Viešai skelbta, kad karo prievolė, kaip ir anksčiau, negaliotų asmenims, kurie turi sveikatos problemų, studijuoja arba vieni augina mažus vaikus.
Tačiau jaunuoliams kyla ne vienas klausimas: o jei mažus vaikus augina dviese su žmona? O jei yra pasiėmęs paskolą? O jei mokosi profesinėje mokykloje? O jei jau yra baigęs bazinius karinius mokymus? Ir, galų gale, dėl kokių sveikatos problemų pašaukti į privalomąją karo tarnybą jų negali?
Kaip nurodyta Karo prievolės įstatyme, 9 mėnesių privalomai pradinei karo tarnybai kviečiami asmenys nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai) ir aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų (įskaitytinai). Tai reiškia, kad į šauktinių kariuomenę, kaip pranešta, loterijos būdu, gali patekti ir asmenys, kuriems yra 26 metai. Taip pat asmenys, kurie turi įgytą aukštojo mokslo diplomą ir dar nėra atšventę 39 gimtadienio.
Karo prievolė galiotų ir tiems vyrams, kurie yra, pavyzdžiui, yra baigę aukštąjį mokslą ir susiradę darbą. Paprastai tariant, diplomas ir darbovietė iš „loterijos“ neišbrauks.
Antros studijos – ne argumentas
Vadinasi, karo prievolę, jei bus pašaukti, turės atlikti ir bendrojo lavinimo ar profesinių mokyklų mokiniai, jei jie yra vyresni nei 22 metų.
Taip pat šaukiami nebus aukštųjų mokyklų studentai – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje.
„Tai reiškia, kad karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba bus atidedama, jei jie studijuos išvardintose studijų pakopose vieną kartą. Tai yra, jei studentas studijuos antrose bakalauro, magistro ar kitų pakopų studijose, jam privalomoji pradinė karo tarnyba minėtu pagrindu nebus atidedama.
Akademinių atostogų metu karo prievolininkas nepraranda studento statuso, atitinkamai, jei tai bus pirmosios studijos, jam privalomoji pradinė karo tarnyba bus atidėta“, – aiškino Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Viktorija Cieminytė.
Vaikas nuo šaukimo neišgelbės, paskola – galbūt
Karo prievolės taip pat nereikės atlikti asmenims, vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai.
V. Cieminytė aiškino, kad jeigu abu tėvai kartu augina vieną vaiką ir jeigu karo prievolininkas šaukiamas į privalomąją pradinę karo tarnybą nėra atostogose vaikui prižiūrėti, tuomet privalomoji pradinė karo tarnyba jam nebus atidėta.
„Auginant kelis vaikus gali būti taikomas privalomos pradinės karo tarnybos atidėjimas nustatytas Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte (privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu)“, – sakė ji.
Minėta ministro išlyga gali galioti ir tiems, kurie turi finansinių sunkumų, pavyzdžiui, moka paskolą. Taip pat paskolos mokėjimas 9 mėnesiams gali būti sustabdytas. Tiesa, kiekvienas atvejis yra nagrinėjamas individualiai.
Vienintelių šeimos maitintojų į kariuomenę nešauks
5.1. karo prievolininkas yra vienintelis darbingas šeimos maitintojas;
5.2. karo prievolininko šeimoje auga 2 ar daugiau vaikų iki 14 metų;
5.3. karo prievolininkas yra šaukiamas atlikti Tarnybos jo žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir esant komplikuotam nėštumui.
6. Neproporcingai didele žala visuomenės interesams pašaukus karo prievolininką atlikti Tarnybos padaroma, kai karo prievolininkas turi išskirtinių gabumų ir laimėjimų mokslo, meno, sporto ar kt. srityse, savo veikla garsina Lietuvos Respublikos vardą ir rengiasi dalyvauti (ne daugiau kaip 3 savaites iki renginio) arba dalyvauja respublikinio ar pasaulinio lygio renginiuose.
7. Kiti atvejai, kai karo prievolininkui atliekant Tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas Tarnybą atliktų kitu metu“, – sakė ji.
Šauks ir išsilavinusias moteris, grąžins emigrantus
Pasirodo, pašauktos tarnauti valstybei gali būti ir moterys, jeigu jos pareikš tokį norą arba yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas.
Daug klausimų kilo ir dėl to, kad pašaukti gali būti aukštąjį išsilavinimą įgiję ne vyresni nei 38 metų asmenys. O kaip tuomet yra su neturinčiais aukštojo išsilavinimo tokio paties amžiaus asmenimis?
„Neturintis aukštojo išsilavinimo, pavyzdžiui, 37 metų asmuo karo prievolininku gali būti pašauktas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, jei išreikš tam norą“, – sakė ji.
Be to, šaukiami į šauktinių kariuomenę bus visi Lietuvos piliečiai nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Tai reiškia, kad emigravimas į kitą šalį nuo tarnavimo neišgelbės – emigrantai bus grąžinti į Lietuvą.
„Karo prievolininkai yra visi karo prievolę turintys LR pilnamečiai piliečiai (nepriklausomai nuo to ar jis emigrantas ar ne), išskyrus KPĮ 7 str. atleistus nuo karo prievolės“, – patikino V. Cieminytė.
Galima mokytis trigubai mažiau
Pasirodo, baigę bazinius karinius mokymus, kurių trukmė – 3 mėnesiai, nebus kviečiami atlikti karo prievolę (trukmė – 9 mėn.)
„Šaukiami tik tie karo prievolininkai, kurie neįgiję pagrindinio karinio parengtumo. Karo prievolininkas, baigęs bazinius karinius mokymus, įgyja pagrindinį karinį parengtumą“, – sakė V. Cieminytė.
Tarnauti valstybei taip pat nebus kviečiami ir įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos.
Taip pat tarnauti nereikės Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams, teisėjams, prokurorams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams, valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams, specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.
Tiesa, jei privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama dėl šių priežasčių, asmenys raštu gali pareikšti norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Tuomet jie būtų traktuojami kaip savanoriai.
Kuo sergantys į šauktinių armiją nepateks?
Be to, vykdant šaukimą, privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama karo prievolininkams, kuriems, patikrinus jų sveikatos būklę, nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas. Taip pat tiems, kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos.
V. Cieminytė aiškino, kad tinkamumą šauktinių kariuomenei sprendžia medikų komisija, kurią sudaro savo srities specialistai.
„Komisiją sudaro 2-3 šeimos gydytojai, psichologas ir psichiatras, komisijos pirmininkas, kuris taip pat yra šeimos gydytojas, medicinos seselės, sekretorė. Tai reiškia, kad iš viso būna 7-8 asmenys. Aišku, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, bet pagrindinės ligos, dėl kurių gali būti atidėtas šaukimas į kariuomenę yra: įgimtos širdies kraujagyslių ligos, hipertenzija, žymesni regėjimo, judėjimo aparato sutrikimai (pavyzdžiui, stuburo iškrypimas arba plokščiapėdystė), epilepsija. Taip pat komisija atlieka tyrimus ir vertina persirgtas ligas, atlieka psichologinius testus, ar žmogus gali tarnauti kariuomenėje, koks yra jo intelektas, ar jis neturi intelekto sutrikimo problemų“, – aiškino ji.