„Lenkija priėmė tą naujieną su nerimu. Ko gero čia signalas buvo visiems Vakarams, ne tik Lenkijai, kad žiūrėkite dėl ginklų tiekimo, dėl pabėgėlių priėmimo.
Nėra vienareikšmio vertinimo. Čia ko gero buvo daugiau noras sukelti nepasitikėjimą ir pasėti baimę tarp ukrainiečių. Bet faktas, kad V. Putinas nesiskaito su jokiomis priemonėmis. Ten žuvo 35 civiliai, ir virš šimto žmonių sužeistų“, – sakė A. Pukszto interviu „Žinių radijo“ laidai „Ryto Ekspresso“.
Taip politologas sureagavo į žinią apie Rusijos ataką prieš Ukrainos karinę bazę, esančią per 20 kilometrų nuo Lenkijos sienos .
Susiduria su didžiuliu pabėgėlių srautu
Lenkija susiduria su didžiuliu karo pabėgėlių iš Ukrainos srautu. Kaip sakė A. Pukszto, jų Lenkijoje jau yra pusantro milijono, o artimiausiomis dienomis tas skaičius ko geri pasieks du milijonus.
„Labai įsitraukė paprasti žmonės ir savivaldybės (…) Taip pat yra nemokamas geležinkelis, autobusų linijos, Lenkijos avialinijos padarė nuolaidų“, – kalbėjo politologas.
Apskritai, pasak jo, Lenkija nuo jau neatmenamų laikų pasipriešinimą Kremliui ir kovą su Kremliumi visada laikė ir laiko visos valstybės funkcionavimo iššūkiu.
„Karas nebuvo netikėtas lenkams, nes apie tai buvo daug kalbama, ir Lenkija jau iki tol labai daug padėdavo Ukrainai. Seniai ruošėsi dėl energetinių išteklių, atsiskyrimo nuo Rusijos rinkos“, – kalbėjo A. Pukszto.
Nevienareikšmis klausimas dėl naikintuvų perdavimo
Komentuodamas strigusį klausimą dėl „Mig 29“ perdavimo, politologas aiškino, kad Lenkija bando pagreitinti NATO įsitraukimą, ir padidinti NATO pagalbą Ukrainai.
„Ir su tais naikintuvais buvo taip,kad buvo bandyta stumtelėti įvykius į priekį. Ko gero būtų neprotinga Lenkijai kažkaip įsivelti į konfliktą su NATO vadovybe. Ko gero čia yra mažiausia ko reikia Lenkijai.
Lenkijos vadovybė stengiasi viską derinti su NATO vadovybe, JAV. Tas reikalas su naikintuvų perdavimu buvo adatos dūrimas, ir paraginimas gal pabandykite kažką daryti greičiau ir efektyviau“, – aiškino A. Pukszto.
Jis nedėjo daug vilčių, kad bus pasiektas greitas rezultatas derybose tarp Rusijos ir Ukrainos.
„Kai Rusija pradės jausti, kad pralaimi visuose regionuose, kai bus prispausta Vakarų ekonominėmis sankcijomis, arba matys karinį atsaką, tada derybos gali atnešti apčiuopiamų rezultatų“, – kalbėjo A. Pukszto.
Tuo metu Aliaksandras Lukašenka, jo manymu, tiesiogiai į karą kiek galėdamas dels įsitraukti, ir bandys vis laviruoti.
Bando raudonąsias linijas
Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas perspėja, kad kariaudama Ukrainoje Rusija yra pasiryžusi išbandyti NATO raudonąsias linijas, rašė BNS.
Taip jis kalbėjo komentuodamas Rusijos ataką prieš Ukrainos karinę bazę, esančią per 20 kilometrų nuo Lenkijos sienos.
„Tai tik rodo Rusijos pasiryžimą išbandyti ir mūsų raudonąsias linijas, kur jos siekia, ar tik siekia Lenkijos-Ukrainos sieną, ar toliau“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
A. Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pirmadienį su šalies vadovu aptarė Rusijos karo prieš Ukrainą eigą bei saugumo situaciją regione.
Rusija sekmadienio naktį smogė netoli vakarinio Ukrainos Lvivo miesto įsikūrusiai karinei bazei. Tarptautinis taikos palaikymo ir saugumo centras Javorive yra įsikūręs maždaug už 40 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Lvivo ir apie 20 kilometrų nuo Lenkijos sienos.
Ten buvo Ukrainos pajėgų mokymo centras, kuriame anksčiau dirbo užsienio instruktoriai, įskaitant instruktorius iš Jungtinių Valstijų ir Kanados. Jame iki karo taip pat vykdavo bendros ukrainiečių karių ir NATO sąjungininkų pratybos.
Lietuvos kariuomenės vadas teigė, kad „NATO valstybėms tai yra signalas dar rimčiau pažiūrėti į šitai“, nors pati ataka niekuo nesiskiria nuo kitų ir visas karas „yra didžiulė provokacija“.
„Čia apšaudymas buvo karinio objekto – (tai) mokomasis vienetas Ukrainos kariuomenės. Ar tai provokacija, ar ne – visas karas yra didžiulė provokacija, aš manyčiau. Politinė, karinė avantiūra. Bet čia buvo karinio objekto ataka“, – teigė V. Rupšys.
Ukraina pasmerkė bombardavimą
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad Tarptautiniame taikos palaikymo ir saugumo centre dirba užsienio instruktoriai, nors neaišku, ar jų buvo ten atakos metu.
O. Reznikovas pasmerkė bombardavimą kaip „naują teroristinį išpuolį prieš taiką ir saugumą netoli ES ir NATO sienos“.
Lietuvos krašto apsaugos ministras A. Anušauskas priminė, jog Lietuva yra atšaukusi karo instruktorius iš Ukrainos.
„Tie žmonės buvo atšaukti, bet tie žmonės, kurie dirba su pagalba Ukrainai, dirba arčiau logistikos centrų, dirba tiesiogiai, su parama, siuntomis“, – sakė ministras.
Komentuodamas JAV žiniasklaidos pranešimus, jog Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos savo karui Ukrainoje, krašto apsaugos ministras pažymėjo, kad visos šalys, kurios teiktų pagalbą agresoriui, turi suprasti, jog „sankcijų režimas gali būti nukreiptas ir į jų pusę“.
„Šio karo kontekste Rusijos ir Kinijos santykiai yra aktyvavęsi, akivaizdu, kad kalbėta apie būsimą karinę operaciją tarp šalių vadovų, akivaizdu, kad aptariama ir eiga“, – sakė A. Anušauskas.
„Kiek Kinija įsitraukusi į procesus, kurių mes nematome, laikas parodys, (...) bet visos šalys, kurios šioje situacijoje remtų Rusijos agresiją, turi suprasti, kad sankcijų režimas gali būti nukreiptas ir į jų pusę“, – pridūrė jis.