Planai didinti gyventojų pajamas bus pradedami įgyvendinti būtent viešajame sektoriuje, spręsti žadama ir biudžetinių darbuotojų apmokėjimo problemas, valstybės tarnyboje atsiras papildomi etatai į pensiją išėjusiems.
Tačiau LVŽS pirmininko pavaduotojas ir ryšių su visuomene atstovas Tomas Tomilinas DELFI aiškina, kad pokyčiai nuo viešojo sektoriaus pradedami ne tam, kad būtų pagerintos tarnautojų sąlygos, o kaip pavyzdys ir įrodymas privačiam sektoriui. Be to, pastarosios nuostatos, jo teigimu, nereiškia, kad tarnautojų nemažės.
Vis dėlto Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo inovacijų laboratorijos vadovas doc. dr. Mantas Bileišis tokių aiškinimų tikrumu ir planų nauda abejoja. Jis įvardijo ir kokių pokyčių iš tiesų reikia viešajam sektoriui.
Gyventojų pajamų didinimo programa – nuo viešojo sektoriaus
Aptariamame projekte, skiltyje apie veiksmingą skurdo įveikimo politiką, įsipareigojama siekti sukurti Nacionalinę gyventojų pajamų didinimo programą. Anot idėjos sumanytojų, ši programa remsis ne administracinėmis priemonėmis, o ekonomikos galimybėmis. Nurodomi tokie programos pagrindiniai elementai:
1. Nacionalinis politinių partijų ir verslo susitarimas dėl atlyginimų didinimo. Verslas bus suinteresuotas didinti atlyginimus tik tada, jei konkurentai darys tą patį. Būtent tokiu būdų funkcionuoja Skandinavijos modelis.
2. Darbo santykiuose akcentuosime ne vien liberalizavimą, o kolektyvines derybas tam, kad didėtų vidutinis atlyginimas.
3. Valstybė aktyviai skatins socialinį dialogą ir pradės nuo savęs, nuo viešojo sektoriaus. Skatinsime visas valstybės įstaigas pasirašyti kolektyvines sutartis su šakinėmis profesinėmis sąjungomis. Sutartyse turės būti numatytas kasmetis algų viešajame sektoriuje indeksavimas, (numatant išlygas, kad bus stabilus ekonominis augimas ir tvarūs valstybės finansai), aiškus kasmečių derybų dėl atlyginimų mechanizmas ir t. t.;
Geros žinios – ir biudžetininkams, ir pensininkams
Programoje taip pat aiškinama, kad bus siekiama spręsti biudžetinių darbuotojų apmokėjimo problemas. Tai esą bus daroma priimant sisteminį atlyginimų indeksavimo įstatymą bei skatinat kasmetinius kolektyvinius susitarimus viešajame sektoriuje.
„Įstatymas turi įtraukti ir mokytojų atlyginimus“, – nurodoma punkto pabaigoje.
Nors nuolat kalbama apie jaunų žmonių nedarbo mažinimą šalyje, emigruojančius „protus“, valdančioji koalicija, panašu, šią problemą nusprendė traktuoti kitaip. Ne sudarydama sąlygas darbus gauti jaunimui, o išnaudodama, gal ir apdovanodama pensininkus.
„Sieksime valstybės tarnyboje įvesti mentoriaus-patarėjo etatą. Toks etatas yra skirtas pensinio amžiaus sulaukusiems senjorams – buvusiems valstybės tarnautojams, specialistams, ekspertams, dirbantiems ne visu etatu, savo patirtį perduoti jauniems kolegoms, prisidėti tęsiant pradėtus ilgalaikius darbus“, – nurodoma programos projekte.
Tarnautojų mažiau, bet uždirbs jie daugiau
Tačiau T. Tomilinas aiškina, esą visiškai klaidinga manyti, kad vietoje to, kad viešąjį sektorių mažintų, LVŽS suplanavo jį didinti, indeksuoti ir dar papildomus etatus steigti.
„Mes mažinsime. Ir gana radikaliai. Kalba yra apie tai, kad mes žiūrėsime į itin mažų biudžetininkų atlyginimų problemą. Tai reiškia, kad jų gali būti daug mažiau, ypač valdininkų ministerijose, bet atlyginimai turi būti adekvatūs“, – aiškino partijos atstovas.
Jis dar pirmadienį tapo ir Seimo nariu, tad sakė galintis pateikti ir šį teiginį įrodantį pavyzdį – Seimo nario padėjėjo atlyginimas yra 200 eurų mažesnis nei apmokamos Seimo nario „išlaidos tušinukams“.
„Tai yra nesusipratimas, net pavojinga valstybei, kai žmonės už valytojų atlyginimus dirba su teisės aktais <...>. Seimo narys negali pasisamdyti normalaus padėjėjo, nes jokie žmonės neina dirbti už tokius atlyginimus – tik idealistai arba turintys kitus darbus. Vilniuje neįmanoma už 500 eurų išgyventi. Neįmanoma.
