R. Paleckio teigimu, šeštadienio dieną visi buvome pakviesti į teatre vykusį spektaklį.
„Man toks įspūdis, kad mus visus pakvietė į teatrą, pakėlė uždangą, pamatėm aktorius, pamatėm dalyvius spektaklio, bet jis tik prasidėjo ir uždangą nuleido, o kas už tos uždangos vyko – visa salė gali tik spėlioti“, – įžvalgomis apie pastarųjų dienų įvykius Rusijoje dalijosi R. Paleckis.
Anot jo, sunku nuspėti kas buvo melas, o kas tiesa.
„Nuomonių yra įvairiausių. Manau, kad daug kas šį savaitgalį būtent tas nuomones ir girdėjom, rinkom, bet man svarbiausia šitoj vietoj nespekuliuot ir nekartoti kažkieno nuomonės, o savo turėti – labai sudėtinga šitoj situacijoj, nes mes praktiškai nieko nežinome“, – teigė jis.
Daugiausiai dėmesio sulaukė paties J. Prigožino kalba. Kokią reikšmę ji turėjo?
„Jo kalba labai tokia karšta, kaip visada emocinga ir jis ten pasako labai svarbius dalykus, man atrodo: kad karas Ukrainoje prasidėjo visai ne dėl to, kad Ukraina, o tuo labiau NATO, grasino Rusijai. Jokių grasinimų, jokių pavojų iš ten nebuvo, karas prasidėjo visiškai dėl kitų priežasčių – dėl Šoigu, dėl Gerasimovo, dėl jų ambicijų, dėl visiškai supuvusios korupcijos Donbase ir visoj Rusijoj. Čia, manau, yra tai, ką galime vadinti tokiu nuodu, gerąja ta žodžio prasme. Nuodu į tokį yrantį Putino organizmą, nes tai pasklis. Prigožinas populiarus. Jį tikrai daug kas matė, girdėjo“, – dalijosi R. Paleckis.
Anot jo, kai toks veikėjas pakalba tokiais sakiniais – tai gali būti tam tikrų permainų pradžia.
„Tikrai daug žmonių net ir toj pačioj kariuomenėj nelabai supranta už ką jie ten kariauja, tai, kai toks tikrai autoritetas Prigožinas pasako, kad tai yra Šoigu karas, kad jis nori dar vienos žvaigždutės ir mes nežinia ką čia darom – čia, manau, yra svarbu“, – teigė pašnekovas.
Š. Liekio teigimu, šioje situacijoje viskas priklauso nuo to, kaip mes žiūrime į patį reiškinį.
„Pas mus Lietuvoj labai daug yra tokio galvojimo apie tai, ką norėtumėm išgirsti ir mūsų politikai labai dažnai kalba apie tai, ką norėtumėm išgirsti arba matyti, ta prasme bando formuoti realybę pagal jų įsivaizdavimus, bando pasakoti apie realybę kaip egzistuojančią pagal jų įsivaizdavimą, bet, jeigu jūs pasižiūrėsite į visus kitus perversmus, kurie vyko kitose šalyse, pavyzdžiui, kad ir pas Erdoganą 2016 metais. Ar Erdoganas to perversmo rezultate susilpnėjo ar sustiprėjo? Akivaizdu, kad sustiprėjo. Tai čia vienareikšmiai viską vertinti sudėtinga. Akivaizdu, kad Rusija lieka labai sunkiai prognozuojama valstybe ir labai pavojinga valstybe“, – teigė jis.
Anot R. Paleckio, nenuostabu, kad renkamės tam tikrą požiūrio ir situacijos matymo kampą.
„Jeigu mes norime matyti Ukrainos pergalę, o tą mes norime matyti, tai akivaizdu, kad dominuoja pas mus šita tema ir, jeigu pažiūrėtume į antraštes, tai praktiškai bet koks Ukrainos pasisekimas fronte yra labai plačiai nušviečiamas, o tuo tarpu mes visiškai nieko nežinome arba labai mažai žinome apie jos nesėkmes. Tai yra normalu, nes būtų keista, jeigu dauguma Lietuvos nenorėtų Ukrainos pergalės. Mes esam labai arti“, – teigė jis.
Taigi, anot R. Paleckio, visiškai natūralu, kad mes laukiame ir tikimės Rusijos nesėkmės, tačiau yra manančių, kad po šio įvykio Putinas taps dar brutalesnis.
„Vėlgi, tai viena iš versijų. Kiti sako, kad priešingai – jis susilpnėjo, kad tuoj visai praras kontrolę“, – teigė jis.
Kokie buvo Prigožino siekiai?
R. Paleckio teigimu, jeigu stebėtumėm anksčiau Prigožino darytus pareiškimus – pamatytumėm daugiau svarbių dalykų, tačiau nežinia, ką jie reiškė.
