Apie atleidimą sužinojo iš darbuotojos, kuri tai perskaitė feisbuke
I. Tamašauskienė, kaip skelbia Klaipėdos rajono savivaldybė, atleista rugpjūčio 5 dieną. Jos teigimu, ženklų apie galimą atleidimą iš darbo ji nemačiusi, o žinios sulaukė darbe – pranešė kolegė, perskaičiusi tai feisbuke.
„Išsigandusi ji manęs pradėjo klausti, ar kažką žinau, ją, matyt, nustebino mano ramybė, nes aš dirbau savo vietoje. Toks klausimas, ar aš žinau, kad mane atleido, mane šokiravo – aš negalėjau patikėti, taip jai ir pasakiau. Ji pasakė perskaičiusi feisbuke, kad mane atleido. Nesupratau, juk šiais laikais per feisbuką neatleidžia, bet tikrai – oficialioje savivaldybės feisbuko paskyroje aš pamačiau straipsnį, kad esu atšaukiama iš einamų pareigų. Nieko panašaus aš gyvenime nebuvau patyrusi“, – Delfi pasakojo buvusi įstaigos vadovė.
Kol, kaip pripažino, I. Tamašauskienė manė, kad kažkas pajuokavo, savivaldybė patvirtino, jog informacija apie bibliotekos direktorės atšaukimą iš pareigų buvo išsiųsta elektroniniu paštu.
„Buvusi J. Lankučio viešosios bibliotekos direktorė apie atšaukimą iš užimamų pareigų buvo informuota rugpjūčio 5 d. Elektroniniu paštu jai išsiųstas pranešimas, kai dokumentų valdymo sistemoje rugpjūčio 5 d. 12 val. 25 minutės buvo oficialiai užregistruotas potvarkis dėl jos atšaukimo. Tą pačią dieną, tik po to, kai buvusi direktorė apie atšaukimą iš pareigų informuota raštu, buvo parengtas ir paskelbtas pranešimas Savivaldybės interneto svetainėje“, – rašoma savivaldybės Delfi pateiktame komentare.
Iškart po to, kai sužinojo apie atleidimą, pasak I. Tamašauskienės, ji pradėjo skambinti rajono merui Broniui Markauskui, tačiau jis nei į vieną jos skambutį neatsakė.
„Parašė vieną žinutę, kad negali kalbėti, aš atrašiau, jog laukiu skambučio ir skubiai reikia pasikalbėti. Taip niekada to ir nesulaukiau“, – sakė pašnekovė.
Teigia, kad viena priežastis – darbuotojų skundas: vadovės pasiaiškinti neprašyta
I. Tamašauskienė akcentavo, kad iki tol oficialių priekaištų gavusi nebuvo, bet jos atleidimo pagrindu tapo, kaip nurodo savivaldybė, dvi priežastys. Viena jų – gautas darbuotojų skundas dėl patiriamo mobingo. Pasidalinti skundo turiniu su Delfi savivaldybė nesutiko.
„Galime tik patvirtinti, kad viena iš direktorės atšaukimo priežasčių buvo darbuotojų nusiskundimai dėl vadovės elgesio. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tai jautri informacija apie darbuotojus ir jie pageidavo išlikti anonimiški, skundo pateikti viešai negalime“, – sako savivaldybė.
Visgi I. Tamašauskienė pasakoja buvusi priblokšta tokio motyvo, nes su kolektyvu visada sutarė gerai ir pati, būdama darbo etikos ekspertė, yra ne tik tai dėsčiusi studentams, bet ir vedusi mokymus, kaip vadovas turi bendrauti su pavaldiniais.
„Aš neturėjau pastabų, nei vieno tarnybinio nusižengimo, jokio konflikto nebuvo. Nieko, apie ką būčiau galėjusi pagalvoti, kad tai galėtų būti kaip pasekmė. Aš nežinojau, ką galvoti, buvo didžiulis pasimetimas“, – akcentavo atleista įstaigos vadovė.
