„Pasakyti, kad nuo rytojaus uždarysime visas mokyklas, yra klaiki klaida ir reikėtų to nedaryti“, – pirmadienį LRT RADIJUI komentavo A. Armonaitė.
„Nereikia naudoti šio klausimo savo politinių dividendų rinkimuisi, ypač radikalioje dešinėje. Turiu omeny kai kuriuos, į populizmą linkusius politikus“, – sakė „laisvietė“.
Laisvės partijos pirmininkės nuomone, tautinių bendrijų mokyklose yra problemų, tačiau siekiant jas spręsti nereikėtų imtis skubotų sprendimų.
„Dabar naudojamės šia jautria geopolitine situacija, viską uždarome, viską naikiname. To reikėtų nedaryti tai yra vis dėlto vaikai, jų gyvenimai, kurie mokyklose kuriasi. Kokios asmenybės iš ten išeis vėliau, tai turės įtakos mūsų šalies gyvenimui“, – teigė A. Armonaitė.
„Problemas tautinių bendrijų mokyklose indikuoja ir moksleivių pasiekimai, kurios matavo neseniai EBPO PISA tyrimuose. Jokių staigių judesių dėl mokyklų uždarymo čia nedaryčiau. Yra Lietuvoje puikių mokyklų, kuriose yra dėstoma kita kalba ar tai lenkų, ar tai rusų“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas trečiadienį Eltai teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.
„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.
Viešojoje erdvėje prie diskusijų, ar Lietuvoje turėtų likti rusų tautinės mažumos mokyklos ir ar jose mokomoji kalba gali būti rusų, grįžta po to, kai pora paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos Vilniaus Naujamiesčio mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudė bendramokslį pneumatiniu ginklu.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.
Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės.
Estija 2023 metais taip pat pradeda rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
Pasisakė apie nuteistų parlamentarų mandatus
Seime žlugus Vytauto Gapšio apkaltai, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė mano, kad nuteistų parlamentarų mandatai turėtų būti naikinami automatiškai. Visgi „laisviečių“ lyderė tikina nepritarianti iniciatyvoms dėl slapto balsavimo procedūros Seime naikinimo.
„Iš tikrųjų neliečiamybės klausimais mes jau eilę matėme, kaip kartais žmonės slepiasi nuo baudžiamosios atsakomybės, dabar turime dar vieną tokį ekstraordinarų atvejį. Tai aš pritarčiau toms idėjoms, kad jeigu esi nuteistas, tau automatiškai panaikinamas imunitetas, mandatas“, – LRT radijui teigė A. Armonaitė.
Tačiau Laisvės partijos pirmininkė skeptiškai vertina pasvarstymus Seime atsisakyti slapto balsavimo.
„Aš manau, kad tai yra normali parlamentinė procedūra, kuri turėtų išlikti, nes yra asmenybių klausimai, skyrimai teisėjų ir panašiai, kur gal žmonės jaučiasi drąsiau balsuodami slaptai“, – akcentavo politikė.
„Tai, sakyčiau, kad mandato klausimą tikrai galima svarstyti ir naikinti, jeigu esi nuteistas, slaptas balsavimas turėtų kaip tradicinė parlamentinė procedūra likti“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad J. Razma trečiadienį registravo kelias Seimo statuto pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti visuomenės teisę žinoti, kaip balsuoja jų išrinkti parlamentarai. Parlamento vicepirmininkas šiomis pataisomis taip pat siūlo atsisakyti išeitinių išmokų mokėjimo įkalinimo įstaigoje kadenciją baigusiems Seimo nariams.
Taip pat parlamentarai užsimena, kad pavasario sesijoje Seimui bus pateiktos Konstitucijos pataisos, kuriomis siūloma automatiškai naikinti nuteisto Seimo nario mandatą.
Gruodžio mėnesį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.
Reaguojant į šį Seimo sprendimą iš opozicijos pasigirdo įtarimai, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto V. Gapšio apkaltos procese. Visgi šiuos Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės viešai išsakytus įtarimus valdantieji atmetė.
Apeliacinis teismas lapkričio 22 dieną pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.