rusijai. Tačiau Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius pastaraisiais mėnesiais pradėjo laidyti strėles sostinėje statomų „Maskvos namų“ link. Ar tai nesužlugdys ilgamečio Lietuvos diplomatų darbo?

„Kol Vilniaus meru bus R. Šimašius, „Maskvos namų“ sostinėje nebus“, – LRT.lt perdavė šiuo metu atostogaujančio Vilniaus miesto vadovo poziciją jo atstovas Aleksandras Zubriakovas.

„Maskvos namų“ statybas narplioja teismas

Triukšmas, kad Vilniuje gali durų ir neatverti jau beveik pastatytas Maskvos kultūros ir verslo centras „Maskvos namai“, kilo šių metų birželį, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po vadinamojo liberalų skandalo, kai dėl įtarimų kyšininkavimu iš Seimo ir partijos lyderio posto pasitraukė Eligijus Masiulis.

Birželio pabaigoje R. Šimašius specialioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad dėl statybos tvarkos pažeidimų vyksta teismai su „Maskvos namais“ – Vilniaus teritorijų planavimo valdyba paprašė Vilniaus apylinkės teismo pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 5 d. išduotą statybų leidimą „Maskvos namams“.

„Turime pradėtą objektą Vilniaus mieste, kurio visiškai nereikia ir dėl geopolitinių, ir dėl architektūrinių priežasčių“, – birželį kalbėjo R. Šimašius.

Tada jis taip pat aiškino, jog, statant „Maskvos namus“, buvo pažeistas pastato aukštingumo reglamentas, ir jis A. Juozapavičiaus gatvėje, vos už kelių šimtų metrų nuo Karaliaus Mindaugo tilto, pastatytas dviem aukštais didesnis, nei buvo numatyta.

Ar Rusija susies nesietinus dalykus?

Derybų su Rusija metu mūsų šalies diplomatai išsiderėjo, kad žemės sklypas, priklausantis Lietuvos ambasadai ir Svečių namams Maskvoje, bus išnuomotas 99 metams. Lietuvai taip pat atiteks vadinamieji poeto Jurgio Baltrušaičio namai, nedidelis namukas šalia ambasados ir butas Maskvoje.

Rusijos ambasadai Vilniuje 99 metams būtų išnuomotas sklypas aplink jos pastatą Latvių gatvėje, taip pat sklypas Mėlynių gatvėje, Turniškėse, kur planuojama statyti Rusijos ambasadoriaus rezidenciją.

Derybų metu Rusijos atstovai sutiko atsisakyti vadinamojo „alytnamio“ Turniškėse, visai netoli kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus ir šalies vadovės Dalios Grybauskaitės rezidencijų, taip pat – dviejų kambarių buto daugiabutyje Turniškėse.

Kaip LRT.lt prasitarė vienas patyręs Lietuvos diplomatas, dirbęs Rusijoje, šios šalies pareigūnai kartais mėgsta susieti visiškai nesietinus dalykus. Tačiau galbūt šiuo atveju, kai jau baigėsi pats sunkiausias derybų etapas dėl turtinių reikalų Maskvoje ir Vilniuje, o į viešumą iškilo „Maskvos namų“ statytų nesklandumai, taip neatsitiks?

Ministerija nusiteikusi optimistiškai

Trečiadienį URM išplatintame pranešime teigiama, kad Rusijos ambasadai Vilniuje, Valakampių rajone, ketinama skirti sklypą, kur galėtų būti statoma Rusijos ambasadoriaus rezidencija.

URM taip pat nurodė, kad sklypo skyrimas „leistų praktiškai baigti valstybinės reikšmės derybas“ dėl Lietuvos nuosavybės Maskvoje ir Rusijos nuosavybės Vilniuje.

„Derybas tikimasi baigti dar šiais metais. Pirmiausia numatoma, kad valstybė iš Vilniaus savivaldybės perimtų du ūkinius pastatus sklype Mėlynių gatvėje. Vėliau sklypas, kuris yra atokiau nuo saugomos valstybės vadovų rezidencijos teritorijos, galėtų būti skiriamas Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje rezidencijai statyti“ – teigiama ministerijos pranešime.

Pasirašius tarpvalstybinę sutartį dėl ambasadų įkurdinimo sąlygų, netektų galios susitarimas, pagal kurį Rusijos ambasada naudoja patalpas greta saugomų Lietuvos valstybės vadovų rezidencijų Turniškėse.