Bendrojo pagalbos centro (BPC) pateiktos statistikos duomenimis, gruodžio 24-ąją tiek dienos metu, tiek Kūčių vakarą, skambučių sulaukiama mažiau, o per šv. Kalėdas skambučių padaugėja – daugiausia jų sulaukiama antrąją dieną, t. y. gruodžio 26 d.
„Prireikia daugiau tiek policininkų, tiek medikų pagalbos. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir aplinkosaugos kompetencijos įvykių skaičius neišsiskiria – jis būna panašus, kaip ir kitomis dienomis“, – komentavo BPC atstovė spaudai Vilma Juozevičiūtė.
Vis dėlto atstovei didžiausią nerimą bendrame kontekste kelia visuomet labai išsiskirianti pirmoji Naujųjų metų diena. Pasak jos, sausio 1 d. pastebimas padidėjęs priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos poreikis.
„Ir neatsitiktinai – švenčiant Naujųjų sutikimą, leidžiant fejerverkus kasmet įvyksta įvairių nelaimių, kyla nemažai gaisrų. Ypač dažnai dega šiukšlių konteineriai. Matyt, dėl ten įmestų petardų ar fejerverkų.“
Anot V. Juozevičiūtės, pirmoji Naujųjų metų diena, o tiksliau – pirmosios jos valandos, visada pasižymi labai dideliu tiek skambučių, tiek užregistruotų pranešimų skaičiumi.
„Jai neprilygsta nei viena kita diena metuose. Naujametę naktį įvyksta daug smurtinių nusikaltimų, konfliktų, taip pat tragiškų ir nelaimingų įvykių, kai prireikia skubios medikų pagalbos. Gal kiek ir paradoksalu, bet kiekvienais matais sulaukiama nemažai nusiskundimų dėl fejerverkų.
Dažnai vyresnio amžiaus gyventojai ima piktintis, kai vidurnaktį pasigirsta fejerverkų ir petardų griausmas. Tokiais atvejais mūsų operatoriai stengiasi juos nuraminti, paprašyti truputį pakantumo – juk tai išskirtinė, šventinė naktis“, – apie keistesnio pobūdžio pagalbos skambučius kalbėjo ji.
Tačiau, sakė ji, ir besilinksminantys, fejerverkus leidžiantys gyventojai turėtų neužsimiršti, nešaudyti kelias valandas ir laikytis visų saugumo reikalavimų.
„Lyginant kelis pastaruosius metus būtų sunku įžvelgti kažkokias tendencijas. Štai, pavyzdžiui, 2017 m. sausio 1 d. buvo užregistruota 12049 skambučiai, 4907 pagalbos prašymai. 2018 m. sausio 1 d. skambučių buvo mažiau – jų užregistruota 10490, o parengta ir perduota pranešimų – 4432.
2019 m. sausio 1 d. buvo panašūs skaičiai –10313 skambučių, 4367 pranešimai, o 2020 m. sausio 1 d. skaičiai vėl išaugo – skambučių užregistruota 10771, o pranešimų – 5261.“
Specialistės paprašyta paaiškinti, kodėl taip skiriasi skambučių ir užregistruotų pagalbos prašymų skaičius, komentavo, kad liūdna, bet labai daug sulaukiama trukdančių skambučių, kai skambina neblaivūs asmenys.
„Naujametę naktį sulaukiame skambučių iš žmonių, norinčių pasveikinti mūsų pareigūnus, padeklamuoti jiems eilėraštį ar padovanoti dainą... Nemažai skambučių būna ne pagal paskirtį, kai skundžiamasi nevalytais keliais, norima išsikviesti taksi ir pan.
Taip pat būna ir pasikartojančių skambučių dėl to paties įvykio. Todėl parengtų ir perduotų pranešimų skaičius daug mažesnis ir nesiekia net pusės visų registruojamų skambučių skaičiaus“, – paaiškino ji.
Dėl karantino – ir taip išaugęs smurtas artimoje aplinkoje
Ekspertai įspėja, kad karantinas ir izoliacija turi reikšmingų pasekmių smurto artimoje aplinkoje mastams: buvimas visą laiką kartu šeimose kelia įtampą ir neabejotinai turi įtakos pasikeitusiam tiek smurtautojo, tiek smurto aukos elgesiui.
Policijos duomenimis, per pirmąjį karantiną pavasarį iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius išaugo apie 20 procentų. Prie patikros punkto Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje policijos vadovas Renatas Požela komentavo, kad ir per antrąjį karantiną išlieka ta pati tendencija.
„Liūto dalis šių atvejų yra susiję su nesaikingu ir neatsakingu alkoholio vartojimu. Tikrai matome tas grėsmes, kai žmonės būdami privačiose erdvėse vis tik piktnaudžiaus alkoholiu ir paskui iš to kils visos kitos problemos.“
Lietuvos policijos atstovė spaudai Revita Janavičiūtė „Delfi“ irgi nurodė, kad analizuojant šventinį kelių metų laikotarpį galima teigti, kad lietuviai vis dar nevengia švenčių metu vartoti alkoholio.
„Per šventes padaugėja įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, eismo įvykių ir kitų viešosios tvarkos pažeidimų. Tikimės, kad šių metų šventiniu laikotarpiu, šalyje įsigaliojus griežtam karantinui, pažeidimų statistika bus gerokai mažesnė.“
Taip pat patikino, kad šventiniu laikotarpiu policija pajėgas ir darbą organizuos taip, kad nenukentėtų tiesioginės funkcijos ir būtų užtikrinamas karantino reikalavimų laikymasis.
„Judėjimo ir kitus ribojimus padės prižiūrėti šauliai, karo policija, pasieniečiai, policijos rėmėjai, Viešojo saugumo tarnybos ir kitų tarnybų pareigūnai“, – sakė ji.
Medikų tokie iškvietimai nestebina
Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Zdislavas Skvarciany komentavo, kad kol kas sunku pasakyti, koks tas šventinis laikotarpis bus medicinos darbuotojams.
„Anksčiau ypatingų iškvietimų nebūdavo. Aišku, padaugėdavo kažkiek atvejų dėl alkoholio perdozavimo. Taip pat, ypač antrą arba trečią švenčių dieną, padaugėja apsinuodijimų, bet tai tikrai nėra labai ženklūs dalykai.“
Paklaustas, ar per koronaviruso krizę tos šventinės dienos negali tapti didesne darbo apkrova medikams, sakė, kad labai sunku prognozuoti.
„Mano galva, per šias šventes, kai nebus renginių, kitokių šventinių susibūrimų, tikrai galbūt bus paprasčiau. Mes esame visą laiką pasiruošę reaguoti: dirbame, brigados važiuoja. Iškvietimų skaičius šiuo metu yra panašus kaip ir anksčiau, pavyzdžiui, prieš savaitę arba prieš dvi.“
Taip pat tikino, kad šventiniu laikotarpiu pasitaikančios traumos labai priklauso nuo orų.
„Jeigu slidu, tuomet ir pasitaiko daugiau trauminių nelaimių. Tiesa, dabar sunkiau pasakyti, kaip bus, mat jeigu žmonės vis tiek išeis į gatvę, bandys pasilinksminti, tada ir matysime, kaip bus. Viskas šiuo atveju priklauso nuo orų ir kaip elgsis žmonės per tą laikotarpį.“
Z. Skvarciany teigimu, didžiulis viruso plitimo mastas turėjo bent kažkiek pakeisti visuomenės įpročius.
