Kreipimesi Seimo nariai taip pat sveikina ir džiaugiasi prezidento pasirinkimu pirmojo vizito vykti į Lenkiją.
„Tai labai aiškiai rodo, kad prezidentas supranta ir vertina Lietuvos ir Lenkijos partnerystę, kaip strategiškai svarbią. Tai buvo matoma jau rinkimų kampanijos metu, kai prezidentas išreiškė paramą Vašingtono ir Varšuvos susitarimui didinti JAV karių kontingentą mūsų kaimyninėje šalyje“, – sako L. Kasčiūnas.
P. Saudargo teigimu, Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės svarba yra akivaizdi – tai mūsų „langas“ į didesnę energetinę nepriklausomybę ir strateginę – infrastruktūrinę integraciją su Vakarais ir atrama stabdant Rusijos imperines ambicijas.
„Dabartiniame gerėjančių Lietuvos ir Lenkijos santykių kontekste, itin svarbu išlaikyti NATO kolektyvinės gynybos, ES Rytų politikos klausimus ir bendrų energetinių bei infrastruktūrinių projektų įgyvendinimą dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių darbotvarkės viršuje. Taip pat svarbu užtikrinti, kad šią darbotvarkę būtų įmanoma vykdyti be išankstinių sąlygų, primestų „namų darbų“ bei išlaikant pagarbą abiejų tautų tradicijoms, tautinei tapatybei, politiniam savarankiškumui ir nedalijant nepamatuotų pažadų, kas ilgą laiką buvo daroma kai kurių Lietuvos Respublikos atstovų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak P. Saudargo, Lietuvos atstovai nuo pat 1994 m. draugystės sutarties pasirašymo nuolat dalijo Lenkijai pažadus: dėl asmenvardžių, vietovardžių, švietimo ir t. t. „Tokius pažadus dalijo tiek prezidentai, tiek premjerai, tiek užsienio reikalų ministrai ar Seimo narių delegacijos. Vis dėlto, dažnas politikas, prieš žadėdamas, nepasitikrindavo, ar turi tam pritarimą Seime ir ar jo pažadai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Nepamatuotų pažadų dalijimas sukūrė lūkesčius Lenkijoje, o pažadų netesėjimas komplikavo dvišalius santykius“, – pažymėjo P. Saudargas.
L. Kasčiūnas teigė, kad rinkimų kampanijos metu iš prezidento išgirdome labai aiškią ir ne kartą pakartotą nuostatą, kad jis palaiko asmenvardžių rašybą lotyniškais rašmenimis antrajame paso puslapyje ir tai, kad būtent ši pozicija atitinka visus tarptautinius reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.
„Tikiu, kad šios pozicijos prezidentas laikysis ir toliau. Tokia nuostata nesutrukdė prezidentui pelnyti rinkėjų simpatijas net lenkakalbiuose Lietuvos regionuose, kur antrame rinkimų ture palaikymą jums išreiškė daugiau nei 90 proc. balso teisę turinčių vietos gyventojų“, – pabrėžė Seimo narys.
„Artėjantis prezidento vizitas į Lenkiją – istorinė galimybė nutraukti šią nepagrįstų pažadų dalijimo politiką, išimti šiuos klausimus iš dvišalės darbotvarkės ir taip atversti naują santykių puslapį“, – teigė P. Saudargas.
Kaip ELTA jau skelbė, prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė antradienį pirmojo oficialaus vizito vyks į Lenkiją.
Varšuvoje šalies vadovas susitiks su aukščiausiais Lenkijos pareigūnais: prezidentu Andrzejumi Duda, Seimo pirmininku Mareku Kuchcinskiu, Senato pirmininku Stanislawu Karczewskiu, ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir buvusiu premjeru Jaroslawu Kaczynskiu. Vizito metu Prezidentas susitiks ir su gausia lietuvių bendruomene Varšuvoje.
Vizito programoje numatytas ir D. Nausėdienės bei Lenkijos prezidento žmonos Agatos Kornhauser-Dudos apsilankymas pas specialiosios olimpiados sportininkus. Šis Lenkijos pirmosios ponios globojamas projektas skirtas žmonėms, turintiems protinę negalią.