Tokią žinią dar praėjusių metų spalį pasiuntė Jungtinės Karalystės ambasadorius prie NATO Adamas Thompsonas. Jo teigimu, Aljansas turi prisiminti kelis dešimtmečius nevykusias pratybas, kurios buvo įprastos Pirmojo šaltojo karo laikais.
„Nuo Šaltojo karo pabaigos NATO rengė konvencines ir branduolines pratybas, tačiau atskirai, o ne kartu, kai iš įprasto konflikto pereinama prie branduolinių ginklų panaudojimo. Jungtinė Karalystė mato prasmę rekomenduoti, kad mes, kaip Aljansas, žinotume kaip tokiais atvejais pakopomis vyksta eskalacija – toks žinojimas sustiprintų atgrasymo galimybes“, - teigė ambasadorius.
Ar britai atsakytų į branduolinį smūgį?
Londono rekomendaciją, kuri iki šiol tebėra svarstoma, neseniai priminė britų transliuotojo BBC parodytas pusiau dokumentinis, pusiau vaidybinis filmas „Trečiasis pasaulinis karas: karo kambaryje“.
Šiame filme suvaidinta situacija, kai tikri buvę britų politikos ir karinių pajėgų atstovai sprendžia, kaip atsakyti į Rusijos sukeltą krizę Latvijoje.
Pagal Ukrainos įvykius modeliuotą BBC scenarijų, Daugpilyje rusakalbiai sukelia riaušes, užima vietos administracijos pastatus ir paskelbia Latgalos nepriklausomybę nuo Rygos. Separatistus neakivaizdžiai remia Rusija ir prasideda konvencinis konfliktas tarp NATO pajėgų bei rusų.
Latvijai su sąjungininkais pamėginus atsiimti prarastą teritoriją, Rusija galiausiai panaudoja taktinį branduolinį ginklą prieš JAV ir britų karo laivus bei įspėja: kitas taikinys – Londonas. Jungtinės Karalystės krizių komitetas turi nuspręsti – pasekti JAV pavyzdžiu ir atsakyti Rusijai branduoline ataka ar nusileisti. Balsavimo metu britai nusprendžia neatsakyti į branduolinį smūgį.
Nori rengti bendras pratybas
Toks BBC pateiktas scenarijus sukėlė nemažai įvairių reakcijų, kritikuotas dėl netikroviškumo. Tačiau pabrėžta, jog tokių realių simuliacinių pratybų, kai realūs – buvę ar esami aukščiausi politikos bei karinių pajėgų atstovai sprendžia panašias dilemas, Pirmojo šaltojo karo laikais būta nemažai. Pastaruosius kelis dešimtmečius tokios pratybos nevyksta, bet artimiausiu metu viskas gali pasikeisti.
„Mes, europiečiai, atsibundame prieš liūdną faktą, kad žemynas nėra toks taikus ir laisvas, kaip tikėjomės per pastaruosius 20 metų. Dalis to atsibudimo reiškia, jog mes turime iš naujo išmokti kertinę atgrasymo funkciją. Pagrindinis NATO darbas – ginti nares, o geriausias būdas tai padaryti būtų atgrasyti, o ne kautis. Atgrasymo pajėgumų yra įvairių – nuo nacionalinio lygmens karinių pajėgumų iki branduolinių ginklų.
NATO norint būti efektyviai, mums reikia aiškumo. Turime žinoti, kaip konvenciniai pajėgumai derinasi ir veikia kartu su branduoliniais pajėgumais. Tuo pat metu, turime suvokti, kaip veiktų, pavyzdžiui, hibridinės atakos metu“, - DELFI sakė Vilniuje su Šiaurės Atlanto tarybos delegacija viešintis A. Thompsonas.
- Bet kaip tai veiktų? Juk dar Pirmojo Šaltojo karo laikais buvo nemenkas priešiškumas branduoliniams ginklams, panašioms pratyboms, o dabar, kai visi tik ir kalba apie branduolinį nusiginklavimą, pasipriešinimas, regis, dar didesnis.
- Galima tik pabrėžti, kaip tai nauja, nors NATO buvo ir yra branduolinis aljansas. NATO visada vykdė branduolines pratybas, bet dabar reikia įsitikinti, kad pajėgumai yra aktyvūs ir veikia. Reikia iš naujo išmokti sujungti NATO geriau pažįstamus konvencinių pajėgumų mokymus su branduoliniu pajėgumu. Ir mokytis, kaip šie abu pajėgumai siejasi su hibridinės atakos iššūkiais bei kaip mes tai atgrasysime.
- Koks yra Jungtinės Karalystės požiūris bei vaidmuo tokiose pratybose?
- Tai yra NATO reikalas. Norint, kad vyktų tokios pratybos, reikia aiškiai pasakyti, kaip veikia mūsų doktrina. Tiesa, nemanau, kad būtina vykdyti lauko pratybas, treniruojantis panaudoti branduolinius ginklus.
- Tačiau Rusija savo pratybose juk labai aiškiai signalizuoja, jog ji naudotų branduolinius ginklus, galbūt net pirmoji. Ar bei kaip Jungtinė Karalystė bei NATO linkusios atsakyti į tokį Rusijos jėgos demonstravimą?
