Dabar buvusio „Taksi parko“ patalpose įkurtas Vilniaus „Automuziejus“, o pastate esantis unikalus architektūrinis elementas – per visą pastato aukštį besisukantis serpantinas – vilioja įvairių sričių meno kūrėjus.
„Tai buvo kraupios atmosferos pastatas, miesto vaizduoklis“, – taip apie pastatą, kurį beveik prieš dešimtmetį pradėjo renovuoti, kalba Vilniaus „Automuziejaus“ vadovas Povilas Eitutis. Pats pastatas, P. Eitučio teigimu, buvo aprūkęs, degęs ne vieną kartą, kupinas daugybės šiukšlių.
Apie du dešimtmečius nuo pastato pastatymo čia veikė „Taksi parkas“, kuriame buvo apie 800 automobilių, pastate taip pat veikė administracija, automobilių remonto dirbtuvės, plovyklos, garažai, degalinė ir kontrolės punktas. Vis dėlto, P. Eitučio teigimu, tuo metu, kai jis įžengė į šį pastatą, jokių ženklų apie šią pastato istorijos dalį, nebebuvo. „Atgavus Nepriklausomybę jis buvo išskaidytas skirtingoms ir keistoms veikloms. Pradėję rekonstrukciją radome nuo karstų gamybos ir pardavimo salono, iki dažasvydžio ir visokių santechnikos parduotuvėlių“, – „Delfi“ laidoje „Ar galiu užeiti?“ įvardijo P. Eitutis.
Tiesa, pastato istoriją primena ir rekonstrukcijos metu rasti du albumai. Viename jų suklijuotos senojo „Taksi parko“ nuotraukos, o kitame – pastatą lankiusių užsienio delegacijų linkėjimai.
Unikaliausia pastato vieta – per visus aštuonis aukštus besisukantis serpantinas – kūrėjus traukė dar iki rekonstrukcijos. „Tamsa, šaltis, purvas, išdaužyti langai, nudėvėtos padangos, istorijas pasakojančios sienos, ant grindinio telkšantis vanduo ir prietemoje boluojantis serpantinas“, – taip grupė „Golden Parazyth“ apleistą „Taksi parką“ apibūdino 2015 metais, kai apleistose erdvėse filmavo dainos „Memory Garden“ vaizdo klipą.
Kone garsiausiai serpantinas pastaraisiais metais nuskambėjo dėl operos performanso „Saulė ir Jūra“. Performansas buvo atliekamas pačioje apačioje, o žiūrovai jį stebėti buvo kviečiame iš įvairaus aukščio, lipdami ir besisukdami serpantinu, kurio visas aukštis siekia 30 metrų. Beje, žiūrovams nebuvo leidžiama įsinešti mobiliųjų telefonų. Ir ne dėl to, kad nebūtų galima fiksuoti performanso, o dėl to, kad ant atlikėjų nukritęs daiktas galėjo kelti didžiulį pavojų.
„Tai gana pamėgta vieta tiek reklamų, tiek filmų kūrimui, – pasakojo P. Eitutis. – Didžioji dalis režisierių, kurie kuria filmus ar reklamas Lietuvoje, atvažiuoja, patikrina lokaciją, patinka, bet vieta ne visiems siužetams tinkama.“ P. Eitutis atskleidė, kad šiuo metu vieno filmo kūrėjai svarsto, ar serpantinas kino juostoje galėtų tapti raketos paleidimo šachta, o kiek anksčiau čia buvo nufilmuota reklama, kurios metu serpantinu važinėjo ir triukus rodė motociklininkas. „Maksimaliai gerai išnaudojant filmavimo laiką jis apsisukinėjo ant priekinio rato stabdydamas ir kildavo atgal į viršų“, – įvardijo P. Eitutis.
Motociklininko triukai – ne vienintelis ekstremalus dalykas, nutikęs šiame serpantine. Ne ką mažiau ekstremalus iššūkis buvo ir čia dirbusiam darbininkui, kuris turėjo įrengti apsaugines tvoreles. Kodėl ekstremalus? Nes jis bijojo aukščio. „Žmogus, kuris virino turėklus, užkilo į viršų ir pasakė, kad tokiame aukštyje jis tikrai nedirbs“, – prisiminė P. Eitutis, tačiau pridūrė, kad vyras vis dėl to suvirino turėklus, tik pradėjo ne nuo viršaus, o nuo apačios.
Šiuo metu serpantinas – nors ir unikali, bet tyli ir pilka pastato dalis. Tačiau tylos laikas šioje erdvėje, rodos, jau suskaičiuotas. Kylant serpantinu, kiekviename aukšte, yra aikštelės, kurios šiuo metu tvarkomos bei ruošiamos naujakuriams – planuojama, kad čia bus biurų erdvės.
Ir tai dar ne viskas, šios erdvės tylą P. Eitutis su pažįstamais planavo panaikinti ir įrengiant itin ekstremalią pramogą. „Mūsų šitas serpantinas yra trisdešimties metrų aukščio, nuo grindų iki pat betoninės kepurės, norėjome padaryti unikalią pramogą – šuolį su specialiu saugos įrenginiu žemyn. Kai yra šuolis nuo tilto į vandenį, susikuria dirbtinis saugumo jausmas, kad jeigu kas, tai krisi į vandenį, o kai šuolis patalpoje, į betonines grindis, emocija visiškai kitokia“, – planais dalijosi P. Eitutis.
Serpantinas – tik nedidelė milžiniško pastato dalis. Kitoje pastato dalyje įrengtas „Automuziejus“, kuriame eksponuojama apie 100 įvairių transporto priemonių. Beje, šio muziejaus pagrindinė ypatybė, kad čia eksponuojami automobiliai priklauso tik lietuviams. Vienas savininkų – lenktynininkas Benediktas Vanagas. „Automuziejuje“ galima pamatyti B. Vanagui priklausantį „Porsche 911 Turbo (930)“, kitaip žinomą kaip „našlių darytoją“.
Dar daugiau „Automuziejaus“ eksponatų bei unikalų serpantiną atgaivintame „Taksi parke“ kviečiame pamatyti „Delfi“ laidoje „Ar galiu užeiti?“.
Laidą „Ar galiu užeiti?“ žiūrėkite trečiadieniais, 20 val., „Delfi TV“ ir visada portale „Delfi“.