Visuose sektoriuose yra didžiulė atlyginimų problema – jie beprotiškai maži, turi augti sistemiškai. Tokia situacija viešajame susidarė dėl to, kad atlyginimai čia 8 metus nebuvo indeksuojami, didinami. Kita problema yra korupcija – kai savų žmonių prisodinta (draugų ir giminių), negali kitiems didėti atlygiai“, – dėstė T. Tomilinas.
Aiškina turintys rodyti pavyzdį
Paklaustas, kodėl pokyčius planuojama pradėti nuo viešojo sektoriaus, kaip nurodoma Nacionalinėje gyventojų pajamų didinimo programoje, politikas sakė, kad taip tikrai nėra.
„Mes kalbame apie nacionalinį susitarimą, kuris apima ir verslą, ir viešąjį sektorių. Kalbame ir apie įsipareigojimus, mainus. Jei verslui taip rūpi santykių lankstumas, tai tada jie galbūt galėtų įsipareigoti dėl tam tikrų atlyginimų. Mes, kaip valstybės atstovai, bandysime tai skatinti. Negali būti jokios prievolės, turi vykti derybos“, – sakė pašnekovas.
Pacitavus trečiąją aptariamos programos dalį: „pradės nuo savęs, nuo viešojo sektoriaus“ bei toliau išvardytus dalykus dėl algų indeksavimo ir panašiai, T. Tomilinas aiškino, kad negali skatinti trišalio dialogo niekuo neįsipareigodamas.
„Joks privatus sektorius, verslas, profsąjungos nesiderės su valstybe, kuri pati neįsipareigoja to paties. Galiu pavyzdį pasakyti. Seime niekas nerūšiuoja atliekų. Bet Seimas išleidžia įstatymus, kad reikia rūšiuoti, skatinti, strategijos, bet, realiai, niekur Seime nėra rūšiavimo konteinerių, išskyrus Aplinkos komitetą, dėl vaizdo. Čia tas pats atvejis – jei valstybė pati nepradeda kolektyvinių derybų su sektoriais, kuriuos ir valdo (mokytojai, medikai), tai apie kokį kolektyvinį dialogą galima kalbėti privačiajame sektoriuje? Jei pati valstybė nesugeba to padaryti? Tame yra esmė, o ne tame, kad mes pradėsime, kažką didinsime. Tai visiškai klaidingas interpretavimas“, – įsitikinęs politikas.
Pokyčiai – visame viešajame sektoriuje
Kalbėdamas apie biudžetinių darbuotojų apmokėjimo problemas, jis aiškino, kad tai palies ne tik mokytojus, bet ir kitų profesijų atstovus.
„Kalba eina apie visą viešąjį sektorių. Jis susijęs su tuo įstatymu, kuris jau pradėtas svarstyti Seime. Yra dar ilgas kelias, bet suvokimas jau atsirado. Jei pažiūrėsite į viešą socialdemokratų programą, ten yra daug pažadų didinti atlyginimus kultūros darbuotojams dvigubai ar trigubai, konkretūs skaičiai. Mes tikrai nesame populistai ir nenorime tokių konkrečių įsipareigojimų daryti, bet kalbame, kad yra privaloma indeksuoti ir galvoti apie žmones. Kad specialistai ir iš viešojo sektoriaus nebėgtų, nes jis dar turi konkuruoti ir su privačiuoju“, – tikino T. Tomilinas.
Paklaustas apie mentoriaus-patarėjo etato steigimo būtinybę jis aiškino, kad tai yra judėjimo „Sidabrinė banga“ programos modelis, kuris galėtų būti pagalba asmenims, dėl amžiaus sunkiai begalintiems savarankiškai integruotis į darbo rinką.
Tačiau, jo teigimu, plačiau šį siūlymą gali paaiškinti jo partietė Dovilė Šakalienė.
Savo ruožtu ji pati komentuoti šiuos pasiūlymus atsisakė, argumentuodama tokį savo sprendimą tuo, kad šiai dienai negali būti jokių konkrečių atsakymų dėl finansų planavimo, etatų, išmokų ir panašiai, nes biudžetas šiuo metu dar nėra patvirtintas, dėl socialinio modelio esą taip pat yra neaišku.
„Tai būtų neatsakinga klaidinti žmones ir ką nors detalizuoti, kol nėra aiškaus politinio susitarimo“, – teigė D. Šakalienė.
Prognozuoja išlaidų viešajam sektoriui didėjimą
Tuo metu M. Bileišis sakė, kad, pirma, į akis jam labai krinta valdančiųjų įprotis akcentuoti darbo santykius. Jo teigimu, pastarieji viešajame sektoriuje, iš esmės, nelabai skiriasi nuo esančių privačiajame.
„Dėl to man nėra visai aišku, kodėl išskiriamas darbo santykių aktualumas ir svarba viešajame sektoriuje“, – pastebėjo specialistas.
