„Mes esame avangardas. Mes toli gražu nesame tobuli. Kartais klystame, bet darome viską, kas mūsų jėgose, kad atstovautume visiems, kas mumis tiki ir į mus deda viltis“, – parteičiams sakė ji.
Jos teigimu, pandemija suteikė daug galimybių – sužibėti gyvybės mokslų pasaulyje, gaminti skiepų sudedamąsias dalis, medicinos įrangą ar kitas veikliąsias medžiagas.
„Tie 600 įmonių, kuriose jau šiandien dirba tūkstančiai darbuotojų, ir universitetai, kurie išleidžia šimtus talentingų studentų, gali čia, Lietuvoje, kurti sprendimus, padedančius spręsti pasaulinius sveikatos iššūkius“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Laisvės partijos lyderė kalbėjo ir apie inovacijų sritį, kuri, pasak jos, neleido epidemijos metu visiškai sustoti ir užsidaryti.
„Daug kam naivų šypsnį keliančios kosmoso technologijos jau šiandien keičia mūsų kasdienį gyvenimą. Lietuvos aktyvus įsitraukimas į šių technologijų vystymą ir partnerystes jau šiandien kuria pokyčius sveikatos, optikos ir lazerių, robotikos, dirbtinio intelekto, aplinkos apsaugos srityse“, – sakė politikė.
A. Armonaitė taip pat teigė, kad Lietuva didžiuojasi šalies mokslininkais bei tuo, kad jie pirmą kartą Lietuvos istorijoje galės dalyvauti Europos Kosmoso Agentūros astronautų atrankoje.
„Bravo Mariui Skuodžiui ir komandai už parodytą lyderystę kviečiant Elono Musk’o „Starlink“ kompaniją žengti žingsnį Lietuvoje“, – pabrėžė A. Aromaitė.
Kalbėdama apie ekonomiką, ji pažymėjo, kad Lietuva „medžioja“ užsienio investicijas.
„Būtent mūsų pastangomis realiai pradėjo veikti stambių investicinių projektų „žaliasis koridorius“, kuris suteiks Lietuvai pranašumą konkuruojant dėl stambių investicijų. Tiek tarptautinės, tiek Lietuvos įmonės Lietuvoje plėsis greičiau ir paprasčiau, ženkliai trumpės procedūros ir biurokratija, ir bus daugiau ekonominės laisvės“, – tęsė Laisvės partijos lyderė.
A. Armonaitės teigimu, tikimasi, kad Lietuva taps namais progresyviems verslams iš Baltarusijos.
„80 įmonių jau persikėlė arba aktyviai svarsto – dar šimtus galime pritraukti. Būtent mūsų pastangomis jiems darbuotojų ir investicijų perkėlimas jau greitai taps labai paprastas ir automatinis. Palaikome už liberalią demokratiją kovojančius žmones ir kviečiame juos saugiai tęsti savo veiklą Lietuvoje, arti savo namų“, – kalbėjo ji.
Armonaitė: lemtingame skrydyje galėjome būti bet kuris iš mūsų
Laisvės partijos lyderė pabrėžė, kad prieš kelias savaites priverstinai nutupdytame lėktuve galėjo būti bet kuris šalies pilietis.
„Sunku ir įsivaizduoti, kaip neramu buvo režimo nutupdyto lėktuvo keleiviams ir jų artimiesiems. Ką jau kalbėti apie įkalintą blogerį ir žurnalistą Romaną Protasevičių bei Sofiją Sapega.
Kai tau viso labo 26-eri ir diktatorius pasitelkia visą jėgą, tarnybas, karinius lėktuvus tik tam, kad tave iškrapštytų iš lėktuvo, kuriuo tu skrendi – žinok, kad tavo veikla yra kur kas galingesnė už bet kokį žiaurumą, kuris prieš tave demonstruojamas“, – sakė A. Armonaitė.
Sunkiausia kalbos dalis – žmogaus teisės
Patijos pirmininkė išskyrė ir sunkiausią savo kalbos dalį – žmogaus teisių darbotvarkę.
„Tačiau yra dalykas, kuris nekainuoja biudžeto lėšų, netgi didžiajai daliai Seimo narių nekainuoja daug darbo. Bet, deja, sunkiai skinasi kelią. Tai yra visa vidaus politikos žmogaus teisių darbotvarkė“, – teigė A. Armonaitė.
Baudžiamieji įstatymai, pasak jos, daugeliui atrodo vienintelė išeitis.
„Kai nenorime ir nerandame savyje jėgų priimti kitą. Kai pritrūksta politinės valios ir drąsos net duoti startą parlamentinei diskusijai apie istorinius žmogaus teisėms sprendimus, kurie padėtų šimtams tūkstančių žmonių“, – situaciją apibūdino politikė.
Tai, pabrėžė A. Armonaitė, yra signalas visai Laisvės partijai.
„Ne viskas, kas Vakarų liberaliose demokratijose yra priimta, ir mums, kaip žmonėms, visiškai savaime suprantama, yra aišku ir suprantama kitiems, deja“, – pažymėjo ji.
„Tą aš priimu, kaip užduotį – telkti, argumentuoti, įtikinti, kad šie pokyčiai reikalingi ir būtini.
Kad žmogaus teises gintume ne tik savo kaimynystėje ar pasaulyje, bet ir tvirtai laisvės idėjų vėliavą iškeltume Lietuvoje“, – pridūrė A. Armonaitė.