Archeologai statinį aptiko Klaipėdos piliavietėje, šiaurinės kurtinos vietoje, kur rengiamasi statyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus patalpas.
Prieš statybas teritoriją tiria Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojai. Archeologiniai tyrimai vyksta nuo balandžio.
Ir pačius archeologus nustebino jų radiniai. Neabejojama, kad pavyko aptikti seniausius Klaipėdos statinius – medinį pastatą ir šulinį.
„Pastatą dengusiame kultūriniame sluoksnyje radome daug keramikos, kurios pagaminimo datą galimą tiksliai nustatyti. Ji naudota 1250-1275 metais, todėl manome kad ir pastatas yra maždaug tų metų. Tai pats seniausias iki šiol rastas Klaipėdos statinys. Jis unikalus ir tuo, jog labai gerai išsilaikęs, nežinau nė vieno kito tokio atvejo, kad tiek daug pastato rentinių būtų išlikę Įprastai lieka tik apatinis rentinys, o čia galima suskaičiuoti 10“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto archeologas Rokas Kraniauskas.
Jis kol kas negalėjo aiškiai pasakyti, kokia buvo rasto pastato paskirtis, tačiau beveik neabejojama, kad jame gyveno žmonės, nes rastas ir peilis, ir galąstuvas, ir buityje naudotų rakandų keramikos, ir odinių batų padų.
„Dar neatkasėme iki pastato dugno, todėl sunku tiksliai pasakyti, kad jis buvo gyvenamosios paskirties. Kai pasieksime dugną, jei rasime krosnies liekanas, tada bus galima aiškiai pasakyti, kad šiame pastate gyveno pirmieji klaipėdiečiai. Iš dabartinių radinių galima spėti, kad pastatas iš pradžių buvo gyvenamosios paskirties, o paskui jis nusidėvėjo, todėl pritaikytas ūkinėms reikmėms, galbūt jame laikyti gyvuliai, pavyzdžiui, avys“, – teigė R. Kraniauskas.
Pastato plotas – 16 kvadratinių metrų. Anot archeologo, tai yra standartinis viduramžių pastatas. „Jis buvo papilyje ir tikrai yra fragmentas mažos gyvenvietės, iš kurios atsirado visa Klaipėda“, – neabejojo R. Kraniauskas.
Pastatas unikalus ir tuo, jog archeologams pavyko aptikti XIII amžiaus lango stiklo šukę. „Lietuvoje niekur nėra rasta langų stiklo iš XIII amžiaus. Klaipėda juk buvo ordino žemė, vakarų civilizacijos objektas, todėl veikiausiai stiklas čia ir pateko pirmiausia“, – samprotavo R. Kraniauskas.
Greta unikaliojo pastato rastas ir dar vienas statinys. Kol kas bandoma nustatyti, kokia buvo jo paskirtis. „Gali būti, kad tai yra šulinys, tačiau manau, jog tai yra latrina – tualetas, nes statinio viduje buvo mėšlo sluoksnis“, – kalbėjo archeologas.
Jo teigimu, archeologiniai tyrimai prie seniausio Klaipėdos pastato dar truks apie savaitę, kol bus pasiekta statinio apačia. „Dabar skutame tik mentelėmis, nes kasti kastuvu pavojinga, kad ko nors nepažeistume. Kruopštus darbas reikalauja laiko“, – teigė R. Kraniauskas.
Archeologiniams tyrimams vadovaujantis Gintautas Zabiela pabrėžė, jog tokio senumo pastatas pirmą kartą rastas ne tik Klaipėdoje, bet visoje Lietuvos teritorijoje.
„Klaipėdai – tai labai reikšminga vieta, nes dabar jau tikrai žinome, kad miesto ištakos yra čia, piliavietės teritorijoje. Labai džiugu, jog pastatas taip gerai išsilaikęs. Paprastai, kai namus nuardydavo, likdavo tik apatinis rentinys, o čia jų – net 10. Toks radinys yra labai retas ir toli už Lietuvos ribų“, – tvirtino G. Zabiela.
Specialistai kol kas ieško būdų, kaip pastatą iškelti, kad jį būtų galima eksponuoti muziejuje. „Jei nepavyks rasti techninių sprendimų, kaip tai padaryti, tada bandysime pastatą palikti žemėje būsimoms kartoms“, – teigė G. Zabiela.