Paskutinis „Naujo ryto“ numeris buvo išleistas šių metų birželio 6 dieną (pradėtas leisti 1945 metais). Redakcijos, laikinai stabdančios ar visai nutraukiančios laikraščio leidybą, skaitytojus apie tai informuoja iš anksto. Bet paskutiniame „Naujo ryto“ numeryje – jokio perspėjimo. Kas atsitiko?
Klausimas, atrodo, neturėtų būti sudėtingas. Paskambinai į redakciją ir gavai rišlų paaiškinimą. Bet šiuo atveju – nieko panašaus. Laikraštyje nurodomas redaktorės telefono numeris nuolat išjungtas. Neverta belstis ir į Dominikonų gatvėje esančios redakcijos duris. Ant jų ilgai kabojo raštelis, kad darbuotojai atostogauja.
Nusiuntęs elektroninį laišką leidinio redaktorei po savaitės gavau vieno žodžio apimties laišką. „Atostogauju“, – parašė ji. Jokių paaiškinimų, kodėl nebeleidžiamas laikraštis, ar jis dar kada nors pasirodys.
Raseinių krašte vieša paslaptis, kad su „Naujo ryto“ leidyba yra susijęs buvęs Seimo narys, socialdarbietis Remigijus Ačas, nors jo pavardės nėra nei laikraščio darbuotojų, nei, kaip paaiškėjo, akcininkų sąrašuose. Jį labai dažnai būdavo galima sutikti redakcijos papalpose. Bet jei koks nors pašalietis būtų paklausęs, ką jis čia veikia, manau, būtų sulaukęs paaiškinimo, kad ėjo pro šalį ir užnešė skelbimą.
R. Ačo vaidmuo
Kad R. Ačas yra pagrindinis laikraščio temų formuotojas, įsitikinau nuo 2018 metų vasario pradžios iki tų pačių metų gruodžio vidurio dirbdamas „Naujo ryto“ redaktorės pavaduotoju ir rengdamas pagrindines laikraščio publikacijas. Dėl R. Ačo veiklos oficialumo „Naujo ryto“ redakcijoje tuo metu man dvejonių nekilo, nes būtent su juo buvo aptartos visos darbo sąlygos dar prieš man įsidarbinant laikraštyje.
Nepamenu nė vieno atvejo, kad publikaciją būtų tekę derinti su radaktore. Viskas buvo aptariama tik su R. Aču, ir redaktorė daugeliu atveju net nežinodavo, apie ką planuoju rašyti.
Dirbau, mano įsitikinimu, akivaizdžiai kišeniniame laikraštyje. Tai buvo mano pasirinkimas ir dėl to niekam negaliu priekaištauti.
Išsisklaidė iliuzijos
Maketuotoja redakcijoje dirbusiai mano sutuoktinei vasaros pradžioje R. Ačas pasiūlė tapti bendrovės direktore. Mums iš karto kilo įtarimų, kad tokiu būdu, pasiūlius neva solidų postą, bus bandoma mus įklampinti į painius „Naujo ryto“ ūkinius reikalus ir tokiu būdu supančioti pasirinkimo galimybę.
Sutikome. Bet jau pirmas atsitiktinumas iš karto išsklaidė visas mūsų iliuzijas. Atsitiko taip, kad į eismo įvykį pateko vienas Raseinių rajono tarybos narys. Jis buvo neblaivus. Apie šį incidentą parengiau gana išsamų foto reportažą, planavome jį publikuoti pirmame „Naujo ryto“ puslapyje.
Netrukus man paskambino R. Ačas ir ėmė aiškinti, kad apie avariją reikėtų rašyti glaustai ir neminėti, kad politikas buvo neblaivus. Patariau R. Ačui tokiu atveju publikaciją parašyti pačiam. Kiek vėliau vienos partijos atstovas man užsiminė, jog į eismo įvykį patekusio politiko parodymai galėjo turėti įtakos kažkokiame teismo procese.
Buvau atleistas
Labai staigiai išgaravus iliuzijoms apie galimą nepriklausomą laikraščio poziciją visu aštrumu atsiskleidė dar viena tuo metu ryškėti ėmusi redakcijos bėda – nesugebėjimas ar nenorėjimas laiku atsiskaityti už atliktą darbą.
Galiu tik spėlioti, ar tai atsitiktinumas, ar ne, tačiau atsiskaitymai už darbą ėmė strigti tuomet, kai R. Ačas Raseinių rajono savivaldybėje neteko svarbių pareigų – buvo pašalintas iš administracijos direktoriaus posto.
Situacija vis prastėjo. Du mėnesius iš eilės nesulaukęs atlyginimo, parašiau pareiškimą, kad nuo gruodžio 19 dienos išeinu iš darbo. Tada prasidėjo visokie šakar makar.
Teismas panaikino atleidimą
Tai vertinau kaip susidorojimą. Kreipiausi į Lietuvos žurnalistų sąjungą (LŽS). Apie mano atleidimo aplinkybes sužinojęs LŽS Kauno skyriaus vadovas, laidos apie krepšinį „Krepšinio pasaulyje“ kūrėjas Vidas Mačiulis buvo priblokštas.
