Skriaudė vaiką?
„Rinkos aikštė“ susisiekė su kėdainiete Jolita, kurios sūnus lanko jaunimo centrą. Tiesa, panašu, kad vienam jos vaikui dienos ten gerokai apkarto. Pirmiausia, vaikas galimai patyrė smurtą iš paties klebono Norberto Martinkaus. Tiesa, jau paauglystėn įžengęs 14-metis apie tai mamai papasakojo ne iš karto.
„Centrą lanko mano trys vaikai. Mažasis ne visuomet eina, bet du sūnūs centrą lanko nuolat. Konfliktas su klebonu tęsiasi nuo rugsėjo mėnesio.
Šių mokslo metų rugsėjo pirmoji diena buvo nedarbo diena, tad rugsėjo 2-ąją iš po mokyklos šventės vaikai atėjo į jaunimo centrą. Mano sūnus kleboną pasveikino su rugsėjo pirmąją, ir nežinau, gal klebonui buvo nekokia nuotaika, bet jis mano sūnaus vos nepasmaugė.
Sūnus man pats nepasakė. Apie šį įvykį man pranešė viena iš atleistų centro vadovių. Aš nežinau, ar ji savo akimis matė incidentą, bet man pasakė, kad taip nutiko. Gal mano sūnus jai pats pasipasakojo... Vėliau sūnaus aš klausiau, kas nutiko, bet jis papasakojo minimaliai“, – kalbėjo mama.
Išmetė
Maža to, galimai nukentėjęs berniukas vėliau buvo apskritai kuriam laikui išprašytas iš dienos centro, kaip teigiama, dėl netinkamai išreikštos nuomonės apie vieną žmogų.
„Mano sūnus buvo išprašytas iš dienos centro mėnesiui laiko, nepaaiškinus tiksliai, dėl kokios priežasties. Parašyta pranešime – dėl netinkamo elgesio, bet dėl ko tiksliai, nežinau.
Mano vaiko charakteris stiprus – jei jis kaltinamas neteisingai, visada eis iki galo, netylės, įrodys teisybę. Jei kaltas – kaltu pripažįsta. Gal tai nepatinka klebonui?
Buvo konfliktas su tikybos mokytoja, kuri net nedirba centre, bet atlėkusi ten grasino ir šaukė, kad norės – priims vaikus, norės – išmes. Mano sūnūs lanko tą mokyklą, kurioje ši tikybos mokytoja dirba, mokytoją pažįsta. Ačiū Dievui, paskutiniai metai ten“, – guodėsi mama.
Kreipėsi į valdančiuosius
Kadangi viena iš jaunimo centro „Laiptai į viltį“ dalininkių yra savivaldybė, kelios centrą lankančių vaikų mamos ir darbuotojos kreipėsi į rajono merą Valentiną Tamulį ir vicemerą Paulių Aukštikalnį pagalbos.
Pirmiausiai pagalbos žinutę vicemerui išsiuntė nukentėjęs paauglys, prašydamas „gelbėti“.
„Mes jau vicemerui 7 raštus parašėme. Labai daug vaikų ir tėvų yra nepatenkinti klebono elgesiu. Centro vadovių kaita yra labai didelė, atleidžiamos jos be jokios priežasties.
Ėjome pas merą kalbėtis. Pradėjus aiškintis situaciją, pats klebonas jaunimo centro vadovei liepė man paskambinti ir pakviesti į susitikimą. Aš į jį atėjau, o klebonas nesiteikė pasirodyti. Jis nekalba su manimi. Tenka ir toliau kelius pas merą ir vicemerą minti“, – kalbėjo mama.
Smurtas ne tik prieš vaikus?
Nors galimai įvykęs smurto prieš vaiką atvejis, tėvų ir centro darbuotojų, kurie sutiko kalbėti su „Rinkos aikšte“ teigimu, buvo vienetinis, visgi tikinama, kad klebonas galimai nevengia psichologiškai smurtauti prieš centro darbuotojus.
Viena iš anksčiau atleistų centro vadovių tikino, kad neretai iš susirinkimų su klebonu darbuotojos išeidavusios su ašaromis akyse, o pakeltas tonas ir kumščio daužymas į stalą klebonui rodosi įprastas elgesys.
„Nukentėjo ne tik Jolitos vaikas, daugiau vaikų yra nukentėję. Darbuotojai kenčia, prieš juos naudojamas psichologinis smurtas iš klebono pusės.