„Tą dieną buvo kažkoks chaosas, man dabar dar širdis kalatojasi. Tas šokas pasireiškė ir fizine prasme: akyse pradėjo temti, atsidūriau ligoninės priėmime. Tai užfiksuota dokumentais, pulsas buvo šokęs, aš pradėjau beveik sąmonę prarasti, mane pradėjo gaivinti, o ką jau kalbėti apie emocinę būklę. Tai buvo visiškai nepakeliama, su manimi niekas nesusisiekė“, – tęsė ji.
Nors, kaip teigiama, viena iš atleidimo priežasčių tapo darbuotojų skundas, savivaldybė pripažįsta, kad I. Tamašauskienė dėl minimų pavaldinių nusiskundimų pasiaiškinti kviesta nebuvo.
„Tuo metu dėl darbuotojų skundo apie nederamą vadovės elgesį, I. Tamašauskienė kviesta pasiaiškinti nebuvo, siekiant kuo greičiau atkurti saugią darbo aplinką, ko ir prašė darbuotojai“, – rašoma savivaldybės atsakyme.
Šis faktas pribloškė buvusią įstaigos vadovę, kuri pabrėžė daug vilčių dedanti į dabar vykstantį teismo procesą. Jo metu tikimasi, kad minimas skundas bus pateiktas ir jai, ir jos advokatei. Be to, pasak I. Tamašauskienės, savivaldybė privalėjo išnagrinėti, ar skundas yra apskritai pagrįstas.
„Kaip vadovė, kaip įstaigos direktorė, kaip ilgametė vadovė dar ir iki šios patirties, aš žinau skundų nagrinėjimo tvarką. (...) Skundas fiksuojamas, registruojamas, jis nagrinėjamas. Šiuo atveju aš nebuvau supažindinta, skundo nemačiau, darbuotojai nežino, ką įtarti. Aš pati irgi neturiu mintyse nei vieno žmogaus, ką galėčiau konkrečiai nurodyti.
Dar kartą patvirtinu: nesu turėjusi jokios konfliktinės situacijos nei dabar, nei seniau. (…) Skundo nagrinėjimo tvarka, kokią padarė savivaldybė, yra nepateisinama ir negalima jokiu atveju. Yra procedūros, kurios privalo būti“, – pabrėžė I. Tamašauskienė.
„Niekada gyvenime nesu leidusi sau pakelti balso toną prieš darbuotoją, nepagarbiai kreiptis. Aš diplomuota etikos specialistė, tai tą pagarbų elgesį aš turiu ne tik kaip savo išugdytą savybę, bet turiu teisę kitus mokyti tokio elgesio kultūros, tai kaltinimas kažkokiu nepagarbiu elgesiu komandoje skamba kaip iš piršto laužtas, sufabrikuotas“, – sakė buvusi bibliotekos direktorė.
Tad, kaip akcentavo ji, gavus minimą skundą, jei toks iš tiesų buvo, niekas ir nesiaiškino, ar skundas pagrįstas, objektyvus bei nešmeižikiškas.
„Aš neturėjau teisės rašyti atsakymo ir apsiginti. Tai pažeidžia mano, kaip darbuotojos, teisę pagal Darbo kodeksą. Net didžiausių nusikaltėlių nenuteisia už akių, tai kokiu būdu savivaldybė pagal vieną dieną suorganizavo skundo tyrimą – pagrįstumą, aplinkybių patikrinimą ir visą kitą, neišklausę mano pusės? Gal mane reikėjo ginti, gal su manimi norima susidoroti? O savivaldybė priima tai kaip vienintelę tiesą“, – pastebėjo I. Tamašauskienė.
Meras: čia man spręsti
Pašnekovė teigia tai vertinanti kaip akivaizdų nusižengimą įstatymams ir neprofesionalumą. Ar atleidimas buvo tikrai teisėtas ir ar tai nebuvo daroma skubotai, mero B. Markausko vienas savivaldybės tarybos narys klausė ir per tarybos posėdį rugpjūčio 25 d.
„Nežinau, ar dabar laikas tą klausimą nagrinėti. Kiek turime informacijos, vyks teisminis procesas ir į visus klausimus bus atsakyta. O dėl skubotumo... Čia man kaip merui spręsti, ar aš pasitikiu įstaigos vadovu, ar ne“, – jam atsakė B. Markauskas.
