Vidudienį Laisvės aikštėje suoliukai nusėsti panevėžiečių. Skubama pasimėgauti rugsėjo saule, o viena senjorų kompanija čia susitinka kasdien.
„Ir kavos išgeria mūsų kolektyvas, (…) turiu termosą“, – sakė kalbintas senjoras Jonas.
Jis ir saldainių ponioms pasirūpina ir kol oras gražus, čia praleidžia valandų valandas.
„Lauke šilčiau, namuose dar nešildo“, – pridūrė senolis.
Panevėžyje jau pradėtas šildymo sezonas, bet dar ne visur radiatoriai įšilo. Šiemet šildymas mieste bus beveik 20 proc. brangesnis. Procentus senjorai verčia į eurus ir išeina, kad pinigines šis brangimas apie 15 eurų kas mėnesį paplonins.
„Kad viskas brangsta, saldainiai ir tie pabrango“, – tikino kalbinta senjorė.
Jonas sako, kad be saldainių apsieitų, kad tik šilčiau būtų.
„Geriau mažiau valgyti, bet šilčiau būtų. Labai laukiame [šildymo]“, – tikino panevėžietis Jonas Giedrys.
Paklaustas, kaip tikrina, ar jau šildo, ar ne, atsakė, kad kasdien po du tris kartus pačiupinėja vamzdį.
Ilgai laukti šilumo Jonui nereikės, mat Panevėžys vienas pirmųjų pradėjo šildymą. Šildosi ir kėdainiškiai, molėtiškiai, Kauno gyventojai. Vilnius dar neskuba. Vilniečių šį sezoną laukia daugiau nei perpus didesnės sąskaitos.
Prezidentūra ragina Vyriausybę ieškoti būdų, kaip kainų augimą valdyti ir siūlo variantus.
„Geresnis reguliavimas, kuris įgalintų tiekėjus geriau valdyti kainų šuolius, eksremalius šuolius. Taip pat neperkelti tos rizikos pilnai ant vartotojų, kurie dabar iki metų pabaigos turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją“, – komentavo prezidento patarėjas Jaroslav Neverovič.
„Tai labai ačių ponui Neverovičiui, bet Vyriausybė jau ir taip tuos klausimus sprendžia“, – žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.
Priemones, kaip bus amortizuojamos smarkiai augančios dujų, elektros ir šildymo kainos, I. Šimonytė žada jau greitai.
„Mes vertiname, kad tai yra laikinas toks labai staigus padidėjimas ir jis per laiką išsilygins. Tik kaip tai išdėstyti per laikotarpį, tam reikės įstatymų pakeitimų. Energetikos ministerija jau juos ruošia, taip pat ir dėl rinkos liberalizavimo galutinės datos atidėjimo diskusijos vyksta“, – tikino ji.
Energetikos ekspertai prastu sumanymu vadina norą liberalizuoti elektros sektorių.
„Realiausias variantas yra tą sistemą taikyti, kuri yra dabar taikoma. Tai yra tuos vartotojus, kurie negali susimokėti, reikia remti“, – komentavo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Vyriausybė jau suskaičiavo – kompensacijų prašančių šiemet padaugės beveik 8000.
„Kad gautų šildymo kompensacijas jau ir dabar yra priimtas sprendimas, kad nėra vertinamas turtas. Vertinamos tik pajamos, todėl tikrai kviečiu kreiptis į savivaldybes“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Prezidento patarėjas įtaria, kad kompensacijas skirstančios savivaldybės nesistengia informuoti gyventojų. Anot J. Neverovičiaus, kompensacijas už šildymą gauna šiek tiek daugiau nei 3 proc. gyventojų. Nors skurdo rizika patiria 7 kartus daugiau. Jis sako, kad pinigai, neišnaudoti kompensacijoms, gali būti švaistomi kitoms reikmėms.
„Kiek suprantu, tokių faktų yra.“
Savivaldybės atkerta, kad lėšų, skirtų kompensacijoms panaudojimą labai aiškiai apibrėžia įstatymas.
„Nėra galimybės merui – Akmenės, Jonavos ar Joniškio – prisigalvoti kur neišleistus socialinius pinigus išleisti. Savo reikmėms ar savivaldos reikmėms, parkams ar trinkelėms“, – tikino Mindaugas Sinkevičius.
Šiemet kompensacijoms už šildymą numatyta apie 14 mln. Ruošiantis kainų didėjimui, papildomai skirti dar 5 mln.