Įrodymų aš turiu daug. Svarstau, ar juos viešinti, ar ne, bet taip, man baisu, kad nenukentėtų mano šeima“, – sunkiai tramdydama jaudulį kalbėjo buvusi darbuotoja.
Ji patikino mačiusi, kaip klebonas galimai sužalojo berniuko kaklą.
„Klebonas atsisėdo šalia, ir neva apsikabino vaiką per kaklą, bet tą darė su didele jėga, o vaikas paskui skundėsi, kad jam skauda sprandą.
Manau, kad klebonas ne tai, kad norėjo nuskriausti vaiką, bet norėjo pasirodyti. Bet juk tokie dalykai yra netoleruotini. Šiais laikais vaiko mokykloje net už rankos paimti negali, ką kalbėti apie tokius dalykus.
Mane ir kitą darbuotoją klebonas atleido, nes mes nesutikome mėtyti vaikų į gatvę. Kitiems jis sakė, kad atleista esu dėl to, kad esu nelojali“, – pasakojo moteris.
Dirbti labai sunku
Moteris teigia, kad be galo myli centro vaikus, o vaikai – myli ją ir jos ilgisi. Tą patvirtino ir centrą lankančių vaikų mama, kuri sakė, kad vaikai maldaute maldavo leisti darbuotojoms pasilikti.
„Iš pradžių labai nudžiugau, gavusi pasiūlymą čia dirbti, tačiau greitai paaiškėjo, kad darbuotojų kaita didžiulė, per visą klebono karjerą, mano žiniomis, yra atleista 14 darbuotojų.
Sunku yra dirbti. Savo nuomonės tu praktiškai neturi. Po susirinkimų darbuotojai išeina verkdami, ir aš esu ne vieną kartą iš susirinkimo su ašaromis išėjusi. Pasakyti neleidžia, jis sako „aš žinau, aš pasakiau, aš kirvis“. Trenkia kumščiu į stalą.
Jis savo sprendimų niekada neaiškina. Aš jo paklausiau – jei tie vaikai yra kitokie, mes juos galime į gatvę mėtyti? Jo atsakymas buvo aiškus: „Taip“.
Taip, vaikai daro klaidų, prasižengia – bet tai yra vaikas. Jeigu mes neduosime jam pasitaisyti, kas jam duos šansą?
Klebonas nukerta – vaikas nesikeičia, nors centre jo paties beveik nebūna, tai nežinau, sunku suprasti, iš kur jis žino, ar vaikas keičiasi, ar ne. Klebonas leidžia sau vaikui pasakyti „dink iš čia“ – tiesiog šitaip.
Vaikai viską girdėdavo. Jo šaukimus, jo rėkimus. Viskas griaunama vaikų dienos centre, parapijoje. Vaikai jo, tiesiai šviesiai galiu pasakyti, nekenčia.
Atėjau į Dievo namus, bet, pasirodo, pakliuvau į pragarą“, – kalbėjo viena iš centro darbuotojų.
Savivalė ir kitur
Pasirodo, kad klebonas nesiskaito su kolegomis ne tik vaikų veiklos centre klausimu. Darbuotojams parengus projektą, pagal kurį buvo galima gauti lėšų centro veiklai, klebonas jo tiesiog nepasirašė. Parašą padėti klebono prašė ir meras Valentinas Tamulis, tačiau, rodos, aukščiau klebono – tik pats ponas Dievas.
„Buvo situacija, kai reikėjo teikti projektą. Klebonas jo nepasirašė, meras jam skambino, prašydamas pasirašyti projektą. Ir klebonas vis tiek jo nepasirašė. Tai buvo 2019 metų rugsėjį.
Netekome finansavimo, o šis projektas garantuodavo finansavimą maitinimui ir psichologo paslaugoms. Nuplaukė apie 5–6 tūkst. eurų“, – kalbėjo darbuotoja.
Kad toks įvykis buvo, patvirtino ir mero patarėja Jorūnė Liutkienė, teigdama, kad meras skambinęs ir prašęs klebono pasirašyti parengtą projektą, o šis atkirtęs, kad „neturi laiko“.
Aukščiau – nieko?