Kolegos klausimą papildė ir kitas savivaldybos tarybos narys. Jis klausė, kodėl nebuvo tyrimo, kodėl nebuvo įsitikinta atleidimo poreikiu ir suorganizuota speciali darbo grupė.
„Būsi meras, būsi įstaigų vadovas ir, aišku, galėsi spręsti. Šiuo atveju man suteikta tokia teisė kaip merui. Esu įstaigų vadovas ir, jei vadovas nebeturi mano kaip mero pasitikėjimo, aš turiu tokią teisę. Aš ja ir pasinaudojau“, – pabrėžė B. Markauskas.
Toks argumentas itin papiktino I. Tamašauskienę, kuri mero skambučio taip niekada ir nesulaukė, ir su juo asmeniškai po to nesikalbėjo.
„Aš juk nesu politinio pasitikėjimo žmogus! Yra procedūros, kurių būtina laikytis, turi būti sudaryta komisija, kuri vertina, ar skundas pagrįstas. Ne tai, kad kažkuri procedūra buvo nepritaikyta – jos buvo visiškai netaikytos ir savivaldybė tai pripažįsta. Aš už akių buvau atleista. To negali būti“, – tvirtina ji.
Po šio įvykio savivaldybę pasiekė darbuotojų raštas, kuriame jie išdėsto savo liudijimus, kad mobingo iš I. Tamašauskienės nepatyrė. Delfi turi šio rašto kopiją. Savivaldybės teigimu, jis atsirado spaudžiant pačiai buvusiai vadovei.
„Darbuotojų raštas (rašto numeris) buvo gautas rugpjūčio 8 d., t. y., jau po I. Tamašauskienės atšaukimo iš pareigų. Raštas atsirado inicijuojant pačiai direktorei. Darbuotojams buvo išplatintas net laiškas su raginimu pasirašyti už buvusią vadovę, o viešojoje erdvėje buvo kalbama, kad taip galimai daromas spaudimas darbuotojams ir prašyta juos palikti ramybėje.
Raštą pasirašė tik dalis darbuotojų, o kai kurie jų pasirašydami pridėjo pastabą, kad asmeniškai nepatyrė direktorės spaudimo, kas leidžia suprasti, kad nepasirašo už visą tekste pateiktą informaciją, o tuo pačiu ir nepaneigia nederamo vadovės elgesio kitų darbuotojų atžvilgiu, kuris ir raštu, ir žodžiu buvo patvirtintas darbuotojų skunde“, – rašoma savivaldybės atsakyme.
I. Tamašauskienė tokius žodžius įvertino kaip visišką absurdą.
„Mano prašymas mūsų uždaroje grupėje buvo šiltas ir labai žmogiškas, nes mes tikrai turėjome puikų santykį. Bendravimas niekada nebuvo paremtas hierarchiniais principais, tiesiog mes buvome dirbanti komanda – visada tą akcentavau. Esant šokui, tai buvo natūralus prašymas. Dabar elgčiausi taip pat, nes kas kitas padės man paneigti?
Aš kaltinama, kad nepagarbiai bendravau ir kėliau įtampą ar net vartojau necenzūrinius žodžius. Aš konkrečiai žinau, kad to nedariau, tai į ką man daugiau kreiptis? Į kaimyną Joną, kad jis paneigtų? Aš kreipiausi, prašydama padėti man paneigti, kad aš niekada nenaudojau jokio spaudimo ar nepagarbaus elgesio“, – paaiškino atleista bibliotekos direktorė.
„Mano prašymas buvo natūralus su daugybe prierašų, kad jie nesijaustų, jog kažką privalo daryti ir kad darbuotojai turi teisę apskritai į visa tai nereaguoti“, – akcentavo I. Tamašauskienė.
Pašnekovė atsiuntė Delfi savo susirašinėjimo su darbuotojais nuotraukas. Jas, kaip pabrėžė, būtina vertinti nuosekliai, neišimant atskirų žinučių iš bendro pokalbio.
