„Su Jumis bendravau prieš metus, praeitų metų spalio 1-5 dienomis, kai vyko valstybės lygio fukcinės pratybos. Mes džiaugėmės, kad pagrindinius mūsų vertinimus savivaldybės, kurios turėtų pirmiausia imtis skubių apsaugomųjų veiksmų, tai yra Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono, padarė ženklią pažangą toje srityje.
Mes liepos 21-25 dienomis atlikome praktinį savivaldybių, kurios pakliūna į 100 km atstumą nuo statomos AE, vertinimą. (…) Žinutė tokia, kad savivaldybės žiūri geranoriškai, ruošiasi, stengiasi, mes, kaip prieš PAGD, kitos valstybės institucijos civilinės saugos srityje, esame nusiteikę teikti visą įmanomą praktinę ir metodinę pagalbą“, - po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus (PAGD) pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
PAGD direktoriaus pavaduotojas apgailestavo, kad minėtu laikotarpiu neįvyko praktinis Vilniaus miesto savivaldybės pasirengimo įvertinimas.
„Teko bendrauti ir su specialistais, priežasčių įvardinti negaliu. Galbūt – dėl COVID-19, galbūt savivaldybės administracijos žmonės nerado laiko, būdų arba buvo per daug užsiėmę tuo metu. (…)
Vilniuje yra pakankamas potencialas žmonių, kurie užsiima civiline sauga. Mūsų vertinimu, jie turi pakankamą supratimą. Tą rodo ir mūsų paskutinių patikrinimų rezultatai. O šiais metais planuojame atlikti ir planinį Vilniaus m. civilinės saugos būklės patikrinimą“, - sakė M. Kanapickas.
Kritikavo Vilniaus požiūrį
NSGK pirmininkas iš valstiečių žaliųjų frakcijos Dainius Gaižauskas konstatavo, kad tokio posėdžio labai reikėjo, ir jis padėjo identifikuoti esamas spragas.
„Šiek tiek susiduriame su dviejų lygių valdymo problema – kada situacija sprendžiama valstybiniu ir savivaldos lygmeniu. Jeigu atsitiktų nelaimė Astrave, valstybė yra bendrąja prasme pasirengusi. Tai yra mes žinome, ką reikia daryti, kokių priemonių reikia.
Mokymai, kuriuos esame atlikę, parodė mūsų spragas ir trūkumus – dėl apsirūpinimo jodo tabletėmis, saugos priemonių, informavimo apie nelaimę laiko, priemonių ir būdų, valymo darbų, evakuacijos, maisto rezervo. Šie klausimai valstybiniu lygmeniu yra išspręsti. Tam tikros priemonės jau yra išdalintos į savivaldybes, tačiau ne visos savivaldybės ne tik, kad yra išdalinę, bet dar ir savo planavimo lygmenyje turi spragų, kurios vertintinos kaip labai neatsakinga veikla“, - sakė D. Gaižauskas.
Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad Vilnius iš viso nedalyvavo nei vienuose mokymuose, taip pat tai buvo vienintelė savivaldybė, kuri ignoravo PAGD prašymą dalyvauti apklausoje, ko jiems trūksta, rengiantis galimai nelaimei Astravo AE.
„Taip negali būti, kad Vilnius pakliūna į tam tikrą zoną, bet nedalyvauja niekur, ypač, kai organizuojami valstybiniai mokymai. Pliažą įrengė, bet poryt pasileidžia Astravas, ir mes net nežinome, ar jie yra pasirengę. Ką jūs, vilniečiai, darysite? Tai liko tik klausimas. Žinoma, valstybė reaguotų, bet tas ignoravimas parodė tokią spragą, kad dvi valdymo rūšys šiuo metu nesusikalba“, - sakė D. Gaižauskas.
Pasak NSGK pirmininko, Vyriausybė jau yra sukūrusi grėsmių valdymo grupę, kurioje bus apibendrinta visa informacija apie sistemines problemas, siūlys įstatymų pakeitimus.
„30 km spinduliu visos savivaldybės žino, ką daryti, planavimas yra padarytas. Jodo tabletės yra duotos, bet jos užstringa savivaldoje – seniūnai neišdalino arba pan. PAGD skaičiavimu, (…) viena mažoji ant sienos esant savivaldybė (Švenčionių savivaldybė) yra išdalinusi tik 10 proc. visko“, - kalbėjo D. Gaižauskas.
Kalbėjo apie dviejų lygmenų problemą
Seimo NSGK narys iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Laurynas Kasčiūnas po posėdžio apgailestavo, kad apie pasirengimą Astravo AE paleidimui kalbama, lyg dar turėtume trejus ar ketverius metus.
„Juk galbūt penktadienį įvyks fizikinis Astravo AE paleidimas. Ji bus įjungiama, ir tada iki kitų metų pirmo ketvirčio pirmas blokas turėtų pradėti veikti visu galingumu. Yra keli etapai, ir kiekvienu etapu avarijų, incidentų rizika didėja.
Turime du-tris mėnesius, ir tai, ką mes išgirdome šiandien apie sistemos pasirengimą, tai man liko jausmas, kad yra dvejų-trejų metų atsilikimas“, - sakė L. Kasčiūnas.
Didžiąja problema parlamentaras įvardijo nesusikalbėjimą tarp valstybės ir savivaldybės institucijų.
„Pavyzdžiui, valstybės institucijos yra nupirkusios jodo tablečių. Jos jau ne tik, kad jau yra, bet ir atiduotos savivaldybėms. Bet, jeigu Jūs manęs paklaustumėte, ar mes gavome atsakymą, kad tos jodo tabletės jau yra pas gyventojus, arba, kad gyventojai tiksliai žinotų, kur ateiti, jeigu jų reikės, toje vietoje mes iki galo neturime patikimos informacijos, nes kontrolės mechanizmo šitoje vietoje nėra“, - kalbėjo L. Kasčiūnas.
Kartu politikas teigia girdįs ir savivaldybių argumentus, kad joms vis prirašo naujų įpareigojimų, bet pinigų neduoda.
„Valstybė siūlo tada joms ieškoti kažkokių projektų, (…) šia prasme krūvis įpareigojimų kraunamas, o resursų pakankamai neskiriama. Čia yra valstybės problema“, - sakė L. Kasčiūnas.
Parlamentaro įsitikinimu, kad turi būti numatytos įstatymo pataisos, kad branduolinės saugos srityje Vyriausybės įgaliotas atstovas arba institucija turėtų išskirtines teises atvykti į savivaldybę, ir kontroliuoti, kaip viskas vyksta.
Jis taip pat teigė pasiūlęs komitetui dėl situacijos Vilniuje draugiškai kreiptis į miesto merą su raginimu bendradarbiauti.
„Apie Vilnių čia yra atskira kalba. Mes nagrinėjame savivaldybes, kai trečdalį gyventojų turintis Vilnius nedalyvauja ir neteikia duomenų. Nutarėme komitetui kreiptis į Vilniaus miesto merą, kad „gal vis dėlto sudalyvaukime ir pratybose, ir duomenų apsikeitime, kad žinotų sostinės gyventojai, ką reikėtų daryti, jeigu įvyktų incidentas“, - sakė L. Kasčiūnas.
Kaip jau „Delfi“ rašė, tikėtinas Astravo AE fizikinis paleidimas numatytas penktadienį. Plačiau apie tai skaitykite čia.