"Ar šiandien iš tiesų kam nors rūpi regioninė kultūra? Ar tikrai šiandien kam nors rūpi regione kuriantis ir ten gyvenantis žmogus? Vietoj socialinės gerovės kūrėjui regione užtikrinimo siūlomi neatsakingai ir neprofesionaliai parengti rotacijų ir kadencijų mechanizmai, kalbama apie inovatyvumą ir atsinaujinimą, apie europėjimą ir naujas išskirtines kompetencijas už tai nesuteikiant nieko. Ar tikrai viso to galima tikėtis, kai kūrėją galima sutikti droviai nuleidusį akis "Humanoje" ar "Gausoje", kai jis neturi jokių galimybių atvykti į Vilnių nors į vieną spektaklį ar koncertą, nes ši išvyka pareikalautų net 50 proc. jo mėnesio pajamų?" - trečiadienį per kultūros politikai skirtą konferenciją Seime sakė R.Matulis.
Anot jo, kaip galima tikėtis, kad 60 tūkst. litų už universitetines studijas sumokėjęs žmogus atvažiuos į mažą miestelį dirbti už beveik minimalią algą, kurios beveik 80 proc. išleis būsto nuomai.
"Be to, žinodamas, kad jo idėjoms realizuoti nėra jokios rinkos, kad savo idėjų realizavimui neturi jokių mechanizmų, išskyrus savo protą. Ar tikrai regiono žmogus gali kokybiškai kurti kartais net nešildomoje patalpoje? Ar taip turi būti ugdomas ir savo laisvalaikį leisti mažo miestelio žmogus?" - klausė Kultūros centrų asociacijos vadovas.
Tuo pačiu jis pabrėžė, kad kultūros centrai per metus surengia beveik 50 tūkst. įvarių renginių ir projektų. Jų projektinė veikla per metus iš įvairių fondų pritraukia per 10 mln. litų, kultūros centrai savo veikla uždirba per 5,5 mln. litų, iš įvairių rėmėjų pritraukiama per 2 mln. litų.
"Visi šitie pinigai lieka mažuose miesteliuose", - akcentavo R.Matulis.
Pasak jo, labai svarbu, kad šie kūrėjai turėtų, kur realizuoti savo idėjas, sumanymus ir išvis norėtų gyventi mažuose miesteliuose. Kultūros centrų asociacijos vadovas pabrėžė, kad neužtikrinus darbo sąlygų ir oraus pragyvenimo lygio, rajonuose ir miesteliuose liks tik sumanūs, bet neprofesionalūs ir dažnai primityvoki pramogų pateikėjai.
"Rajono centre ar mažame miestelyje esantį kultūros centrą Vilniaus ar kito didmiesčio mastu galėtume prilyginti nacionalinei filharmonijai, valstybiniam teatrui ar dailės galerijai", - tvirtino R.Matulis.
Ji taip pat pareiškė, kad jų srityje vyksta lyčių diskriminacija, nes bibliotekose daugiausia dirba moterys, kurioms mokama jų išsilavinimo ir kvalifikacijos neatitinkantis darbo užmokestis.
"Negana to, bibliotekininkai verčiami trumpinti darbo dieną, eiti nemokamų atostogų, be atlygio dirbti papildomą darbą", - vardijo A.Jaskūnienė.
Statistikos departamento duomenimis, pernai vidutinis kultūros ir meno darbuotojų mėnesio darbo užmokestis siekė 1614 litų.
Kultūros ministras viliasi, kad kultūros darbuotojų algos kils bent minimaliai
Kultūros ministras "darbietis" Šarūnas Birutis viliasi, kad jau nuo kitų metų kultūros darbuotojų atlyginimai bus didinami bent minimaliai.
Jo duomenimis, šalies savivaldybių kultūros įstaigose dirbančių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis yra mažiausias, palyginti su kitais sektoriais.
"Statistiškai kultūros darbuotojo atlyginimo vidurkis nuo vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio skiriasi apie 700-800 litų. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais vidutinis metinis pedagogų darbo užmokestis buvo 2599 litai, o kultūros ir meno darbuotojų – 1614 litų", - teigė Š.Birutis.
"Ar šiandien gali geras specialistas dirbti ir gauti atlyginimą, jaustis reikalingas ir svarbus? Deja, šiandien taip nėra", - teigė ji.
Komiteto vadovės teigimu, sprendimus dėl kultūrininkų algų didinimo būtina daryti jau šiandien, nes "paskui gali to nebereikėti".
"49 mln. litų nėra valstybei nepakeliama našta", - sakė A.Pitrėnienė.
Pasak ministro, atlyginimų atotrūkis lemia kultūros darbuotojų migraciją į kitus sektorius. Jo tvirtinimu, dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo negali būti užtikrinamas bibliotekų bei muziejaus paslaugų teikimas, neatsiranda kandidatų į kultūros įstaigų vadovų vietas.
"Tokia situacija grėsmingai didina ir kitas problemas – išyra mėgėjų meno kolektyvai, kyla grėsmės ir į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos Dainų šventės išsaugojimui ir tęstinumui", - pareiškė Š.Birutis.
Bibliotekininkų draugijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje sumažėjo ir bibliotekų, ir jų darbuotojų. Pernai buvo 2633 (61 mažiau nei 2011 metais) bibliotekų, jose dirbo 6130 (52 mažiau nei 2011 metais) profesionalių bibliotekininkų. Tuo metu 45 proc., arba kas antras šalies gyventojas, pernai naudojosi bibliotekų paslaugomis.
Lietuvos muziejų asociacijos duomenimis, muziejuose dirba apie 900 specialistų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ilgametę darbo patirtį. Pasak ministro, daugelio jų atlyginimai tesiekia 1185-1200 litų atskaičius mokesčius. Nuo šių metų sausio iki 1000 litų padidinus minimalią mėnesio algą, pagrindinių muziejų specialistų atlyginimai priartėjo prie šių įstaigų techninių darbuotojų (valytojų, darbininkų, sargų) atlyginimų.
"Tačiau turiu konstatuoti, kad mūsų kaimynai kultūrai skiria kur kas didesnį dėmesį (...). Kalbant apie kaimynių Estijos ir Latvijos biudžetus, Estija iš biudžeto kultūrai skiria 1,2 proc., Latvija 1,1 procento. Ir reikia pastebėti, kad biudžetas nebuvo mažinamas net ir per ekonominę krizę. Tuo metu Lietuva kultūrai skiria 0,6 proc., o pagal naujausius duomenis matome, kad kultūra uždirba iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Nė vienas kitas sektorius tokio procento Lietuvoje praktiškai nekuria", - tvirtino Š.Birutis.
Premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė, vadovaujama kultūros ministro, buvo parengusi kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2014-2016 metais programą. Per trejus metus pagal ją siūloma pasiekti, kad mažiausiai uždirbančių kultūros ir meno darbuotojų mėnesio darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1732 litai, o kitų darbuotojų darbo užmokestis padidėtų vidutiniškai 45 procentais.
To siūloma pasiekti 2014-2016 metais kasmet didinant finansavimą darbo užmokesčiui dviem bazinės mėnesinės algos dydžiais kiekvienam kultūros ir meno darbuotojui (bazinė mėnesinė alga šiuo metu yra 122 litai). Skaičiuojama, kad tai kasmet papildomai iš valstybės biudžeto pareikalautų po 49 mln. litų. Tačiau kitų metų biudžeto projekte kol kas ši suma nenumatyta.