Ir kas gi gali sutramdyti kunigo savivalę, jei jaunimo centro veiklos dalininkai po lygiai yra parapija ir savivaldybė? Nė viena pusė neturi lemiamo žodžio.
Galima manyti, kad sureaguoti galėtų aukštesnio rango religinės bendruomenės nariai – šiuo atveju Kauno arkivyskupija.
„Deja, bet mums nieko nėra žinoma apie šią situaciją, todėl jos ir vertinti, ir kokių nors priemonių imtis negalime; susisieksime su juo, pasiteirausime, kas jam apie tai žinoma; logiška tad būtų, jeigu ir Jūs kreiptumėtės tiesiai į kleboną. Tikrai nematome reikalo dabar, užbėgdami jam už akių, kažką komentuoti – už parapiją ir jai priklausančias institucijas atsako jis, tad tikrai savo pareigas vykdo ir, tikimės, sėkmingai vykdys toliau“, – štai taip žurnalistams atsakė Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba.
Tuo tarpu pats klebonas N. Martinkus, paskambinus jam ir paklausus, ar gali pakomentuoti situaciją, atsakė, kad laiko kalbėti neturi. Paklaustas, kada būtų galima perskambinti, striukai atšovė: „Nežinau“.
Galiausiai komentuoti situaciją, net nežinodamas, apie ką eina kalba, jis atsisakė.
Paneigė
Vis dėlto galiausiai klebonas pateikė atsakymus į klausimus raštu. Juose jis paneigė smurto atvejį prieš vaiką, o jo paties žodžiais, su vaikais jis sutaria labai gerai.
„Vaikų dienos centre „Laiptai į viltį“ esu įdarbintas 0,5 etato ir veiklai skiriu proporcingai tiek laiko, kad ir visoms kitoms pareigoms vykdyti jo užtektų. Su parapijiečiais, taip pat ir vaikais, sutariu, mano supratimu, labai gerai“, – teigė klebonas.
Jo paties teigimu, nuo 2016 metų, kai jis pradėjo dirbti jaunimo centre, pasikeitė vos 4 centro vadovės. Į metus – po vieną.
Atsakydamas į klausimą, kodėl jis nepasirašė projekto, prie kurio dirbo centro darbuotojos, klebonas teigė, kad jaunimo centras – siaura parapijos veiklos sritis.
„Bažnyčios misijoje ir mūsų parapijos vizijoje yra ne tik šis vaikų dienos centras „Laiptai į viltį“, kuris, kaip žinote, specializuojasi tik probleminių šeimų veikloje, pagelbėjant joms savo vaikų auklėjime. Buvo išsakytas mano požiūris savivaldos darbuotojams, kad tai yra gan siaura sritis ir neaprėpia visos parapijos bendruomenės, todėl pabrėžiu – vaikų dienos centras „Laiptai į viltį“ tai – tik dalis Bažnyčios misijos.
Dedu pastangas, kad visi vaikai, nesvarbu, kokie bebūtų, kokiose šeimose augtų, atrastų kelią į parapiją, kelią pas Dievą. Todėl pirmiausia ir norime stiprinti parapijos vaikų ir jaunimo centrą. Gi dienos centras „Laiptai į viltį“ yra subrendęs pokyčiams iš esmės – dirbti su visais parapijos vaikais, t. y. atlikti Bažnyčios misiją vaikų ir jaunimo pastoracijoje“, – taip aiškino N. Martinkus.
Situacija jautri
Tuo tarpu su koronavirusu susijusių problemų sprendimuose paskendę rajono valdantieji žada ir šio klausimo nepamiršti, nes situacija labai jautri.
„Buvome susitikę su „Laiptai į viltį“ lankančių vaikų tėvais ir klebonu.
Yra problemų labai daug, planuoju susitikti ir dar kartą. Tąkart bendro sprendimo neradome, sutarėme, kad susitiksime su pasiūlymais ir spęsime bėdas.
Dabar svarbiausia, kad nurimtų aistros ir būtų išsiaiškintos iškilusių problemų priežastys. Tai, kad jau kalbama atvirai – yra didelis žingsnis į priekį.
Laukia dar ne vienas susitikimas ir su vaikų tėvais ir su dvasininku, ir su dienos centro darbuotojais.
Po šių susitikimų ir bus priimtas sprendimas, kokius kitus žingsnius darys savivaldybė sprendžiant šią problemą“, – žadėjo P. Aukštikalnis.