Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savo rinkimų programoje įsipareigojo puoselėti iš santuokos kylančią šeimą, šį žodį ji minėjo daugiau nei 200 kartų. Tačiau tikrą požiūrį į moterį, motiną parodė vienas iš įtakingiausių LVŽS frakcijos narių Povilas Urbšys. Jis pasiūlė liberalams parinkti kitą narį vietoj besilaukiančios Viktorijos Čmilytės-Nielsen, nes, jo manymu, nėščia moteris negali pristatinėti įstatymo pataisos projekto dėl neriboto embrionų saugojimo.
„Asmeniškai aš prašau vieno dalyko – na gali šitą projektą dėl embrionų pateikinėti ne moteris, kuri laukiasi vaiko?“ – lapkričio 9 dieną klausė P. Urbšys.
Pritarėjų Urbšiui radosi kitose frakcijose.
„Aš nesuprantu gerbiamos Aušrinės: kas yra besilaukiantis žmogus?“ – klausimą kėlė ir Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos narys Artūras Skardžius.
„Aš noriu pritarti P Urbšiui. Vis tik moteris, kuri savyje nešioja gyvybę, turėtų atsakingiau tokius įstatymus registruoti“, – komentavo ir Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Petras Gražulis.
Seimo etikos sargai svarstė šiuos P. Urbšio, P. Gražulio bei A. Skardžiaus pasisakymus, tačiau sprendimą atidėjo iki trečiadienio.
Komisijai darbo davė ir kiti Tautos išrinktieji. Jos nariams teko skubiai vertinti ir Mišrios Seimo narių grupės frakcijos nario Lino Balsio elgesį. Pripūtęs 1,82 promilės į žurnalistų pasiūlytą alkotesterį, jis gynėsi nesąs girtas:
– O į Seimą atvykot automobiliu?
– Taip.
– Jūs vairavote?
– Taip, aš vairuoju.
– Ir šįryt vairavote?
– Taip.
– Bet negalima su tiek promilių vairuoti, žinot?
– Kad čia nėra tiek promilių – čia kažkas ne taip.
– Kaip važiuosit?
– Atvažiavau su automobiliu, su automobiliu ir grįšiu.
Kaip tarė, taip ir padarė – dingo iš plenarinio posėdžio, policijos pajėgos naršė po Vilnių, galiausiai automobilis surastas L. Balsio namų garaže. Po įvykio parlamentaras atsitvėrė tyla, nepasirodė ir parlamente, apie savo buvimo vietą nepranešė net Seimo vadovybei.
Tik po penkių parų L. Balsio padėjėjai pavyko susisiekti su parlamentaro artimaisiais, kurie pranešė, kad jis yra medikų globoje ir prašė privatumo. Policija pradėjo tyrimą, nes Seimo narys atsisakė bendrauti su pareigūnais, nėra duomenų, kad L. Balsys įstatymų numatyta tvarka pasitikrino blaivumą. Kol kas įtarimai, kad parlamentaras dalyvavo plenariniame Seimo posėdyje, būdamas girtas, neatmesti. Tad, ar būdamas vidutinio girtumo, įstatymų leidėjas geba suvokti teisės aktų turinį, nuspręsti kaip balsuoti?
„Tai žinoma, kad negali suvokti. Jau pats faktas, kad jis yra darbo vietoje, būdamas vidutinio girtumo, rodo, kad jis nesuvokia savo situacijos, kad jis jau priima neadekvatų sprendimą [būti darbe] apskritai, jau nekalbant apie Seimą“, – situaciją aiškina Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovas Raimundas Alekna.
Jei pasitvirtins, kad Seimo narys vairavo girtas, jam gręsia apkalta.
Šią savaitę Konstitucinis Teismas (KT) atvertė kito Seimo nario – Kęstučio Pūko – apkaltos bylą jam nedalyvaujant. Kelios moterys kaltina K. Pūką seksualiniu priekabiavimu. Seimas gegužę kreipėsi į KT išvados dėl K. Pūko veiksmų, tačiau šis kaip mat pasiligojo. Dėl to stringa ir Seime nagrinėjamas generalinio prokuroro prašymas panaikinti K. Pūko neliečiamybę.
