Ukrainoje – atleidimų ir kaltinimų korupcija banga
To, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje – nebuvo nuo pat karo pradžios. Prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimu patenkintas jo administracijos vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenkos prašymas atleisti iš pareigų.
Prieš tai prašymą trauktis įteikė visuomeninis prezidento administracijos patarėjas O. Arestovičius. Taip jis pasielgė sulaukęs didžiulės kritikos po to, kai tiesioginiame eteryje pareiškė, kad į daugiabutį Dnipro mieste Rusijos raketa pataikė, kai ją nesėkmingai bandė numušti Ukrainos kariuomenės oro erdvės gynyba. Netrukus O. Arestovičius atsiprašė, teisinosi nuovargiu, vėliau savo atsiprašymą atšaukė, o galiausiai įteikė atsistatydinimo pareiškimą.
V. Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas K. Tymošenka iš pareigų nusprendė trauktis dėl pasipylusios kritikos, paaiškėjus, kad jis važinėjo visureigiu, kurį JAV automobilių koncernas „General Motors“ skyrė Ukrainai žmonių gelbėjimui iš kovos zonų ir humanitarinėms misijoms. Pareigūnas tikino, kad jo kelionės šiuo automobiliu buvo tarnybinės. K. Tymošenko, anot ukrainiečių žiniasklaidos, buvo kritikuojamas ir už tai, kad regionuose peržengė savo, kaip prezidento administracijos pareigūno įgaliojimus ir užsiėmė politine veikla.
Ukrainos politinę vadovybę krečiant korupcijos skandalui, iš pareigų pasitraukė žiniasklaidos kritikos sulaukęs gynybos ministro pavaduotojas Viačeslavas Šapovalovas, kuris iki šiol buvo atsakingas už kariuomenės aprūpinimą maistu ir įranga. Pareigų taip pat neteko generalinio prokuroro pavaduotojas Oleksijus Symonenka, įtariant šešiaženklio kyšio paėmimu sulaikytas savivaldybių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros viceministras Vasylis Losynskis, iš pareigų atleisti penkių sričių – Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kyjivo, Sumų ir Chersono – gubernatoriai.
O. Arestovičius: pasitraukiau pats, tačiau kai kas dėl to labai pasistengė
Nemažai klausimų sukėlė neseniai paaiškėję faktai apie galimus nesutarimus ar bent nesusikalbėjimą tarp dviejų Ukrainos specialiųjų tarnybų, karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos. Būtent Ukrainos saugumiečiai apkaltinę išdavyste kovo mėnesį nušovė bankininką Denisą Kirejevą, kuris iš tiesų buvo karinės žvalgybos agentas ir pranešęs apie planuojamą Rusijos puolimą likus kelioms valandoms iki jo pradžios padėjo išgelbėti Kijevą.
Po pertraukos į viešąją erdvę sugrįžęs O. Arestovičius duodamas interviu rusų kalba transliuojančiai Izraelio radijo stočiai „106.4 FM“ susilaikė nuo specialiųjų tarnybų veiklos vertinimo, minėjo, kad to reikia klausti šių institucijų vadovų.
Visgi, jis atskleidė, kad visi šie įvykiai – toli gražu nėra sutapimas. Tiek Rusijai, tiek ir Ukrainai telkiant pajėgas ir ruošiantis itin nuožmiems mūšiams, vyksta procesai, kuriuos buvęs Ukrainos prezidento administracijos patarėjas pavadino psichologine operacija.
„Mano vertinimu, prieš lemiamą periodą, strateginiame lygmenyje vykdoma psichologinė – informacinė operacija, kurios tikslas – iš Ukrainos gynybos sistemos eliminuoti esminius žmones, pakirstus pasitikėjimą, tarpusavyje sukiršinti visuomenines organizacijas.
O pagrindinis tikslas – supriešinti visuomenę ir valstybę. Beje, tai yra visų informacinių – psichologinių operacijų esminis tikslas“, – tiesioginiame Izraelio radijo eteryje kalbėjo O. Arestovičius.
Paklaustas, ar jo paties atsistatydinimą reikėtų vertinti, kaip šios operacijos rezultatą, O. Arestovičius tikino, sprendimą trauktis priėmęs pats.
„Dar prieš Rusijos puolimą padarė viską, kad mane išmestų. Nors pasitraukiau pats, tačiau kai kas abejose sienos pusėse iš tiesų labai pasistengė“, – kalbėjo O. Arestovičius.
Karui keičiant formą, vyksta strateginio lygmens psichologinės kovos
Nuo pat karo pradžios Ukrainos visuomenę raminusio taip pat vienu labiausiai atpažįstamu šalies atstovu tapusio O. Arestovičiaus atleidimas iš pareigų, jo prašymo trauktis patenkinimas daug kam buvo itin netikėtas. Nors Ukrainos prezidento administracija šio prašymo galėjo ir netenkinti, palikti O. Arestovičių visuomeninio patarėjo pareigose, tačiau pasielgta priešingai.
Ar apmaudi O. Arestovičiaus klaida tiesioginiame eteryje pareiškus apie nesėkmingą bandymą numušti Rusijos raketą, kuri galiausiai pataikė į daugiabutį Dnipro mieste, netapo pretekstu juo atsikratyti?
Pats O. Arestovičius šio klausimo komentuoti nepanoro bei tikino, kad jį derėtų adresuoti Ukrainos prezidentūrai, nes jis pats nepriėmė sprendimo pats save atleisti iš pareigų.
Paprašydamas patikslinti išsakytus teiginius apie šiuo metu Ukrainoje Rusijos specialiųjų tarnybų vykdomą informacinę – psichologinę operaciją, minėjo, kad ji tiesiogiai susijusi su tuo, jog karas pareina į naują fazę.
„Karas keičia savo formą, tai reikia, kad abi pusės turi savo tikslus. Esminių žmonių eliminavimas, apie tai gali tik svajoti bet kuris atitinkamų struktūrų atstovas.
Tai strateginio lygmens operacija, apimanti tiek politines, tiek ir karines priemones“, – reziumavo O. Arestovičius.
Prognozuoja, kad apšaudymai raketomis nesiliaus
Kalbėdamas apie netolimą perspektyvą jis prognozavo, kad raketų apšaudymai Ukrainoje tęsis dar ilgai, nes Rusija šių ginklų turi pakankamai daug. Vien tik raketų kompleksų „S-300“ ir „S-400“ liko virš 7 tūkst., tačiau panašu, kad kitos ginkluotės atsargos ima sekti, tokią išvadą galima daryti analizuojant, kokios raketos prieš Ukrainą naudojamos šiuo metu.
„Galima konstatuoti, kad jie susiduria su kai kuriomis problemomis. Kiek dar tęsis apšaudymai, į kokius objektus bus taikomasi, kokios priemones ir kokia apimtimi bus naudojamos, šis klausimas iki šiol lieka be atsakymo. Esama pernelyg daug faktorių, jog būtų galima prognozuoti.
Galiu pasakyti, jog laiko tarpai tarp apšaudymų turėtų ilgėti, raketų skaičius – mažėti. Nuostolių taip pat turėtų būti mažiau, nes mūsų oro erdvės gynybai lengviau susitvarkyti su mažesniu raketų skaičiumi. Tačiau aš esu tikras, kad jie nesiruošia sustoti ir apšaudymai tęsis“, – reziumavo O. Arestovičius.