Savo įžvalgomis buvęs Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas pasidalijo šeštadienį transliuotame pokalbyje su teisininku Marku Feiginu.
Jie aptarė „The Washington Post“ paskelbtą palydovinę nuotrauką, darytą centrinėje Baltarusijoje esančiame Celj kaime. Čia esančioje apleistoje karinėje bazėje po Jevgenijaus Prigožino maišto iškilo dešimtys palapinių, kuriose galėjo įsikurti „Vagner“ samdiniai.
Pasak M. Feigino, Ukrainos žvalgyba mano, kad Baltarusijoje dabar gali būti apie 5 tūkst. samdinių.
„Man visa tai logiška ir atrodo kaip vieno plano dalis. Prasidėjo jis tada, kai pasakė, kad mato Lenkijos pasiruošimą atakuoti Baltarusiją. Paskui perkėlė branduolinį ginklą, kad grasintų Lenkijai. Tada V. Putinas pareiškė, kad dalis dabartinės teritorijos Lenkijai buvo padovanota Rusijos“, – komentavo O. Arestovyčius.
Jis tęsė, kad taip Rusija aštrina situaciją, kad galėtų grasinti Lenkijai ir Lietuvai.
„Aš manau, kad didesnė grėsmė kyla Lietuvai“, – kalbėjo jis.
Apžvalgininkas pasidalijo planu, ką Rusijos vietoje darytų pats norėdamas įkaitinti situaciją: operatyviniame pratybų „Zapad 2023“ fone pasitelkiant pabėgėlius sukoncentruotų Lenkijos pajėgas vienoje kryptyje, o taip sudarius grėsmės Lenkijai regimybę smūgiuotų Lietuvai „Vagner“ grupuote.
O. Arestovyčiaus nuomone, viso to tikslas galėtų būti sukurti eskalaciją, kad paskui atsirastų galimybė derėtis dėl deeskalacijos.
„Jei „Vagner“ grupė patrauktų link Lietuvos ar Lenkijos, V. Putinas galėtų sakyti, kad jie patys smerkia šitą grupuotę, ji pas juos persekiojama pagal įstatymą. Jie ėjo į Kremlių, jie juk nepakaltinami. Todėl Rusijos Federacija už šią grupuotę neatsako. Neva, kur ji ten ėjo – aiškinkitės patys, bet mes galime su jais pasikalbėti. Mes galime mėginti juos įkalbėti, tačiau mums reikia vieno, antro, trečio, ketvirto, penkto“, – samprotavo karo apžvalgininkas.
Jis akcentavo, kad Lietuva mažiau apsaugota nei Lenkija, todėl yra labiau tikėtinas taikinys.
„Vienu ar kitu būdu – ar tai bus informacinė operacija su kažkokiais veiksmais ant žemės, ar tai bus pabėgėlių antplūdis su provokacijomis prieš lenkų ir lietuvių pasieniečius, ar tai bus žygiavimas į Lietuvos teritoriją su šarvuočiais ar pėsčiomis – mes nežinome, ką jie ruošia. Aš sakau, kad reikia būti pasiruošus įvairiems variantams“, – kalbėjo O. Arestovyčius.
Jo žiniomis, tiek lenkai, tiek lietuviai grėsmę vertina labai rimtai.
Maža to, jis aiškino visai įsivaizduojantis, kad karui peržengus NATO sieną, Lenkiją ir Lietuvą imtųsi ginti ukrainiečių pajėgos.
„Kodėl gi ne – jos turi bendravimo su „Vagneriu“ patirties, liūdnos „Vagneriui“, – pridūrė jis.
Antanaitis: sutirštino spalvas ir nepataikė į taikinį
Atsargos majoras Darius Antanaitis Delfi pirmadienį prisipažino neklausantis O. Arestovyčiaus apžvalgų, nes kartais jis pasako tai, kas neatitinka tikrovės.
Pasak pašnekovo, O. Arestovyčius ir turi taip kalbėti, kaip kalba, – jis siekia, kad NATO valstybės Rusijos grėsmę priimtų labai asmeniškai ir per tą prizmę žiūrėtų į pagalbą Ukrainai.
