Spėjama, kad Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologų radinys gali siekti dar XVII amžių. Daroma prielaida, kad šioje centrinės miesto dalies vietoje galėjo būti evangelikų liuteronų kapinės. Iki šiol manyta, kad šios religinės konfesijos atstovai laidoti dalyje senųjų miesto kapinių Sporto gatvėje.
Archeologiniams kasinėjimams vadovaujančio Dovilo Petrulio teigimu, suaugusiųjų, galimai vyresnių nei 20 metų žmonių palaikai atidengti maždaug 1–1,40 m. gylyje.
„Išlikę galūnių kaulai, blauzdikauliai, šleivikauliai. Kūnų viršutinių dalių – nei stuburo, nei šonkaulių, nei kaukolių nėra. Matyti, kad kūnai guldyti galvomis į pietvakarius. Pagal turimus duomenis galime konstatuoti, kad šie žmonės kadaise čia buvo natūraliai palaidoti, šioje vietoje buvę kapai“, – teigė D. Petrulis.
Spėja buvus kapines
Rajono savivaldybės pašonėje atkastos kapvietės, anot archeologo, būdingos XVII amžiui.
„Gali būti, kad toje miesto dalyje būta evangelikų liuteronų kapinaičių. Nepanašu, kad tai būtų užkastos raudonojo teroro aukos, kaip anksčiau manyta. Palaidojimo būdas būdingas kapams. Sovietų valdžia ir jos represinės struktūros vargu ar savo aukas būtų taip laidoję miesto centre, veikiau būtų išvežę už miesto“, – mano D. Petrulis.
Atkastieji palaikai bus perduoti ištirti Vilniaus universiteto antropologijos fakultetui. Vėliau jie bus perlaidoti.
Pasak D. Petrulio, evangelikai liuteronai dar XVIII amžiaus 2-oje pusėje Panevėžyje laidoti senosiose miesto kapinėse, esančiose greta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Archeologo teigimu, dar ankstesnių laikų šios religinės konfesijos atstovų kapinaitės Vasario 16-osios g. istorikas nebuvo žinomos.
„Iki galo nėra ištyrinėta, kas iš tiesų buvo laidojami dabartinės rajono savivaldybės pašonėje. Galiu tik patvirtinti, kad atkastieji palaikai nėra raudonojo teroro aukos“, – sako D. Petrulis.
Aptiko grindinį
Archeologiniai kasinėjimai Panevėžyje atliekami prieš statybininkams imantis rekonstruoti Laisvės aikštę ir jos prieigas.
Ši miesto dalis nuo seno buvo didžiausia traukos vieta Panevėžyje. Ilgą laiką ji laikyta miesto ekonominiu centru: čia šurmuliuodavo turgūs, į kuriuos suvažiuodavo ūkininkai iš visos apskrities, aplink stovėjo smuklės. Panevėžyje turgūs šeštadieniais ir sekmadieniais nebuvo rengiami, nes tai buvo lietuvių ir žydų šventinės dienos – taip buvo atsižvelgiama į mieste vyraujančias tautines bendruomenes ir jų religinius įsitikinimus.
Miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, ieškoma galimybių, kaip rekonstruojant aikštę išsaugoti jos senojo grindinio fragmentą.
„Darant žvalgomuosius archeologinius tyrimus atkastas XVIII a. pradžioje kloto grindinio fragmentas – ženklas ano meto modernaus miesto, turėjusio technogeninę dangą, o ne skendusio purvynėje. Prestižo reikalas įamžinti tokią istorinę atmintį“, – yra pabrėžusi D. Gasiūnienė.