Procesą išjudino „Suvalkiečio“ laikraščio žurnalistai, užfiksavę žvalų Seimo narį prie remontuojamos tėvo sodybos. Pamatęs objektyvą, K. Pūkas sakė einąs atnešti vinių ir daugiau nebepasirodė. Išaiškėjus faktams, Seimo valdyba nusprendė nebemokėti K. Pūkui parlamentinei veiklai skirtų pinigų, atsisakė leisti jį tėvystės atostogų.
K. Pūko teisinės neliečiamybės klausimą tirianti Seimo laikinoji komisija kreipėsi į „Sodrą“ ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), mat kilo abejonių dėl K. Pūko pateiktos medicininės pažymos.
Ją išdavusi privačios klinikos „Signata“ gydytoja Aistė Stasiulevičienė nušalinta nuo pareigų. „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad ligonio pareiga laikytis nustatyto režimo, kitaip gali būti fiksuojamas pažeidimas, nutrauktas nedarbingumo pašalpos mokėjimas.
„Jei žmogus neina į darbą, tai jis negali vadovauti statyboms. Žmogus, jei jis gydosi, ir turi gydytis“, – aiškina „Sodros“ direktorius.
Iškviestas į privatų medicinos centrą, kuriame gydosi, K. Pūkas skundėsi sveikata ir priminė apie savo konstitucines teises.
„Aš turiu konstitucinę teisę sirgti kaip ir visi. Aš blogai jaučiuosi ir baikit jūs mane čia terorizuoti“, – gydymo įstaigoje kalbėjo parlamentaras.
Ar K. Pūkas pagrįstai pripažintas nedarbingu, vertino šio medicinos centro vienintelės akcininkės ir direktorės vadovaujama konsultacinė medikų komisija bei du „Sodros“ atstovai. Sprendimas nepriimtas, o Seimo nariui iškviesta greitoji pagalba.
Išvežtas į ligoninę, parlamentaras KT nepasirodė, byla atversta jam nedalyvaujant. Teisėjams įtarimų sukėlė tai, kad šaukimą į teismą atsiėmė K. Pūko sutuoktinė, kai jis tuo metu neva sirgdamas rūpinosi savo tėvo sodybos remontu. Teismo neįtikino ir K. Pūko pateikta pažyma apie ligą.
„Ta pažyma, kuri buvo pateikta apie K. Pūko negalėjimą dalyvauti posėdyje, visų pirma, yra netinkama ir aš galvoju, kad tokių pažymų pateikimas teismui yra apskritai nepagarba teismui, kadangi ten yra nurodyta, kad jis serga nuo lapkričio 9 dienos be ligos pabaigos datos. tai ką teismui daryti? Taip išeina, kad teismas negali apskritai neterminuotai bylos nagrinėti“, – kalba KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Prie viso to dar reiktų pridurti vieną detalę. Seimo nariui K. Pūkui atstovauja advokatai Aušra Ručienė ir Mantas Arasimavičius. Pastarasis Pūko televizijos laidose drauge su ginamuoju samprotauja apie teisingumą Lietuvoje.
Tuo pat metu aiškėja, kad advokato Manto Arasimavičiaus sutuoktinė Indrė dirba to paties K. Pūko padėjėja Seime.
Tad šioje vietoje kyla klausimai: kokiais atrankos kriterijais vadovaudamasis K. Pūkas į padėjėjas išsirinko ponią I. Arasimavičienę? Ar tai nėra paslėptas atlygis už advokato paslaugas iš parlamentinei veiklai skirtų pinigų?
Konstitucinės teisės ekspertas profesorius Vytautas Sinkevičius kartoja jau nekart kartotą tiesą: Seimo nariui galioja ne tik teisinis įstatymas, jiems privalomas ir dorovės, moralės įstatymas.
„Ir tas dorovinis, moralinis įstatymas, imperatyvai, turi varžyti Seimo narius labiau negu kad teisinis įstatymas. Ir štai kai kyla abejonių, [...]Seimo nario mandatas negali būti įrankis, kuris trukdo, neleidžia visuomenei pašalinti tas abejones ir pačiam seimo nariui dangstytis tuo mandatu“ , – pabrėžia Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius.