„Lietuva atrodo blogai, iš tikrųjų ne už tokią kovojome. Žinoma, labai gerai, kad jie nesodina, tačiau reikalauja leidimų mitingams, žmonės bailūs, klauso, po devynis susirenka. Ko jų bijoti?“, – į DELFI klausimą, kokia po 25 metų jam atrodo Lietuva, atsakė A. Terleckas.
Ketvirtadienį Seime vykusiame mitingo minėjime dalyvavęs Lietuvos laisvės lygos vadovas sako, kad net sovietmečiu leidimų mitingams nereikėdavo prašyti – esą čekistai patys kviesdavo ateiti į mitingą, žadėdavo leisti susirinkti.
„Eikit jūs po velnių – susirinkimų laisvę Lietuvoje garantuoja Konstitucija. Bailūs žmonės. Nebuvo tauta tokia baili, kaip dabar. Net Vasario 16-ąją viešai švęsdavome, ir Vytis ant mano sienos kabėjo, ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės žemėlapis. Giedodavome himną, viršuje buvo KGB agentų, mes žinojome, jie to neslėpė – bet niekada išsikvietę pas save už tai nebausdavo“, – kalbėjo A. Terleckas, patikslinęs, kad į kalėjimą sodindavo už pogrindinės spaudos leidimą ir platinimą.
A. Terleckas mano, kad garsųjį mitingą organizavusi Laisvės lyga nepelnytai liko Sąjūdžio šešėlyje. „Buvau Kaune profesoriaus Broniaus Genzelio gimimo dienoje, visi kalbėjo apie Sąjūdį – nė vienas Laisvės lygos nepaminėjo. Pažiūrėkite, kaip per televiziją, per radiją kalba – Sąjūdis iškovojo Lietuvai laisvę. Bet Sąjūdis gimė 10 metų vėliau negu Laisvės lyga ir jie pirmiausia bijojo, o pamatę, kad mums nieko nedaro, pradėjo veikti“, – aiškino A. Terleckas.
DELFI primena, kad nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo faktiškai prasidėjo Lietuvos atgimimas. Mitingo metu apie porą šimtų Lietuvos disidentų surengė Molotovo–Ribentropo pakto pasmerkimą. Tai buvo pirmas viešas protesto mitingas sovietinėje Lietuvoje.
Šia akcija pasmerkti 1939 m. sovietų Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų pasirašyti slaptieji protokolai, kuriais šios šalys pasidalijo Europą. Lietuva, Latvija ir Estija buvo atiduota sovietų Rusijos įtakos zonai.