„Tai buvo elementarus, paprastas kreipimasis ir tik dirbę su manimi žmonės gali paneigti šį absurdišką kaltinimą. Iniciatyvos jie ėmėsi patys, jau mane atleidus. Šalia nebuvau, nei vieno asmeniškai neraginau. Koks ten tekstas ir kaip sudėliotas, jis yra įteiktas merui.
Aš turiu žinią, kad meras, po to atėjęs, jau drįso pameluoti susirinkime pirmadienį darbuotojams, kuriame aš nebebuvau, kad aš esu kviesta, nors žinojo, jog man yra nedarbingumas. Aš atsidūriau priėmime, man buvo išduotas nedarbingumas. Yra visi dokumentai. Jis, visą informaciją žinodamas, darbuotojams pamelavo, kad aš buvau kviesta ir ignoruoju tą susirinkimą. Jis buvo nustebęs dėl tų parašų ir kas jam belieka daryti – tik pulti mane, kad aš dabar pati tai padariau. Ne, tai padarė darbuotojai“, – pakartojo I. Tamašauskienė.
Antras priekaištas – tarnybinio automobilio naudojimo taisyklių pažeidimas
Savivaldybė nurodo, kad I. Tamašauskienė atleista ne tik dėl minėto skundo, bet ir dėl to, kad buvo užfiksuota, jog tarnybiniu automobiliu naudojasi ne darbo metu.
„2009 m. lapkritį Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinėse įstaigose taisykles, kurių 15 punktas, nurodo, kad įstaigos direktorius savo įsakymu gali nustatyti kitą nuolatinę tarnybinio automobilio saugojimo vietą nei įstaigai priklausantis pastatas ar kiemas.
Pavyzdžiui, J. Lankučio viešoji biblioteka yra vos už kelių šimtų metrų nuo Klaipėdos rajono savivaldybės, kur yra saugoma aikštelė su vaizdo kameromis, automatiniu kelio užtvaru, signalizacija. Šiame kieme yra saugomi ne tik Savivaldybės, bet ir kitų valstybės įstaigų, nepriklausančių Savivaldybei, automobiliai.
Tačiau nepaisant to, buvusi bibliotekos direktorė vienašališkai savo įsakymu tarnybinio automobilio saugojimo vietą nustatė savo namus, kurie yra nuo Gargždų nutolę apie 20 kilometrų. Nors tų pačių taisyklių 6 punktas sako, kad tarnybiniai lengvieji automobiliai gali būti naudojami tik tarnybos reikmėms, o vykimas namo iš darbo ar atgal nėra laikoma tarnybinė veikla“, – rašoma savivaldybės komentare Delfi.
Teigiama, dėl to įstaigos tuometė direktorė buvo kviesta pasiaiškinti, tačiau I. Tamašauskienę pribloškė ir šis atleidimo motyvas.
Ji pabrėžė, kad dar praėjusių metų gruodį kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių, prašydama organizuoti bibliotekai priklausančiame garaže esančių daiktų išvežimą, jog jame būtų galima laikyti naują tarnybinį automobilį. Delfi turi šio rašto kopiją. Garažas, kaip paaiškino I. Tamašauskienė, buvo iš dalies atlaisvintas tik gegužės mėnesį, kai biblioteką pasiekė bibliobusas, kurį ir pradėta ten saugoti.
„Gavau nurodymą pasirašyti pagal turimus pavyzdžius, kuriuo man priskirta mašina, o aš, kaip vadovė, pilnai atsakinga už jį. Taip yra įprasta praktika – visi naudojasi, tam ir yra tarybos sprendimas (galimybė nustatyti automobilio saugojimo vietą kitur), kad visiems būtų galiojanti tvarka. Bibliotekai nebuvo taikoma išimtis – aš mielai būčiau sutikusi ar savivaldybės kieme, ar bet kur kitur.
Aš juk ir kreipiausi, bet gavau tokią tvarką, kokią ir įvykdžiau, ir dėl kurios mane atleido iš darbo. Niekada ta tvarka nekliuvo. 8 mėnesius niekam nerūpėjo ir staiga tai tapo valstybinės reikšmės nusižengimas, kuris buvo įvykdytas pagal visas oficialiai galiojančias tvarkas“, – pastebėjo I. Tamašauskienė.
