„Šiandien pasitraukiau iš Vilniaus rinkiminio, politinio turgaus. Kaip palengvėjo! Pasitraukiau vardan to, kuris visą savo gyvenimą liudijo tiesą, neveidmainiavo ir niekada neišsižadėjo švento mums žodžio - TAUTA. Šiandien kaip niekad pati didžiausia dorybė - DRĄSA. Drąsa sakyti, liudyti TIESĄ. P.S. Man buvo svarbu įrodyti, kad esu švarus, mylintis savo Tėvynę, lojalus Lietuvai žmogus, nes kitu atveju VRK, patikrinusi visus duomenis, būtų neregistravusi. Šmeižikams atsakas“ – savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ teigė A. G. Astrauskaitė.
Tam, kad ji būtų tapusi nepriklausoma kandidatė siekti Vilniaus mero posto, mokytoja dar privalėjo surinkti numatytą kiekį vilniečių parašų.
Apie tai, kad kandidatuos Vilniaus savivaldybės mero rinkimuose, A. G. Astrauskaitė gruodžio 13 dieną taip pat pranešė feisbuke. Ji parašė, kad tai – dovana valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Šią politinę jėgą A. G. Astrauskaitė nuolat kritikuoja.
„Apsisprendžiau: kandidatuoju į Vilniaus meres! Dovana TS-LKD – „prisiprašė“, – feisbuke rašė A. G. Astrauskaitė.
Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo. Ji kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu.
Neseniai A. G. Astrauskaitė buvo atleista iš lietuvių kalbos mokytojos pareigų Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje nustačius, jog ji įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos. Sprendimą įdarbinti šią mokytoją gimnazijoje anksčiau kritikavo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Tai – ne pirmas kartas, kai A. G. Astrauskaitė dalyvauja rinkimuose. 2020 metais su Centro partija-tautininkais ji bandė patekti į Seimą, kandidatavo Naujamiesčio-Naujininkų apygardoje. Kandidatė pelnė 1,06 proc. rinkėjų balsų ir į antrąjį rinkimų turą nepateko, iš 13 kandidatų apygardoje liko vienuolikta.