Atradimai penktadienį pristatyti žiniasklaidai.
„Šiaurės vakarinėje dalyje vienoje iš perkasų aptiktas mūras, kuris nesirišo su jokiais kartografiniais planais ir buvo netoli kapinių ribos. Didžiausia tikimybė, kad tai – buvusios bažnyčios (reformatų – BNS) pamatai“, – BNS sakė archeologas Justinas Račas.
Pasak jo, medinės bažnyčios pamatai – svarbiausias atradimas, nes ji neužfiksuota jokiuose kartografiniuose žemėlapiuose, būtent dėl šios priežasties šią bažnyčią galima vadinti mistine. Bažnyčia minėta tik rašytiniuose šaltiniuose, jos atrasti archeologai nesitikėjo ir, kaip sako patys, ieškojo „aklai“.
„Pakankamai netikėta, kad mes ją radome. Pirmą kartą paminėta ta bažnyčia XVII amžiaus pirmoje pusėje, visas sklypas reformatams atiteko XVI amžiaus pabaigoje, bet tuo metu apie bažnyčią dar nebuvo jokios kalbos. Galbūt ji ir stovėjo, bet šaltiniuose ji nepaminėta“, – teigė archeologas.
Kol kas rastas tik vienas mistinės reformatų bažnyčios kampas, trūksta dar trijų, tačiau, pasak archeologo J. Račo, galima nuspėti jos dydį.
„Pagal pamatų liekanas, ji galėjo būti tikrai nemaža, mes aptikome vieną iš kampų, orientuotą šiaurės rytų kryptimi, pakankamai tiksliai atitinka tą orientaciją“, – BNS teigė J. Račas.
Archeologai iškasinėjo ir ištyrė iš viso apie 130 kvadratinių metrų plotą – padaryta 11 perkasų ir 18 šurfų. Perkasose aptikti Šreterių ir Vinholdų šeimų koplyčių pamatai, taip pat – milžiniško L formos Konsistorijos pastato pamatai. Abi koplyčios buvo mūrinės, jos nugriautos sovietmečiu.
J. Račas teigia, kad šie pastatai užfiksuoti ir pažymėti ne viename žemėlapyje, todėl juos tikėtasi rasti.
„Tie atradimai buvo tikėtini, nes mes žinojome, kad jie dar po Antrojo pasaulinio karo stovėjo, yra net nuotraukos išlikusios, jie tik paskui buvo nugriauti, tai tos medinės bažnyčios pamatai yra didžiausias atradimas“, – sakė J. Račas.
Reformatų kunigas Tomas Šernas teigė, kad tai visai Lietuvai svarbus atradimas, nes reformatai yra viena iš šalies istorijos dalių.
„Tai yra mūsų istorinis paveldas. Mes suinteresuoti, kad Reformatų parkas turėtų aiškias reformatų buvimo žymes, jog buvo bažnyčios pastatas su ribomis, taip pat – Konsistorijos pastatas būtų irgi nužymėtas. Specialistai žino, kaip tą viską padaryti. Kad nebūtų ant bažnyčios kokio objekto pastatyta“, – žurnalistams sakė T. Šernas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS patvirtino, kad dėl šių atradimų teks iš naujo suderinti su visuomene Reformatų parko rekonstrukcijos projektus, taip pat sugalvoti, kaip atradimus įamžinti.
„Norėjome iki žiemos baigti archeologinius tyrimus. Dabar ir rekonstrukcijos darbai yra sustabdyti. Kitąmet šie darbai turėtų būti pratęsti, tačiau reikės iš naujo su visuomene suderinti rekonstrukcijos projektą“, – BNS sakė P. Poderskis.
Lapkričio pradžioje Reformatų skvere pradėti rekonstrukcijos darbai. Konkursą laimėjo bendrovė „Eikos statyba“, su sostinės savivaldybe pasirašiusi 1,74 mln. eurų vertės sutartį.
Čia planuojama sutvarkyti 27,9 tūkst. kvadratinių metrų ploto teritoriją, įrengti inžinerinius tinklus, sodo takus, vaikų žaidimo aikštelę, du fontanus, siurblinę, vandens kolonėlę, laistymo sistemą ir t.t.
Darbus ketinama baigti kitų metų pavasarį.