Savivaldybė tvirtina kitaip.
„Kadangi buvusios direktorės įsakymas pasirašytas tik gegužės 25 d., tai reiškia, kad ji mažiausiai kelis mėnesius kasdien iš namų į darbą bei atgal nuvažiuodavo po keliasdešimt kilometrų, o per mėnesį tai sudarydavo net šimtus kilometrų.
Automobilis yra nupirktas bibliotekai ir išlaikomas iš biudžeto lėšų, už jo veiklos nuomą kiekvieną mėnesį sumokama 605 eurų. Taigi, buvusi direktorė taip sutaupė ne tik asmenines lėšas kurui, bet ir draudimui, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugoms. Su meru savo įsakymo buvusi bibliotekos direktorė nederino. Dar pernai gruodį vykusio mero ir I. Tamašauskienės pokalbio metu jai buvo akcentuota, kad jei įstaiga negali užtikrinti automobilio saugumo, direktorė jį privalo palikti Savivaldybės aikštelėje.
Tad buvusi direktorė, pasirašydama įsakymą ir nustatydama jo saugojimo vietą savo asmeniniuose namuose, iš esmės sukūrė palankias sąlygas bibliotekos automobilį naudoti ne tarnybos reikmėms, o savo asmeninėms kelionėms iš namų į darbą ir atgal“, – teigia savivaldybė.
I. Tamašauskienės teigimu, savivaldybė, tvirtindama, kad sprendimas numatyti automobilio saugojimo vietą jos pačios namuose nebuvo derintas su meru, tiesiog meluoja. Be to, ji paaiškino, kad per tą laiką iki gegužės mėnesio ne tik prašė atlaisvinti garažą, tačiau ir aiškinosi visas tvarkas bei dirbo su archyvu, nes naujai atėjusi į darbą siekė įgyvendinti, kaip pati pabrėžia, dokumentų kalbą.
„Viskas buvo aptarta. Jei man priskiriamas turtas, tai kokia kita alternatyva galėjo būti? Savivaldybės aikštelė būtų pažeidžiant tarybos sprendimą, kurio 15 punktas nurodo, kad turi būti įstaigai priklausantis kiemas arba garažas. Savivaldybė nėra priklausanti įstaigai. Jei man būtų liepę, jie būtų turėję oficialiai nurodyti, nes aš, kaip įstaigos vadovė, negaliu nustatyti automobilio stovėjimo vietos kitos įstaigos teritorijoje. Tokio rašto aš niekada gyvenime nebuvau gavusi – nei žodžiu, nei raštu“, – akcentavo buvusi įstaigos direktorė.
Ji atkreipė dėmesį, kad ir kitų įstaigų tarnybiniai automobiliai būna saugojami jų vadovų namuose, nes tokią galimybę, pasirašant įsakymą, numato minėtas tarybos sprendimas, ir tiems vadovams priekaištų dėl to niekada nebūna.
„Kodėl kažkam galima, o man negalima? Tvarka yra vienoda“, – pabrėžė I. Tamašauskienė.
Priekaištų buvusi bibliotekos direktorė sulaukė ir dėl to, kad esą atostogų metu naudojo tarnybinį automobilį.
„Buvusi bibliotekos direktorė tarnybiniu automobiliu naudojosi ir atostogų metu, kai nevykdė pareigų. Automobilį ji buvo pasiėmusi ir šių metų liepos 24-25 dienomis, kai oficialiai atostogavo. Šis faktas yra užfiksuotas vaizdo kameromis, to neneigė ir buvusi vadovė.
Draudimas naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, kuris aiškiai sako, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti. Šio įstatymo nuostatos užtikrina ir Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintas besąlygiško ir nesavanaudiško valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principo įgyvendinimą“, – rašo savivaldybė.
Visgi panašu, kad šioje komentaro dalyje nepažymima, jog I. Tamašauskienė turi dokumentus, įrodančius, kam jai prireikė automobilio atostogų metu.
