Kaip išsiaiškino Delfi, P. Aršausko šeimos sklypuose Asvejos regioniniame parke, draustinyje, Asvejos ežero pakrantėje, buvo nustatytas juridinis faktas dėl buvusių sodybų. Pirmos instancijos teismui priėmus tokius sprendimus sklypų savininkai draustinyje įgyja teisę statyti. Priešingu atveju statybos draustinyje yra draudžiamos.
Todėl savininkai Lietuvoje linkę ieškoti ir niekad neegzistavusių sodybų. Tokia situacija buvo susiklosčiusi Pajūrio regioniniame parke, kai keli sklypų savininkai sukčiaudami bandė įrodyti, jog jų sklypuose yra stovėjusios sodybos.
Delfi žurnalisto Tomo Janonio tyrimą galite rasti paspaudę čia.
Apeliacinės instancijos teismas priėmė naują sprendimą – panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos Asvejos regioniniame parke fakto nustatymo ir atmetė piliečio pareiškimą.
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2005 m., 2006 m. ir 2015 m. priėmė sprendimus, kuriais pagal piliečių prašymus buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai dėl buvusių sodybų saugomoje teritorijoje – Asvejos regioniniame parke – buvimo. Buvo siekiama sodybas atstatyti, taip pat po šių teismo sprendimų žemės sklypai buvo padalinti, pakeista jų paskirtis.
„Praėjusių metų rudenį viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimai pažeistą viešąjį interesą, Generalinė prokuratūra, siekdama tai išsiaiškinti, savo iniciatyva nedelsiant pradėjo tyrimą.
Generalinė prokurorė N. Grunskienė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydama atnaujinti procesą teismo 2005 m., 2006 m. ir 2015 m. išnagrinėtose civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Teismui atnaujinus procesus ir išnagrinėjus bylas, buvo prašoma panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d., 2006 m. spalio 18 d. ir 2015 m. vasario 26 d. sprendimus ir atmesti pareiškėjų pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių sodybų buvimo fakto nustatymo“, - teigiama Prokuratūros pranešime.
Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs generalinės prokurorės pateiktus prašymus, 2023 m. kovo 2 d. ir kovo 15 d. priėmė sprendimus atnaujinti procesus 2-ose civilinėse bylose, kuriose 2005 m. ir 2015 m. Švenčionių rajono apylinkės teismas jau buvo priėmęs įsiteisėjusius sprendimus dėl juridinę reikšmę turinčių sodybos Asvejos regioniniame parke faktų nustatymo. Atnaujinti analogišką procesą 2006 m. Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė, nes neišlikusi civilinė byla. Dėl šio Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo generalinės prokurorės įgaliota atstovė apeliacine tvarka pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydama teismo šią nutartį panaikinti ir procesą atnaujinti. Teismui prokurorė pateikė naujų archyvinių duomenų.
„Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal generalinės prokurorės įgaliotos atstovės atskirąjį skundą, 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą atlikęs surinktų įrodymų vertinimą pagal savo įsitikinimą.
Ši teismo nutartis buvo apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Jis išnagrinėjo generalinės prokurorės įgaliotos atstovės kasacinį skundą dėl nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje nustatant juridinę reikšmę turintį faktą sodybos atkūrimui Asvejos regioniniame parke. Teismas paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria netenkino generalinės prokurorės prašymo atnaujinti procesą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėję teismai padarė išvadą, jog esant sunaikintai civilinei bylai, kurioje prašoma atnaujinti procesą bei nesant išlikusių byloje buvusių dokumentų, kurias remiantis buvo priimtas sprendimas, išvada apie įrodymų pakankamumą ir jų vertinimą būtų grindžiama tik prielaidomis, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą. Teisėjų kolegija pripažino, kad vien ši aplinkybė yra nepakankama konstatuoti, jog negalima atnaujinti proceso. Teismas pažymėjo, jog prokuroro skundo argumentai nesudaro pagrindo manyti, kad teismai netinkamai sprendė klausimą dėl proceso neatnaujinimo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį paliko nepakeistą“, - teigiama prokuratūros pranešime.
Civilinėse bylose, kuriose 2005 m. ir 2015 m. Švenčionių rajono apylinkės teismas jau buvo priėmęs įsiteisėjusius sprendimus dėl juridinę reikšmę turinčių sodybos Asvejos regioniniame parke faktų nustatymo, Vilniaus regiono apylinkės teismas pagal generalinės prokurorės prašymą atnaujino procesus, tačiau priėmė nutartis atmesti prašymus panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo priimtus minėtus sprendimus. Teismas sprendė, kad bylose ištirtų įrodymų – liudytojų paaiškinimų, archyvinių ir kitų dokumentų, ir šiais įrodymais nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadas apie ginčo žemės sklypuose buvusias sodybas. Prokuroro į bylas pateiktas istorinių kartografinių žemėlapių ištraukas, kuriose sodybos statiniai ginčo žemės sklypuose nebuvo pažymėti, teismas vertino kaip netikslias, savaime nepaneigiančias statinių sklypuose buvimo.
Šias teismo nutartis generalinės prokurorės įgaliota atstovė taip pat apskundė aukštesnės instancijos teismams.
„Š. m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, priėmė sprendimą, kuriuo patenkino generalinės prokurorės įgaliotos atstovės atskirąjį skundą panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos Asvejos regioniniame parke fakto nustatymo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos.
Teismas sutiko su prokuroro pozicija, kad šioje byloje tinkamas įrodymų vertinimas yra ypač reikšmingas, nes žemės sklypas yra miško paskirties, jo vieta yra saugomoje teritorijoje, kurioje statybos veikla galima tik tam tikrais įstatyme numatytais atvejais, todėl pagrįstas įsitikinimas dėl sodybos buvimo fakto ginčo sklype yra svarbus viešojo intereso gynimo kontekste. Taip pat konstatavo, kad piliečio, siekusio nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, reikalavimas nebuvo įrodytas, todėl neturėjo būti tenkinamas. Nagrinėjamoje byloje Švenčionių rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 14 d. sprendimu, tenkindamas pareiškimą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą“, - teigiama prokuratūros pranešime.
Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo generalinės prokurorės įgaliotos atstovės apeliacinį skundą ir dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. priimto sprendimo. 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi jis paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį, kuria buvo atmestas prašymas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą. Š. m. sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti generalinės prokurorės įgaliotos atstovės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties peržiūrėjimo.