Sulaukiau didžiulės moralinės paramos. V. Mačiulis dalyvavo Raseinių apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo svarstomas mano atleidimo teisėtumas, ir kalbėjo apie tai, kad atleidimo aplinkybės yra akivaizdžiai manipuliacinės, siekiant susidoroti su žurnalistu.
V. Mačiulio teigimu, teismo posėdžiuose turėtų dalyvauti redaktorė ir paaiškinti, kaip iš tiesų buvo organizuojamas darbas, kas ir kaip redakcijoje skirdavo užduotis.
Patyręs žurnalistas atkreipė dėmesį, kad reikalavimas žurnalistui sėdėti prie stalo nuo 8 iki 17 val. yra absurdiškas, nes laikantis tokio reikalavimo nebūtų įmanoma parengti publikacijų.
Ironiška tai, kad buhalterė, parašiusi pareiškimą, kad nematė manęs darbe tris dienas nuo 8 iki 17 valandos redakcijoje, dirbo tik pusę darbo dienos (puse etato), tad negalėjo matyti, ar aš sėdžiu prie stalo visą dieną.
Kita vertus, net ir nebuvo tokio susitarimo, kad turiu kabinete sėdėti nuo 8 iki 17 val. Kai reikėdavo, redakcijoje ar namuose dirbdavau ir iki 11 val. vakaro, ir savaitgaliais.
Pasipylė gandai
Raseinių apylinkės teismas mano atleidimą panaikino ir priteisė sumokėti pradelstus darbo užmokesčius ir delspinigius.
Žinant, kad „Naujas rytas“ nuolat turėjo problemų net dėl minimalių atsiskaitymų su darbuotojais, teismo priteista suma redakcijai, manau, gali būti nepakeliama. Kad ir kaip būtų, „Naujas rytas“ apskundė sprendimą, tad bylos nagrinėjimas, matyt, dar bus tęsiamas.
Raseiniuose jau kuris laikas sklando gandai apie skubiai planuojamas parduoti patalpas, kuriose veikė „Naujo ryto“ redakcija.
Kažkas lyg girdėjęs, kad laikraštis vėl pasirodys rugsėjį. Yra pasakojančių, kad „Naujas rytas“ užsilenkė nuo skolų naštos. Atsirado mačiusių redaktorę kartu su R. Aču savivaldybės įmonėje „Raseinių šilumos tinklai“.
Prieštaringas paaiškinimas
Žinant „Naujo ryto“ virtuvę, būtų keista, jog apie prapuolusio laikraščio padėtį ir ateitį bent ko nors negalėtų papasakoti būtent R. Ačas.
Prieš keletą savaičių buvau jam nusiuntęs klausimus dėl situacijos „Naujame ryte“. Tačiau atsakymo nesulaukiau. R. Ačas neatsiliepė ir į telefono skambučius.
Dar kartą jam paskambinau liepos 31 dieną. Pagaliau atsiliepė.
Išgirdęs klausimą, ar planuojama atnaujinti „Naujo ryto“ leidybą, R. Ačas sakė: „Nežinau, reikia Lino (Linas Rėbžda – vienintelis „Naujo ryto“ akcininkas – žurnalisto pastaba) klausti, esu dabar atitolęs nuo tų reikalų.“
Pasiteiravus, kodėl atitolo nuo „Naujo ryto“ reikalų, R. Ačas teigė turintis kitų veiklų.
– Kokiu pagrindu man ir redaktorei jūs skirdavote užduotis, juk jūs „Naujame ryte“ neužėmėte jokių pareigų?
– Pats labai puikiai žinai, kad buvo parašytas akcininko įgaliojimas. Ir jį matei savo akimis. Viskas, aš daugiau nieko nenoriu komentuoti.
– Koks įgaliojimas?
– Patvirtintas notariškai apie tam tikrų įgaliojimų suteikimą. Pats labai puikiai žinai.
– Nežinau tokio įgaliojimo, jūs man nieko nerodėte, jei toks iš tiesų buvo...
– Tai aš nemanau, kad kiekvieną redakcijos darbuotoją turiu supažindinti. Tą žinojo Staselė („Naujo ryto“ redaktorė – red. past.), ji turi kopijas ir visa kita. Veikiau kaip pilnateisis akcininko patikėtinis. O jei nori įgaliojimo, kreipkis į notarinę kontorą, ten yra tas įgaliojimas.
Susitikimas redakcijoje
Iš karto po šio pokalbio apsilankiau „Naujo ryto“ redakcijoje. Kabinete radau redaktorę. Ji aiškino, kad dėl laikraščio ateities reikia klausti akcininko. Užsiminė, kad daugiau čia nebedirbs.