Jo teigimu, puikiai gali skambėti ir principas „Pradėsime nuo savęs“, tačiau jis pastebėjo, kad tam gali iškilti kelios kliūtys.
„Mūsų valstybės tarnyba ir viešasis sektorius Europos mastais yra labai mažas. Neišvengiamai, jei bus bandoma kelti standartus, ypač per kolektyvines darbo sutartis, tai pasireikš didesnėmis išlaidomis atlyginimams. Vakarų šalyse, kuriose tai įvesta, yra reikšmingai didesnės algos. Mano įsitikinimu, tai gerai, tačiau kartu tai neišvengiamai reikštų, kad išlaidos viešajam sektoriui Lietuvoje turės didėti“, – įžvelgė M. Bileišis.
Į etatus senjorams žvelgia skeptiškai
Skeptiškai jis traktuoja ir siūlymą valstybės tarnyboje steigti mentoriaus-patarėjo etatą, esą tai gali tapti net kuriozu pasauliniame kontekste.
„Man labai įdomu, ką tie tarnautojai turėtų veikti. Įdomu bus pamatyti jų pareiginius aprašus, nes terminas „mentorius-patarėjas“ tarsi leidžia suprasti, kad jis, kaip vyresnis žmogus, patars naujai atėjusiems. Mano įsivaizdavimu, tai nėra gal jau tokia didelė būtinybė, nebent mes kalbame apie išskirtinius pavienius tarnautojus“, – sakė specialistas.
Jo teigimu, keliasdešimt tokių žmonių galėtų būti aukso vertės, nes Lietuvoje galioja principas, kad tarnautojai negali dirbti po to, kai sulaukia pensijinio amžiaus, tačiau kartu kyla rizika, kad šia išlyga bus naudojamasi netinkamai.
„Jei tai bus tam tikra socialinė programa, kai visi tarnautojai, sulaukę 65-erių, gaus tokias pareigas, skamba jau taip nelabai aiškiai. Tai, kad patyrusių žmonių nebūna, kuo pakeisti, yra labiau išimtys nei standartas“, – sakė M. Bileišis.
Jei sektorius mažės, dar nereiškia, kad efektyvės
Anot specialisto, viešojo sektoriaus mažinimas buvo tam tikra LVŽS rinkiminė pozicija, taikliai atitikusi tendencijas. Lietuvoje neretai įsivaizduojama, kad viešasis sektorius yra didelis, tačiau, anot M. Bileišio, tai įrodančių mokslinių duomenų nėra.
„Mes turbūt turime didesnių problemų, susijusių su efektyvumu. Viešasis sektorius yra mažas ir ne pakankamai efektyvus. Tačiau, jei jį dar labiau mažinsime, tai nereiškia, kad efektyvumo bus daugiau“, – tikina jis.
Paklaustas, kaip tuomet reikėtų skatinti aptariamo sektoriaus veiksmingumą, M. Bileišis aiškino, kad Lietuvoje akis bado pajamų nelygybė.
„Per pastaruosius 25-erius metus Lietuvoje mes nuosekliai diegėme labai liberalų darbo santykių ir gerovės valstybės modelį, kuriame žmogaus ir jo šeimos gėris tiesiogiai priklauso nuo darbo, iš ten gaunamų pajamų. Atitinkamai pas mus susiformavo labai didelė pajamų nelygybė. Lietuva, pagal praėjusių metų „Eurostat“ duomenis, pralenkusi ir Bulgariją, ir Rumuniją, ir Latviją – yra pati nelygiausia pajamų požiūriu valstybė ES“, – pastebėjo jis.
Pasiūlė receptą
Pasak pašnekovo, tai reiškia, kad į geriausias privačias įmones įdarbinami talentingiausi ir gabiausi asmenys, kuriems pasiūlomi tokie atlygiai, su kuriais valstybės tarnyba tiesiog negali konkuruoti.
„Kitas aspektas, kad Lietuvoje yra daugybė aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Darbo rinka negali jų visų integruoti pagal jų lūkesčius ir, atitinkamai, valstybės tarnyba jiems matoma kaip toks saugus pasirinkimas. Aišku, vidutinių gebėjimų žmonėms tai labai patrauklu“, – dėstė M. Biliešis.
Dėl to esą susidaro paradoksali situacija, kai į valstybės tarnybą patekti tarsi ir sunku, nes konkursai vyksta dideli, tačiau dėl vietos varžosi kone vidutinybės.
„Mažinant žmonių kiekį ir šiek tiek didinant atlyginimus šios tendencijos nepakeisi, tačiau padidinsi krūvį jau dirbantiems tarnautojams, kas, greičiausiai, padarys neigiamą įtaką efektyvumui. Ko gero, reikėtų verčiau kalbėti apie komandinio darbo kultūros stiprinimą. Tarnautojų gali būti daug, tačiau jų alga turėtų būti mažai diferencijuota, o veiklos standartai – aiškūs“, – receptą, kaip tvarkyti viešąjį sektorių, siūlė jis.