Paksų kaimynė Jolanta Urbanavičienė feisbuke pasiskundė, kad ją nuskriaudė politiko šeimos augintinis. Kaip pranešė TV3 „Žinios“ , Paksų kaimynę aviganis užpuolė, kai ji po Antakalnio parką vaikščiojo su savo mažesniu šuneliu. Palaidas šuo puolė J. Urbanavičienę ir du kartus įkando. Kaimynė sakė, kad L. Paksienė tik nustebo, tikino nesitikėjusi, kad jos šuo puls, tačiau deramai neatsiprašė. J. Urbanavičienė kreipėsi į medikus, buvo paskiepyta nuo stabligės, turės gerti antibiotikus.
„Greičiausiai šis šuo auklėtas, bet jaunas, ponia, matyt, nelabai su jaunu patinu susitvarko, jis mažai treniruotas. Yra kitas momentas – moteris, kuri vaikščiojo su kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliumi, aiškiai susidirgino, o šunys labai gerai skaito mūsų kalbą ir pojūčius, jie jaučia išskiriamas prakaito formules. Ji paėmė savo šunį į glėbį, garantuoju, kad vokiečų aviganis bandė grybštelėti nei jai, o tam šuniukui“, – komentuoja Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro atstovė Aurelija Staskevičienė.
Pasak jos, gyvūnų laikymo ir vedžiojimo Vilniaus mieste taisyklėse aiškiai parašyta, kad viešose vietose šuo turi būti su pavadėliu. A. Staskevičienė pasakoja, kad nėra agresyvių ar kvailų šunų – už juos atsakingi šeimininkai. Pašnekovės teigimu, Paksų šuns nereikia paleisti viešose vietose. Užtat reikia lankytis dresūros aikštelėse ir su augintiniu dirbti.
„Neužtenka vien laikyti, mylėti. Turime pirmiausia socializuoti šunį, ypač tai svarbu gyvenant mieste. Su tarnybinėmis veislėmis būna, kad žmonės turi kiemą, kieme įsirengia voljerą ir įsivaizduoja, kad šuo, amsintis sargas, ten laimingas, viskas tvarkoje. Tačiau šuo nesocializuotas, jis mato mažai gyvūnų, o jam gentainius matyti, su jais bendrauti, apsikeisti žinutėmis, būtina“, – kalbėjo A. Staskevičienė. Jos aiškinimu, patyrę dresuotojai labai dažnai leidžia šunims susipažinti. Ir šiuo atveju, mano ji, šunys būtų apsiuostę ir išsiskyrę. Kitas reikalas, jei vokiečių aviganis turi elgsenos problemų ir puldinėja mažus šuniukus.
A. Staskevičienės teigimu, šiais laikais veisėjai, parduodami šuniukus, atsakingai renkasi savininkus: domisi, ar jie turi patirties, kaip žada auklėti, kur gyvens. „Bet kam šunys nebeparduodami“, – tikino ji.
„Būtina visus – ar jis didelis, ar mažas – socializuoti, auklėti, lankytis kursuose. Kinologų draugijos Mokymo centras Vilniaus savivaldybėje skaito nemokamas paskaitas apie atsakingą šunų auginimą. Tereikia žmogui, pasakysiu grubiai, užpakaliuką pakelti ir ateiti, pasidomėti“, – sakė Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro atstovė. Jos teigimu, specialistai gali padėti šuniuką išauklėti. Šuniui dresavimo pagrindai dedami iki trijų mėnesių.
Pasak A. Staskevičienės, dažnai šuns šeimininkai sako, kad jų augintinis „draugiškas“, „geras“, „nebijokit, nekanda“. „Ne taip apie šunis reikia kalbėti – kanda visi, net ir žmogus. Kalba ne apie dantis, o apie šuns socialumą, gebėjimą gyventi bendruomenėje, tarp žmonių ir kitų gyvūnų“, – akcentavo pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad ir šuniui nelengva – jis turi prisitaikyti prie žmonių, prie gentainių, prie dažnai urbanizuotos, ankštos aplinkos. „Gal tas vokiečių aviganis turi mažai galimybių išsikrauti, jaunas energingas patinas, jis išėjo ir vejasi šuniuką, gal nori nori pažaisti, o ponia pakėlė į glėbį ir baigėsi blogai“, – incidentą apibūdino A. Staskevičienės.
Jos aiškinimu, nuo Paksų šuns nukentėjusi moteris galėjo kreiptis į policiją dėl sužalojimo. Tokiais atvejais geriausia turėti liudininką – policijai to prireikia.
R. Paksas: ilgai kalbėjausi su žmona
Ketvirtadienį R. Paksas telefonu TV3 „Žinioms“ sakė, kad dėl šio įvykio reikia klausti žmonos ir ironizavo, kad, jei jau čia pirmos svarbos žinia, anot jo, „dienos įvykis“, tuomet reiktų iš karto skambinti premjerui.
Tačiau penktadienį R. Paksas feisbuke dėl incidento atsiprašė. „Esu Paksų šuo Lordas, jaunas ir dar nepatyręs. Nuoširdžiai atsiprašau savo ir savo šeimininkų vardu p. Jolantos už vakarykštį savo poelgį. Pasižadu būti geras“, – parašė politikas, įdėjęs nuotrauką, kurioje jis pozuoja su augintiniu.
Pasak R. Pakso, devynių mėnesių šuo dar nebuvo niekam įkandęs, tad žaisdamas galėjo grybštelėti kaimynei. R. Paksas sakė šunį vedžiojantis su pavadėliu, o žmona – be, nes šuo visad jos klauso ir pribėga. „Jis visuomet pakviestas pribėga, o šį kartą kažkas įvyko, ar čia biolaukai nesuveikė, ar tas šuniukas buvo keliamas rankomis ir maskatavo, o jis norėjo žaisti su šuniuku. Įvyko kaip įvyko, mes visi trys labai atsiprašome“, – kalbėjo R. Paksas.
Šunį gali ir atimti
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus budėtojų poskyrio vedėjas Darius Mitrofanovas sako, kad visoje Lietuvoje galioja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos taisyklės. Pagal jas pavojingi ir koviniai šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir su antsnukiu. Kiti šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, o dėl antsnukio reikalingumo turi nuspręsti pats augintinio šeimininkas.
„Pažymėtinas dalykas, kad bet kuriuo atveju vedžiojant šunį savininkas turi užtikrinti, kad nekyla grėsmė sveikatai ir turtui“, – teigė D. Mitrofanovas.
Už šunų vedžiojimo pažeidimus, kada kyla žala turtui ar sveikatai, gresia bauda nuo 144 iki 289 Eur su gyvūno konfiskavimu arba be jo. Jei nukentėjęs asmuo kreipėsi į medikus, gydymo įstaiga apie sužalojimą turi pranešti policijai. Žmogus policiją gali informuoti ir pats.