Maždaug po minutės redaktorės kabinete pasirodė „nuo redakcijos reikalų nutolęs“ R. Ačas. Nurodė redaktorei su manimi nekalbėti ir pakvietė lipti į antrą aukštą – tvirtino, jog parodys akcininko įgaliojimą, suteikiantį jam teisę redakcijoje užsiimti kažkokia veikla.
Lentynose, aplankuose, ant stalo jis ilgai ieškojo įgaliojimo, bet niekaip negalėjo rasti.
Taip ir neradęs dokumento „nuo redakcijos reikalų nutolęs“ R. Ačas paskambino redaktorei ir paprašė atnešti ieškomo įgaliojimo kopiją. „Atneškite man kopiją, aš iš tolo parodysiu ir viskas“, – pridūrė jis.
Redaktorės atnešto popieriaus R. Ačas kažkodėl į rankas man nedavė – prieš mano akis pamojavo maždaug dviejų metrų atstumu.
– Va, Remigjjų Ačą, „Naujas rytas“, viskas...
– O data, turinys?
– Aš parodžiau, kiek yra. Ne dabar parašytas ir ne vakar.
– Galima pasižiūrėti bent datą?
– Ne, negalima.
Kaip ir reikėjo tikėtis, jis atmetė ir prašymą atsiųsti vadinamojo įgaliojimo kopiją elektroniniu paštu.
Akcininkas buvo nekalbus
Nieko konkretaus apie pradingusio „Naujo ryto“ situaciją ir jo leidybos perspektyvas nieko apčiuopiamo nepapaskojo ir vienintelis akcininkas L. Rėbžda.
– Paaiškinkite, dėl kokių priežasčių prapuolė „Naujas rytas“?
– O kokiu tikslu aš jums turiu pasakoti?
– Žmonės domisi, prenumeratoriams neaišku, kas atsitiko, ar atgaus pinigus. Juk yra įsipareigojimai prenumeratoriams.
– Aš privalau jums atsakyti? Ar kaip?
– Privalote. Turėtumėte paaiškinti bent prenumeratoriams. Ar tai didžiulė paslaptis?
– Jie tegul man paskambina ir aš paaiškinsiu.
– Jie nežino, kur skambinti. Jūsų telefono numeris neskelbiamas, redaktorės telefonas išjungtas, žmonės nežino, kam skambinti.
– O ką?.. Redaktorės nebėra... O iš kur tu žinai, kur skambinti? Atvažiuok, pasikalbėsime, jei įdomu, į Klaipėdą. Kodėl aš tau turiu aiškinti per telefoną?
– Raštu atsiųsiu klausimus.
Po šio pokalbio praėjus kelioms minutėms vėl paskambinau „Naujo ryto“ akcininkui ir paklausiau, kada galėčiau atvykti į Klaipėdą. L. Rėbžda sakė nežinantis, kada galėtų susitikti, turintis važiuoti į Ukrainą.
Nusipirko sutuoktiniai Ačai
Vienintelis „Naujo ryto“ akcininkas neatsakė nei į vieną klausimą, tarp jų ir apie planus parduoti „Naujo ryto“ patalpas.
Kausimai jam buvo nusiųsti rugpjūčio 1 d. Paaiškėjo, kad „Naujo ryto“ patalpos jau buvo parduotos šių metų liepos 19 dieną „nuo redakcijos reikalų nutolusiam“ R. Ačui ir jo sutuoktinei Seimo narei Vidai Ačienei (nekilnojamo turto registro centrinio duomenų bando išraše nurodoma, kad vidutinė įsigyto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 45 tūkst. Eur.).
Prenumeratoriai – nežinioje
Birželio pradžioje pradingęs savaitraštis „Naujas rytas“, atrodo, paliko nežinioje šio laikraščio prenumeratorius. Bandydami išsiaiškinti, kodėl nesulaukia užsisakyto laikraščio, žmonės skambina ne tik redaktorei, bet ir buvusiems „Naujo ryto“ darbuotojams.
Man paskambinusi garbaus amžiaus moteris klausė, kur prapuolė laikraštis. Patarus kreiptis į laikraščio vadovus, sakė, jog vienintelis paskutiniajame leidinio numeryje nurodomas telefono numeris visada išjungtas.
Kokia yra leidinio ateitis ir ko gali tikėtis skaitytojai, žurnalistui nepaaiškino nei su laikraščiu siejamas R. Ačas, nei vienintelis akcininkas Linas Rėbžda, nei redaktorė S. Tijūnaitienė.
Kreipiausi paaiškinimo į bendrovę „Lietuvos paštas“, kuri laikraštį išplatindavo prenumeratoriams.
„Esame informuoti, kad nuo šių metų liepos 5 d. laikinai sustabdytas šio leidinio naujų prenumeratorių užsakymų priėmimas, daugiau informacijos iki šiol nesame gavę. Raseinių pašte esame sulaukę kelių prenumeratorių užklausų dėl negauto leidinio, tad šiuo metu ieškome sprendimų, kaip šią situaciją išspręsti“, – rašoma „Lietuvos pašto“ Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovės Aušros Kurtkutės žurnalistui atsiųstame paaiškinime.