„Manau, kad O. Arestovyčius čia gerokai sutirštino spalvas ir gerokai nepataikė į taikinį, – vertino jis. – Tam, kad „Vagner“ keltų bent kokią grėsmę, visų pirma ši grupuotė turi turėti pakankamai asmenų. Jei kalbame apie Lenkiją, Lietuvą, arba, tiksliau – visą NATO, ji turėtų sudaryti mažų mažiausiai pusę milijono.“
Karo eksperto teigimu, antra, grupuotė turėtų turėti sunkiosios ginkluotės – tankų, sraigtasparnių, naikintuvų, tačiau ji to neturi.
D. Antanaitis yra įsitikinęs, kad ši grupuotė didesnį pavojų kelia Ukrainai, o dar didesnį – pačiai Baltarusijai.
„Baltarusijos teritorijoje yra keli tūkstančiai recidyvistų, visiškai nepavaldžių Baltarusijos valdžiai“, – pabrėžė jis.
Pašnekovo teigimu, „Vagner“ neišsiskiria ypatingais kariniais pasiekimais ar parengimu, tai tėra žmones žudžiusių ir prievartavusių recidyvistų grupė.
Nors šių metų pradžioje buvo pranešimų, kad Rusija šiemet gali surengti pratybas „Zapad 2023“, D. Antanaitis sako, kad būtų keista, jei jos įvyktų.
„Anot britų žvalgybos, 97 proc. visos Rusijos kariuomenės dabar yra Ukrainoje. Prisiminkime gegužės 9 dienos paradą, kuriame dalyvavo ypač mažai karių, kurių didžiąją dalį sudarė Karo akademijos kariūnai“, – sakė jis.
Karo ekspertas ragina žmones laikytis informacinės higienos, aklai nepasitikėti informacija ir tikėti tik tuo, ką sako oficialūs šaltiniai.
„Svarbiausia yra pasikliauti savo sveika logika. Jei O. Arestovyčius tai pasakė, jis pasakė savo asmeninę nuomonę – nei daugiau, nei mažiau. Informacinė higiena reikalinga iš visų pusių, tiek klausant Rusijos ir Baltarusijos propagandistų, tiek pat ir ukrainiečių šaltinių. Informacinė higiena labai svarbi“, – sakė jis.
Kasčiūnas: nebūtų mums problema
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Delfi sakė, jog O. Arestovyčius sau gali leisti svarstyti įvairiausius scenarijus, o scenarijų braižymas verčia mus reaguoti, stiprinti gynybinius ir atgrasymo pajėgumus.
„Taip, „Vagner“ yra rizikos veiksnys. Bet šiuo momentu „Vagner“ kovinė galia yra, sakyčiau, menka net ir riboto masto operacijoms. Tad ji labiau naudojama informacinio karo, nervų tampymo ir dėmesio nukreipimo kontekste“, – vertino konservatorius.
Pasak L. Kasčiūno, tai naudoja tiek A. Lukašenka, tiek V. Putinas.
Parlamentaras pabrėžė, kad bet koks rimtesnis gynybinis pajėgumas lengvai ginkluotai „Vagner“ grupuotei dabar yra neįveikiamas.
„Čia mums nebūtų jokia problema“, – patikino NSGK pirmininkas.
Seimo narys akcentavo, kad A. Lukašenka šioje situacijoje supranta, jog atsakomybė už „Vagner“ veiksmus tektų jam.
„Apie juos jis kalba kaip apie trečią veikėją, neva yra Rusija, Baltarusija ir „Vagner“. Ne, būtų atsakomybė ir Rusijos, ir Baltarusijos, ir to paties A. Lukašenkos. Jis tai puikiai turi žinoti ir žino, kad visi kaštai ir svoris bet kokios provokacijos užguls ant jo“, – kalbėjo konservatorius.
Jis tęsė, kad dėl to tai daugiau blefavimas, nei realaus scenarijaus modeliavimas.
„Labai aktualu vadinamieji „no notice“ (scenarijus be indikacijų) arba „short notice scenario“ (scenarijus su vėlyvomis indikacijomis). Galimi tokie greiti judesiai, todėl mes sakome, kad geriausias atsakas į tai yra kuo daugiau priešakinės gynybos, kuo daugiau sąjungininkų Lietuvoje, Lenkijoje, kad atgrasytų. Aš manau, kad jie prives prie to, kad mes turėsime daugiau pajėgumų ir mums nuo to bus tik geriau“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.