-Na, reikia pabrėžti, kad gyvename kiek kitokiais laikais, nei buvo Šaltojo karo metu. Pavyzdžiui, anuomet rusai turėjo konvencinį pranašumą, dabar tokį pranašumą turi NATO, tad nenuostabu, kad Rusija perkelia daugiau svorio į savo branduolinę doktriną. Tai nereiškia, kad reikia eiti koja į koją su rusais, bet kartu ir reikia turėti omeny, kad Rusija konflikto eskalavimo metu būtų pasiryžusi naudoti taktinį branduolinį ginklą. Tai kelia didelį nerimą. Vis dėlto manau, kad NATO atsakas bus kitoks, nei Šaltojo karo laikų.
- Kuo toks atsakas skirsis?
- Šaltojo karo metu NATO ir Varšuvos pakto šalių konfrontacija buvo statiška, ėjo palei Vokietijos sieną. Tuomet NATO stipriai rėmėsi taktiniais branduoliniais ginklais, kaip atgrasymo priemone. Šiandien NATO turi didesnę periferiją, mums reikia perkelti pajėgumus per visą Europą, o tai yra kitas didelis iššūkis. Ką jau kalbėti apie informacinio karą ir panašius aspektus.
- Leiskite paklausti kitaip: BBC filmas, kur atsiimant Latviją prieš jūsų šalies laivus panaudojamas branduolinis ginklas, o britai atsisako duoti atsaką – ar tai realu? Ar NATO pasiruošusi bent jau pasiųsti žinutę, kad yra pasiruošusi smogti atgal?
- Tiesą pasakius nemačiau tos dokumentikos (šypsosi). Bet žiūrėkite, Jungtinė Karalystė kartu su Prancūzija ir JAV Europoje yra branduolinės jėgos. Mes turime įsipareigojimus visiems sąjungininkams, tad nemanau, kad turėtumėte nerimauti dėl NATO branduolinės dimensijos, nes tai yra dalis atgrasymo.
Bet tuo pat metu nemanau, kad vertėtų pervertinti šį branduolinį aspektą. Mūsų noras yra branduolinis atgrasymas, o ne panaudojimas. Vienas didžiausių 5-ojo straipsnio privalumų yra tas, kad jis potencialiems priešininkams atrodo dviprasmiškas, nes jie negali būti tikri, kaip NATO atsakys. Kita vertus, nemanau, jog vertėtų remiantis televizijos šou teikti išvadas, kaip realybėje veikia NATO planuotojai, nors ir tame BBC filme dalyvavo realūs žmonės, bet iš tam tikro periodo.
- Jungtinė Karalystė pernai skelbė, kad į Rytų ir Vidurio Europos šalis permes apie tūkstantį karių. Kur jie bus dislokuoti ir kuriam laikui?
- Taip, Jungtinė Karalystė yra viena labiausiai prisidedančių prie Baltijos šalių gynybos valstybių, vyksta intensyvus bendradarbiavimas, Lietuvoje pernai treniravosi šimtai britų karių, be to, Lietuva yra labai laukiama mūsų buriamose jungtinėse ekspedicinėse pajėgose.
Bet kalbant apie jūsų minėtą skaičių, tai žiniasklaida jį kiek iškraipė. Šiemet toks skaičius karių – apie tūkstantį dalyvaus įvairiuose mokymuose skirtingose Šiaurės ir Rytų Europos šalyse, skirtingu metu. Matysime pajėgas sausumoje, jūroje ir ore. Bet jei interpretuojate tūkstantį karių kaip nuolatinį dislokavimą, tai būtų klaida.
- Jūs paminėjote jūrą. Jungtinė Karalystė Baltijos jūroje skelbė dislokuosianti 5 Karališkojo Laivyno laivus, tarp jų – moderniausius, su priešlėktuvinės gynybos priemonėmis. Vien jau britų laivų pasirodymas Baltijos jūroje yra neįprastas. Ar tai yra atgrasymo strategijos dalis?
- Galima taip pasakyti. Po Rusijos veiksmų Ukrainoje Jungtinė Karalystė padidino savo pratybų skaičių ir manau, kad pamatysite dar daugiau Karališkojo Laivyno buvimo Baltijos jūroje. Ne tik šiemet, bet, manau ir ateityje. Apie skaičius ir planus, žinoma, negaliu kalbėti, bet bendrai galiu pasakyti, kad NATO reikia daugiau aiškumo dėl savo pratybų – taip būtų siunčiama žinutė dėl atgrasymo.
- Daugelis nerimauja dėl vadinamojo „Brexito“ - Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Ar tai gali kaip nors paveikti jūsų šalies saugumo elementų buvimą regione?
- Nesu „Brexito“ ekspertas, bet esu NATO ekspertas, tad nematau priežasčių, koks būtų skirtumas dėl mūsų įsitraukimo regione. Turime sutarties įsipareigojimus ginti Lietuvą ir į tai žiūrime labai rimtai. Jei būtų priešingai, sugriautumėme savo pačių bei NATO patikimumą, o juk Aljansas yra žinomas dėl savo principo: visi už vieną, vienas už visus.“