„Savo atostogų dieną paėmiau automobilį, informuodama raštu pavaduotoją, nes buvo būtinas automobilio rato remontas – degė speciali lemputė (tai įrodančią nuotrauką I. Tamašauskienė pateikė Delfi), pats kompiuteris rodė gedimą. Kadangi kitą dieną po atostogų aš turėjau didelį renginį Drevernoje – atstumas yra apie 50 kilometrų nuo Gargždų, aš turėjau ten dalyvauti. Pilnas internetas nuotraukų, kad tikrai taip buvo. Buvo būtina važiuoti, tad, (...) suderinusi su autoservisu, priėmiau sprendimą nuvaryti ir pašalinti gedimą.
Turiu tai įrodančias nuotraukas, mokesčio už paslaugą kvitą (taip pat pateikta portalui). Jei man pagal gedimą indikuojančią prietaisų skydelio nuotrauką būtų pasakyta, kad gedimas nereikšmingas, aš tikrai nebūčiau aukojusi savo atostogų dienos dėl to, bet, kadangi tai rimtas gedimas, nuvariau automobilį į autoservisą“, – pasakojo buvusi bibliotekos direktorė.
„Aš turiu visus įrodymus, pagrindžiančius, kad priėmiau sprendimą, atsakingai įvertindama tikslą kitą dieną važiuoti, o nepasinaudoti asmeninėms reikmėms – iš atostogų atvažiuoti į Gargždus, pasiimti mašiną, kad tiesiog su ja kažkur pasivažinėčiau. Aš ten neatsidūriau pėstute, vadinasi, mano vyras savo automobiliu atvežė mane iki mūsų vartų, mes sugaišome laiką, paėmiau mašiną neslėpdama, žinodama, kad yra filmuojama aikštelė. Neįžvelgiau grėsmės, nes vykdžiau savo tiesioginę pareigą pasirūpinti turtu, kuris priskirtas man ir tiesiog atsakingai galbūt išvengti avarijos. Absurdas, kad teisinuosi dėl tokių dalykų“, – teigė I. Tamašauskienė.
Kada prasidėjo spaudimas
Pašnekovė pripažino, kad, nors iki tol visada buvo skatinama bei giriama, didėjantį neigiamą spaudimą savo atžvilgiu ėmė jausti rajono savivaldybėje pasikeitus valdančiajai daugumai ir tada, kai buvo imta kalbėti, kad jos vyras Vytautas Tamašauskas gali kaip nepartinis, bet Tėvynės sąjungos remiamas kandidatas dalyvauti rinkimuose į savivaldybės merus.
„Štai vyko šventė su bibliobusu, kurią inicijavo buvusi valdžia, tą savaitę valdžia ir buvo pasikeitusi – aš nesulaukiau nei vieno svečio iš savivaldybės. Atėję naujieji valdžios politikai tam prieštaravo. Pradedant nuo to birželio, aš pradėjau jausti, kad pas mane į renginius, priešingai nei kitur, ką matau iš viešosios erdvės, niekas neatvyksta. Pradėjau ieškoti atsakymų.
Buvo daug sutapimų: atėję kairieji negali pasveikinti dešiniojo, kuris nesvarbu, kad dar tik šakėmis ant vandens kandidatas, žmonos. Jau ne kartą ant manęs buvo stumiama, kad čia politika, kad tu kartu su dešiniaisiais.
Staiga vieną dieną gaunu raštą, kad esu išbraukta iš didžiulio projekto (Delfi turi rašto kopiją), kuriame aš vienintelė kuravau knygos leidimą“, – vardijo pašnekovė.
Tada, pasak I. Tamašauskienės, ji pati kreipėsi į merą dėl patiriamo spaudimo. Delfi turi ir šio I. Tamašauskienės elektroninio laiško merui kopiją.
