- Atvykote į Jungtinę Karalystę prieš ketverius metus. Kokie buvo pirmieji įspūdžiai, darbai?
- Pirmas įspūdis – didžiulis sūkurys ateinančių darbų. Pirmieji žingsniai buvo labai intensyvūs. Tik atskridęs į Londoną važiavau į Lietuvos ambasadoje Londone vykusios skulptoriaus Aleksandro Aleksejavo parodos atidarymą. Tas pats greitas ritmas tęsėsi visus ketverius metus. Londonas iš tiesų yra didžiulis politikos, kultūros, ekonomikos centras. Tad reikia suktis labai greitai. Be to, įvyko labai daug pasikeitimų: Lietuva priimta į Europos Sąjungą, NATO. Ir taip įtemptas ambasados darbas dar labiau išaugo. Taigi dirbti Anglijoje ne tik garbė, bet ir didžiulė atsakomybė.
- Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, prie Lietuvos ambasados Londone susidarydavo milžiniškos eilės. Kaip pasikeitė ambasados veikla padidėjus darbo krūviui?
- Iš tiesų, Lietuvai tapus ES šalimi, realybė pranoko visas prognozes. Politine prasme tapome ES nariais, tad įgijome teisę dalyvauti įvairiuose ES šalių pasitarimuose, projektuose, renginiuose. Didžiuliai pasikeitimai įvyko konsuliniame skyriuje. Padarėme rekonstrukciją pastate, padaugėjo darbuotojų. Juk tuomet spaudoje mirgėjo nuotraukos, kuriuose vaizduojamos per visą kvartalą nusidriekusios prie ambasados eilės. Be to, Lietuva tapo labiau žinoma, todėl ambasadoje daugėjo informacinių renginių.
- Amerikietį galima sudominti Lietuva, kaip krepšinio šalimi. Jūsų manymu, kuo britams patraukli mūsų šalis?
- Būtent sportas yra puiki galimybė šiltesniam šalių bendravimui. Deja, krepšinis D. Britanijoje nelabai žinomas. O futbolas Lietuvoje nėra tokio aukšto lygio. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad britų susidomėjimas Lietuva vis didėja. Tai rodo ne tik ambasadoje organizuojamų renginių skaičius, bet ir turistų iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą gausa. Manyčiau, Lietuva britus domina neatrastumu. Nuo seno anglai garsėja kaip aistringi keliautojai. Tačiau Naujoji Zelandija jiems iki šiol žinoma geriau nei netoliese esanti maža valstybė. Dabar anglai pamatė, kad Lietuva arti, kad tai graži, įdomi šalis. Ir daugumos apsilankiusiųjų Lietuvoje įspūdžiai tik geri: svečiai čia susidomi ir menu, ir architektūra, ir pramogomis, ir gamta. Lietuvos galimybėmis domėjosi ir išnaudojo Vokietijos medžiotojai. Čia dar viena sritis, kuria galima sudominti anglus, nes jie aistringi medžiotojai.
- Kokiose srityse dažniausiai tenka bendradarbiauti su kitų šalių institucijomis?
- Plečiasi verslo ryšiai. Šioje srityje susidomėjimas Lietuva didžiulis. Jau turime komercijos atašė, bet, manau, reikėtų dar didesnės įstaigos verslo ryšiams plėtoti. Praėjusiais metais teko nemažai bendradarbiauti su teisėtvarkos institucijomis dėl prekybos žmonėmis. Tiek britų, tiek lietuvių spauda nemažai rašė apie liūdnai nuskambėjusius nusikaltimus. Dabar panašių incidentų žymiai mažiau. Vadinasi, pastangos nenuėjo veltui. Prisimenu vieną pokalbį, kada britų pareigūnų paklausė, kaip jiems sekasi bendradarbiauti su Lietuvos atsakingais pareigūnais teisėsaugos srityje. Jų pasakyta frazė pradžiugino: bendradarbiavimas su Lietuva jiems sekasi geriau, nei su kitomis šalimis.
- Ypatingai po įstojimo į ES lietuviai plūsdavo į Angliją. Galbūt pastebėjote tendenciją, jog daugėja grįžtančiųjų?