„Jis jau kurį laiką kalbėjo apie Šoigu, apie Gerasimovą. Tų žodžių aš net negaliu čia eteryje naudoti kaip jis juos vadino turtinga rusų kalba. Akivaizdu, kad kažkas po truputį kaupėsi, po truputį ta košė buvo verdama, bet tai, kad jam buvo leista tai daryti, kad jis žygiavo praktiškai be jokio pasipriešinimo – tikrai kyla visokių minčių. Jeigu būtų toliau ėjęs, yra versija, kad tada jau būtų tikrai pasipriešinta arčiau Maskvos“, – teigė pašnekovas.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Š. Liekio, Prigožinas nesiekė nuversti sistemos.
„Rusijoje dažnai sako: caras geras, o bajorai blogi, tai, šiuo atveju, jis šnekėjo apie bajorus, nešnekėjo apie carą. Aš kelčiau klausimą, ar ukrainiečiai sugebėjo šia situacija pasinaudoti? Ar ji tikrai tokia grėsminga buvo fronte Rusijai? Ką darė fronte rusai, reaguodami į tą maištą? Akivaizdu, kad ukrainiečiai kol kas nesugebėjo pasinaudoti šituo maištu. Puolimas nesiplėtė, Rusija neatitraukė kariuomenės nuo fronto linijų, tam, kad tvarkytųsi su Prigožino maištu ir efekto Ukrainai tikrai šita situacija nedavė“, – nuomone dalijosi jis.
Kodėl Putinas nebandė „Vagner“ sukilimo gesinti nuo pat pradžių?
„Mes labai daug ko nežinome. Mes matom vaizdus, kaip žmonės Rostove ar Voroneže, ten nelabai aišku kur, sveikina „Vagner“ karius. Reikia prisiminti, kad Rusijos propagandoj „Vagner“ kariai yra didvyriai. Yra plakatai, yra reklama Rusijoj, kiek aš žinau, kad stokite į „Vagner“, būkite tokie kaip „Vagner“. Tai yra šaunumo, jėgos simbolis, patriotizmo simbolis. Tai yra tokie ultra patriotai, dar labiau radikalesni galbūt už Putiną, tai čia yra daug versijų. Viena iš versijų yra ta, kad Putinui reikėjo pažiūrėti, kaip čia kas išsiryškins, kas su kuo bus, už Putiną ar prieš Putiną“, – dalijosi R. Paleckis.
Anot jo, Putino nereagavimas gali būti ir naudojamas tarsi priemonė apsivalyti gretas tų, kurie nelojalūs arba nelabai lojalūs jo valdžiai.
Ar negali būti, kad Prigožinas siekia atsisėsti į Šoigu vietą?
„Jis gali norėti atsisėsti bet kur, bet rezultatas yra toks, kad jis oficialiai prarado „Vagner“ organizaciją ir realiai atsidūrė tremtyje“, – teigė Š. Liekis.
Anot jo, šiuo atveju J. Prigožino ambicijos yra nelabai svarbios. Svarbesnis klausimas – kokią vietą visame žaidime jam dabar suteikė Putinas?
„Čia ne jis pasirenka dabar, kurioj vietoj būti. Pas mus dabar žmonės labai dažnai galvoja, kad jie ten yra savarankiški veikėjai ir jie patys pasirenka arba istorija jiems parenka vietą. Tai, šiuo atveju, čia yra sisteminiai sprendimai. Visa „Vagner“ grupuotė nėra savarankiška. Ji yra tiek maitinama, tiek aprūpinama iš Rusijos gynybos ministerijos biudžeto ir sandėlių“, – aiškino jis.
Tai reiškia, kad nuo šio konflikto pabaigos priklauso ne tik paties Prigožino, bet ir „Vagner“ ateitis.
Kaip į šią situaciją reagavo Lietuva ir kitos šalys?
„Kiek teko matyti, ir vakar, ir užvakar Vokiečių visuomeninis transliuotojas rengė specialias laidas ir specialias transliacijas, ir diskusijas, jungėsi į Kyjivą, į Maskvą, bet, vėlgi, labai daug tos miglos. Labai daug spėlionių ir man šiek tiek priminė 1991 metų rugpjūčio pučą Maskvoje, kai irgi ten kelios dienos viską lėmė. Turbūt esminis skirtumas buvo, kad Jelcinas ėjo iki galo ir nesustojo, o Prigožinas – pradėjo, bet sustojo ir tada, automatiškai, kita pusė perima iniciatyvą, šiuo atveju, Jelcinas tada perėmė iniciatyvą ir viskas tuo metu baigėsi gerai. Dabar, panašu, kad Putinas gali perimti iniciatyvą, nes pučas nepavyko“, – įžvalgomis dalijosi R. Paleckis.
„Mūsų valdžios reakcija man pasirodė pakankamai vangi. Prezidentas kažkur pajūry, sprendžiant iš nuotraukų socialiniuose tinkluose. Turbūt norėjosi greitesnės reakcijos šeštadienį, bet faktas, kad išvis kyla klausimas, kaip NATO reaguoja, jeigu privati Rusijos kariuomenė, gauja, paprastai tariant, peržengia NATO sieną? Kaip tada NATO reaguoja? Šiuo klausimu atsakymų labai norėtųsi iš mūsų aukščiausių pareigūnų“, – teigė pašnekovas.
