Tačiau kas tai iš tiesų – tiesiog Europos įvertinimas ar pirmoji užuomina, kad Dalia Grybauskaitė ruošiama Europos Sąjungos prezidento postui? Kokie šansai D. Grybauskaitei tapti ES vadove ir ar ji pati apie tai galvoja?
Pasak politologų, D. Grybauskaitės kandidatūra galėtų būti visai tinkama.
„Jau vien tai, kad D. Grybauskaitės pavardė yra minima didžiųjų šalių žiniasklaidoje, periodiškai vis užsimenama, kad ji galėtų būti viena iš kandidačių, manau, liudija, kad tam tikras viešas fonas galbūt jau yra ruošiamas“, - sakė politologas Tomas Janeliūnas.
Pasak politologų, dabartinės ES nuostatos D. Grybauskaitės kandidatavimui itin palankios.
„Ypač dabar yra laikas, kai prezidentas pagaliau turėtų būti iš naujos šalies, būtų gerai, kad iš mažos šalies, o dar vienas privalumas – kad tai yra moteris“, - argumentavo politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
„ES prezidentu gali būti žmogus, kuris nėra iš didžiųjų šalių labiausiai žinomas asmuo, bet greičiausiai tas, kuris galėtų tapti kompromisine figūra, kaip šiuo metu yra dabartinis ES prezidentas“, sakė T. Janeliūnas.
Tačiau pati D. Grybauskaitė apie kandidatavimą į ES prezidentus kalbėti nelinkusi.
„Savo dalykini likimą spręsiu tik tuomet, kai baigsis pirmininkavimas [ES] kitų metų pradžioje. Būsiu ten, kur Lietuvos žmonės lieps“, - sakė pati prezidentė.
Nors kadaise, D. Grybauskaitei dar grįžtant prezidentauti iš Briuselio, jos aplinka neslėpė, kad ilgam Lietuvoje ji neketina užsibūti, dabar politologai nesiima daryti prielaidų, kada – ateinančiais metais ar po galimos antros kadencijos – Lietuvos vadovė galėtų kandidatuoti į Europos vadovus.
„Nuo pačios Prezidentės priklausys ar ji jaučiasi čia, Lietuvoje, padariusi viską, ką norėjo, o galbūt pavargo stengtis ir kovoti vienai prieš visas Lietuvos negandas, ar vis dėl to nori eiti iki galo ir antros kadencijos metu užbaigti tuos tikslus, kuriuos išsikėlė prieš penkerius metus“, - sakė T. Janeliūnas.
Bet ar pati Europa linkusi ją rinkti? Dažni tikinimai, kad Prezidentė Briuselyje turi tvirtą užnugarį, bičiuliaujasi ES Užsienio reikalų komisare Catherine Ashton ir EK vadovu Jose Manueliu Barosso, čia, esą, nepadės. Tačiau aiškėja, kad Briuselyje sklando D. Grybauskaitei ne itin palanki nuomonė, esą, jos privalumas – kad dirbo eurokomisare – gali atsisukti prieš ją pačią.
„Jai gali sukliudyti paprastas dalykas, kuris gali atrodyti kaip privalumas: tai, kad ji yra dirbusi Briuselyje kaip ES komisarė. Iš tų laikų ji yra užsitarnavusi tikrai puikią dalykinę reputaciją, bet tuo pačiu ji turi gana blogą asmeninę reputacija. Ji laikoma nepakankamai diplomatiška derybose“, - sako M. Laurinavičius.
Abejones patvirtina ir užsienio analitikai. Pasak politikos apžvalgininko Edwardo Lucaso, D. Grybauskaitei, tikėtiną, koją gali pakišti jos nepamatuoti pareiškimai, tad šansų tapti ES prezidente nėra daug: „Deja, ne. Remiantis jos, kaip buvusios komisarės, patirtimi, jos šansai geri, bet kaip prezidentės – manau, kad ne. Koją jai kiša vieši pasisakymai. Vienas labiausiai vertinamų bruožų Europos Sąjungoje – tai, kad žmogus yra nuspėjamas viešojoje erdvėje. Štai J. M. Barosso ar Hermanas van Rompuy retai pasako ką nors netikėto ar intriguojančio. Ponia D. Grybauskaitė, deja, pasižymi stebinančiais viešais pareiškimais. Nepaisant to, kad ji yra talentinga lyderė, tokios savybės užkerta jai kelią į šią pareigybę“.
Kaip bebūtų nepaisant skeptiškų vertinimų ES užkulisiuose D. Grybauskaitė jau vadinama būsima ES prezidente. Tą patvirtino ir ne taip seniai Lietuvoje viešėjęs Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Henri Malosse. Taigi, ar kandidatuos – ir kur: dar vienai kadencijai Daukanto aikštėje ar keis ją į Briuselį – D. Grybauskaitė tikina pasakysianti tik kitą pavasarį.