„Tai buvo mano kreipimasis į merą dėl galimai mano pačios patiriamo mobingo. Aš jį informavau, kas vyksta, (…) kad mane vicemerė eliminavo iš darbo grupės, nors šią projekto dalį valdau aš vienintelė, o vietoje manęs savo nuožiūra paskiriama bibliotekininkė, kuri neturi supratimo apie vykdomo projekto turinį. Klausiau, ar jau vyksta susidorojimas, ar projekto žlugdymas? Pirmą kartą aš to paklausiau mero oficialiai, laišku birželio 3 dieną. Tada meras pirmą kartą gavo kreipimąsi iš manęs, kad situacija jau gavosi grėsminga“, – akcentavo buvusi įstaigos vadovė.
I. Tamašauskienė pabrėžia kiekvieną savo kaip įstaigos vadovės žingsnį galinti pagrįsti dokumentais. Ji pripažino, kad spaudimas prasidėjo ir dėl jos atsisakymo vienai buvusiai darbuotojai išmokėti didžiulę išeitinę išmoką, kuri pagal įstatymus jai nepriklausė.
„Tuomet aš tiesiai šviesiai atsisakiau laužyti įstatymus argumentuodama, kad dėl to galiu netekti darbo“, – prisiminė ji.
I. Tamašauskienės vertinimu, naujai valdžiai galėjo nepatikti ir jos vyro saitai su kairiesiems politikams oponuojančia TS-LKD.
Delfi pradėjus domėtis šia istorija, kuri sukėlė nemažą bruzdesį Gargžduose, dėmesį patraukė dokumentų, laiškų kopijų ir kitų įrodymų, kuriais ginasi I. Tamašauskienė, gausa.
„Dokumentavimas yra mano darbo įgūdis. Aš ilgametė vadovė, visus – ir sau pavaldžius darbuotojus, aš mokau, kad žodžio prie bylos neprisegsi. (…) Jei turiu problemą, vadinasi, aš kreipiuosi raštu, gaunu atsakymą ir vykdau – tada aš žinau, ką mes susitarėme ir tada mes kalbame apie faktus. Mano raštiški kreipimaisi dokumentuoti nėra dėl kažkokio perdėto atsargumo – tai tiesiog dėl to, kad aš viską teisingai padaryčiau, jog gaučiau teisingą išaiškinimą ir kad faktai neišsikraipytų“, – pabrėžė ji.
„Aš ginuosi 100 proc. tik dokumentais. Pagrindžiu kiekvieną savo žodį laišku, kreipimusi, registruotu dokumentu ir kitaip. Aš savo gynybos visiškai nepritempinėju – kiekvieną žodį galiu pagrįsti atsakingai. (…) Esu įsitikinusi, kad šioje situacijoje esu teisi, kad tikrai nesinaudojau jokia tarnybine padėtimi, kad tikrai visada atsakingai ir pagarbiai elgiausi su darbuotojais. Neturiu meluoti, neturiu ko vengti, viską pagrindžiu dokumentais“, – akcentavo I. Tamašauskienė.
Situacija susidomėjo ir Kultūros ministerija
Šokiruota atleidimo I. Tamašauskienė kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydama pasidomėti situacija. Ministerija Delfi patvirtino, kad savivaldybės paprašė pateikti išsamų paaiškinimą.
„Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė I. Tamašauskienė kreipėsi į ministeriją dėl jos atšaukimo iš direktorės pareigų mero potvarkiu. Ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo I. Tamašauskienės raštą ir kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, prašydama pateikti platesnį komentarą dėl Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorės darbo sutarties nutraukimo. Šiuo metu yra laukiama Klaipėdos rajono savivaldybės atsakymo“, – rašoma ministerijos komentare.
Konkursas J. Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pareigoms užimti, kaip pranešė savivaldybė, kol kas nėra paskelbtas. I. Tamašauskienė siekia teisme įrodyti, kad atleista buvo neteisėtai ir grįžti į buvusias pareigas.
„Iš teismo gavau informaciją, kad ieškinys yra priimtas, jame yra nurodyta, kad savivaldybė per 14 dienų privalo atsakyti į pateiktą ieškinį. Taip pat nurodyta, kad savivaldybei uždrausta skelbti atranką, nes yra pritaikyta laikinoji apsauga iki kol viskas išsispręs“, – paaiškino ji.