- Niekas negali pasakyti konkrečios statistikos. Žmonės atvažiuoja ir išvažiuoja. Reikalingos sociologinės apklausos. Jau domėjomės sociologinės apklausos galimybėmis. Nors jas surengti ganėtinai sunku, tikiuosi ateityje turėsime tikslesnius duomenis. Reikia sugalvoti, kaip prieiti prie lietuvio, kuris, pavyzdžiui, gyvena vidurio Anglijoje, dirba ūkyje. Kaip jį sudominti, kad atsakytų į reikiamus klausimus? Vieną galima teigti: Lietuvoje žymiai sumažėjo bedarbystė ir net trūksta darbuotojų kai kuriose srityse. Žmonės dabar gali nemažai užsidirbti ir Lietuvoje.
- Per ketverius metus užmezgėte nemažai pažinčių. Kurios įsimintiniausios?
Iš tikrųjų pažinčių skaičius didžiulis. Kartais gaila, kad negali skirti tiek laiko, kiek norėtum išlaikyti ir gilinti užmegztas pažintis. Susipažinau su daugybe nuostabių britų ir lietuvių. Tarp britų, Lietuvos ir ambasados bičiulių, galėčiau paminėti parlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininkus Rogerį Berry, Paulą Keetchą ir lordą Bownessą, taip pat nuostabų žmogų, buvusį pirmąjį Britanijos ambasadorių Lietuvoje, dabartinį Britų – lietuvių asociacijos pirmininką Michaelą Peartą, kuriam neseniai ambasadoje buvo įteiktas aukštas Lietuvos apdovanojimas. Įspūdinga pažintis ir su Edinburgo festivalio direktoriumi Brianu McMasteriu. Bet kartais Lietuvoje su lietuviais nepabendrausi taip šiltai kaip čia. Lietuviškos pažintys labai malonios. Sutikau daug jaunų Lietuvos menininkų - puikią pianistę Eveliną Puzaitę, skulptorių Aleksandrą Aleksejevą, operos solistę Liorą Grodnikaitę ir, žinoma, mūsų operos žvaigždę Violetą Urmanavičiūtę – Urmaną, kuri per šiuos metus ne kartą su dideliu pasisekimu dainavo Londono Covent Garden operoje.
- Kokios šiandien yra ambasados Didžiojoje Britanijoje silpniausios vietos?
- Bet kokioje veikloje visuomet galima tobulėti. Kaip jau minėjau, Londonas yra labai perspektyvi vieta augti. Manau, kad ateityje ambasada tik augs. Konsuliniame skyriuje jau pagausėjo darbuotojų. Jei seniau konsuliniame skyriuje dirbo du žmonės, dabar -septyni. Belieka stengtis įsigyti erdvesnes patalpas. Dažnai žmonės skundžiasi, kad negali į ambasadą prisiskambinti. Bet čia vėl reikėtų papildomų darbuotojų, kurie atsakinėtų į skambučius. Kartais fiziškai nepajėgiame aptarnauti žmones prie langelio ir atsiliepti į visus skambučius. Viskas, žinoma, kainuoja, atsiremia į biudžetą. Manau, kad ambasadai reikėtų daugiau dėmesio skirti ekonominių prekybinių ryšių plėtojimui, investicijų ir turizmo skatinimui.
- Ko palinkėtumėte naujajam ambasadoriui Anglijoje ir lietuvių bendruomenei?
- Lietuvos ambasadoriui Anglijoje linkėčiau tęsti tai, kas jau pradėta. Lieka svarbus klausimas dėl ambasados pastato, ekonominių ryšių plėtra. Taip pat linkėčiau ypatingą dėmesį skirti lietuvių bendruomenei, skatinti bendrus projektus.
Lietuvių bendruomenei linkėčiau neužmiršti tėvynės: grįžtantys į gimtinę prisidės prie Lietuvos augimo. Nusprendę ateitį susikurti svečioje šalyje taip pat gali padėti tėvynei organizuodami lietuvišką veiklą Anglijoje. Kviečiu būti aktyviais visuomenės nariais, burtis pagal pomėgius, pagal gyvenamąją vietą, padedant spaudai. Jei žmonėms nors kiek svarbus lietuviškas identitetas, reikia pasistengti ir jį puoselėti. Svarbiausia, kad kiekvienas lietuvis suprastų, jog jis yra savo šalies veidrodis, šalies ambasadorius. Ir linkiu, kad jie būtų gerais ambasadoriais.
- Ačiū už pokalbį. Sėkmės tolimesnėje veikloje.