A.Sysas: įtariamuoju tapusio Seimo kanclerio J.Mileriaus nušalinti nuo pareigų nereikia

Seimo kancleris Jonas Milerius, kuriam pateikti įtarimai dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo ir galimo dokumento suklastojimo, gali eiti pareigas, mano Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

"Aš linkęs palikti (pareigose - BNS), nes dažniausiai tokia byla bus numarinta, jokio sprendimo nebus priimta. Pasirodyti, kad mes čia galime kapoti galvas, ne pats geriausias dalykas", - trečiadienį Žinių radijui sakė A.Sysas.

Jis tvirtino, kad ši byla tiriama jau ne vienerius metus, J.Milerius tuomet nėjo Seimo kanclerio pareigų, jis tebuvo vienas iš komisijos narių, dirbusių kasos patikrinimo komisijoje.

"Tai parodo, kad teisėtvarka gal ir turi surinkusi kokių nors operatyvinių duomenų, žinių turi, bet ilgai laiko papktues pasidėję į stalčius, gal seifus, ir kai galbūt kažkokį politinį užsakymą reikia vykdyti, ištraukiamos tos bylos. Manau, jie turėtų pagal mūsų visų sistemą veikti nepriklausomai, jeigu yra nusikaltimo sudėtis, reikėtų spręsti greitai. Juoba kad Seimo kasininkės byla dėl iššvaistytų pinigų jau baigta. O kaltinimai (J.Mileriui - BNS) keliami už ankstesnį laiką. Kažkas man ne visai suprantama ir aišku", - sakė A.Sysas.

Įtarimai baudžiamojoje byloje dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo Seimo kanceliarijoje J.Mileriui pateikti sausį.

"Įtarimai pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį - galimas tarnybos pareigų neatlikimas ir Baudžiamojo kodekso 300 straipsnį - galimas dokumento suklastojimas. J.Mileriui nepaskirta jokia kardomoji priemonė", - BNS yra sakiusi Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialistė Rita Stundienė.

Pasak R.Stundienės, tyrimas jau eina link pabaigos. Kartu su J.Mileriui įtarimai yra pateikti dar dešimčiai asmenų, tarp jų yra Seimo kanceliarijos darbuotojų.

Pats J.Milerius BNS yra sakęs, kad įtarimai jam pateikti dėl to, jog 2008 metų rugpjūčio 1 dieną jis dirbo komisijoje, kuriai buvo pavesta suskaičiuoti pinigus Seimo kasoje.

"Kasos grobstymas demaskuotas 2009 metais, o 2008 metais buvo eilinis kasininkės išėjimas atostogų. Tuometinis kancleris mane įtraukė į penkių žmonių grupę kasai perduoti naujai kasininkei. Mes trūkumo nematėme, o pagal tyrėjų manymą, tuo metu jau buvo trūkumas. Esame įtariami, kad pasirašėme neteisingus aktus", - pasakojo Seimo kancleris.

Tuomet jis ėjo Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento direktoriaus pareigas.

"Mano manymu, to trūkumo tikrai nebuvo. Bet jie (tyrėjai - BNS), matyt, turi pagrindo manyti, kad buvo. Aš nežinau, kokiu pagrindu jie mano, kad trūkumas jau buvo", - sakė J. Milerius.

Jis tvirtino Seimo kasoje buvusių pinigų pats neskaičiavęs, pasitikėjęs pavaduojančia kasininke.

Anksčiau J. Milerius byloje apklaustas kaip liudytojas, o sausį tapo įtariamuoju. Kodėl pasikeitė jo statusas, kancleris sakė nežinąs.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo Seimo kanceliarijoje pradėtas po to, kai 2009 metų liepą Seimo kanceliarijos kasoje pasigesta per 440 tūkst. litų.

Iš pradžių įtarimai dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tarnybos pareigų neatlikimo buvo sulaukusios tik buvusios Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė ir jos pavaduotoja Dalė Špakauskienė. Vėliau įtarimai pareikšti ir kitiems Seimo kanceliarijos darbuotojams.

Dėl dingusių pinigų yra nuteistos buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė ir buvusi Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterė Olga Goluskaitė. Joms skirta po dvejus metus laisvės atėmimo. Paaiškėjo, kad R.Petkelienė skolino O.Goluskaitei pinigus iš Seimo kasos, o ši juos teigia pralošusi kazino.

R.Petkelienė taip pat teigė, kad dalis pinigų skolinta Seimo kanceliarijos darbuotojams, parlamentarams.

Pernai gruodžio 13 dieną Lietuvos apeliacinis teismas atmetė abiejų nuteistų moterų skundus. Po šios nutarties nuosprendis joms įsiteisėjo.